"Lietuvos žinios" prieš pilietinę Lietuvos visuomenę: "Anksčiau jie cypdavo, kad „jų nespausdina žiniasklaida“, o dabar jau jie yra kviečiami ten, kur negalėdavo prasibrauti nei su skiepais, nei su skalūnais, nei su žemės referendumu"

Autorius: Karolis Žukauskas Šaltinis: https://www.lzinios.lt/lzinios... 2018-11-07 14:53:21, skaitė 624, komentavo 4

LDiena.lt

Nelabai masiškas Masinio Durninimo Organas pavadinimu "Lietuvos žinios" neseniai perpublikavo Karolio Žukausko feisbukinėje paskyroje publikuotą tekstą, atitinkantį visus pancerovinei-černiauskinei "tyriamajai žurnalistikai" keliamus etalonus. Jame yra demaskuoti visi, kas tik išdrįso viešai pasipriešinti valdžios ir oficiozo stumiamai politikai, surinkti ir nuskrynšotinti visi būtini "įrodymai" bei atsektos (kas gi drįstų abejoti!) Kremliaus ir Puolančio Ruso rankos beigi jų tampomos virvutės...

Straipsnis yra toks chrestomatinis, kad neįmanoma juo nepasidalinti. Mėgaukitės į sveikatą!

Kas tampo miškų kirtimo isterijos virvutes? Arba miškas prieš NATO

Teksto autorius - Karolis Žukauskas, tas kurio niekas už jokių virvučių netampo...

Kai prieš kelias dienas FB paklausiau, kam naudinga dėl kertamų miškų sukelta isterija, gavau nemažai kaltinimų, kad šios isterijos kėlėjams klijuoju vatnikų etiketę. Tai paskatino paskirti vieną vakarą nedideliam tyrimui – paieškoti internete, kas tampo šios naujos isterijos bangos virvutes. Rasti nebuvo sudėtinga, o ir rezultatai nebuvo netikėti.

Bet pradžiai apie mišką.

Aš nesu miško ekspertas, man ši tema apskritai nelabai įdomi, bet sudomino tai, kodėl staiga didelė dalis visuomenės (sprendžiant iš soc. tinklų ir žiniasklaidos) puolė domėtis šia tema ar ginti miškus. OK, jeigu gina, vadinasi kažkas miškus puola. FB keliskart skirtingų šios temos aktyvistų ar šiaip šalininkų prašiau skaičių – galbūt šiemet miško iškertama gerokai daugiau nei anksčiau, gal yra skaičiai, miškai masiškai nyksta Lietuvoje? Skaičių negavau – bet gavau krūvą kertamų miškų nuotraukų su kaltinimais „Tu ką, aklas, nematai, kad mišką kerta?“.

Lyg nekirto anksčiau, lyg miško kirtimas jau savaime blogis. Fotografas M. Čepulis išdėstė priešingą nuomonę apie tai, kad miškų kirtimas irgi padeda gamtai (https://goo.gl/6tyMkA), ir žinoma, kai kuriose grupėse buvo pasmerktas ir nulinčiuotas. Panašiai buvo ir su M. Mikutavičiaus komentaru, kur jis blaiviai ir racionaliai surašė savo nuomonę, bet dėl to prarado tris milijonus fanų. Apie tai FB rašė ir Jonas Banys, ir Oleg Surajev, tačiau tema jautri ir klampi, todėl dažnas komentaras: „Kokių tu skaičių nori, kai išeik į mišką ir pats pamatysi, kad kertami medžiai!“. Tik šiandien iš žiniasklaidos pagaliau sužinojau, kad valstybė šiemet kerta 10 proc. mažiau miškų nei anksčiau, o privatūs miškų savininkai reaguoja į didesnes medienos kainas ir šiemet planuoja iškirsti iki 30 proc. daugiau.

Gavau ir argumentuotų komentarų apie tai, kad blogai, jog miškai kertami draustiniuose (ir kontraargumentų, kad ir draustiniai turi būti laikas nuo laiko valomi), apie sengires, apie brandų mišką, šiek tiek skaičių – kas leido susidaryti vaizdą, kad problema galimai reali, tik dar didesnę problemą čia matau kitą – niekas negali pagrįsti pačios problemos. Daug emocijų, daug triukšmo, mažai faktų ir skaičių – tobula terpė problemą išsukti iki isterijos lygio. Tai ir padaryta.

Kažkur matyta? Garliavos skandalas, žemės pardavimo užsieniečiams referendumas, atominės jėgainės uždarymo referendumas, skiepai, Lietuvos kino teatro griovimo istorija, skalūnų stabdymas, chemtreilai, Norvegijos Barnevernet grobiami vaikai ir kt.

Mišką čia ir palikim – aš iki šiol NEŽINAU, kiek ši problema reali, ir kokio ji dydžio. Domėjausi, bandžiau rasti faktų, prašiau rimtų argumentų ar skaičių. Argumentas „išeik pasivaikščiok po mišką“, sutikite, nėra rimtas, kirtaviečių nuotraukos irgi neįrodo nieko. Žiniasklaidoje rimtų skaičių irgi nemačiau – nežinau, kodėl niekas nesiima su skaičiais paaiškinti, kas vyksta arba jei nieko neįprasto nevyksta – įrodyti tai.

Bet grįžkime prie isterijų sąrašo. (Tiesa, jei jūs pritariate, kad miškų problema reali, tai nereiškia, kad aš jus vadinu vatniku ar isteriku – isterija vadinu šį reiškinį, kuris sukeliamas dirbtinai dėl tam tikrų tikslų; jūs galite būti jo nuošalyje arba galite būti jo auka).

Kas sieja šias isterijas?

Visos šios isterijos turėjo du bendrus bruožus: realią kibirkštį ir iš jos kažkieno dirbtinai sukeliamą gaisrą. Gaisro reikia dėl dviejų priežasčių: arba kažką uždrausti, sustabdyti (skalūnai, atominė jėgainė, žemės pardavimas užsieniečiams), arba tiesiog supriešinti tautą (Garliava, skiepai, chemtreilai, Barnevernet ir kt.). Sėkmingos isterijos išauga net į politinius judėjimus – Lietuvos kino teatro gynyba pagimdė Ekspertai.eu portalą ir judėjimą, o Garliava Lietuvai davė net ir violetinę partiją.

Miškų kirtimo isterija, iš pirmo žvilgsnio, lyg ir tiktų antrai kategorijai, bet pasigilinus – atrodo, kad tinkama ir prie pirmosios.

Grįžkime keletą metų atgal.

2014 m. spalį Seimas skubos tvarka priėmė nutarimą išplėsti karinių poligonų Rukloje ir Pabradėje teritorijas.

2016 m. kovą dėl šios priežasties prasidėjo miškų kirtimai – numatyta iškirsti apie 500 ha miškų. Stiprinant Lietuvos gynybos sistemą kertami miškai – štai jums tobula žinutė ir idealus tautos supriešinimo įrankis, kurio, būtų keista, jei nebūtų pasigavę Rusijos trolių fabrikai. Lietuvi, kas tau svarbiau, tankas ar medis?

Ir nesvarbu, kad šią informaciją apie planuojamus kirtimus lydėjo toks prierašas: „Siekiant kompensuoti miškais apaugusių teritorijų praradimus, šiemet vien miškų urėdijos planuoja įveisti apie 700 ha naujų miškų, o privačios žemės savininkai pasodins apie 2000 ha. Užtikrinti, kad žaliojo šalies turto ne tik ne mažėtų, bet jis būtų gausinamas, miškininkus įpareigoja Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programa. Ji numato iki 2020 m. šalies miškingumą padidinti iki 34,2 proc. ir įveisti ne mažiau kaip 30 tūkst. ha naujų miškų.“ (https://goo.gl/48kkju).

Papildymas: 2017 m. spalio mėnesį buvo paskelbta, kad Nursipalu poligonas Estijoje bus išplėstas 94 ha – iškertant miškus.

Tragedija Estijoje

Ir tuomet, sutapimas ar ne, prasideda įdomūs veiksmai ir Estijoje, ir pas mus. Estijoje 2016 m. gruodį įsteigta miškų gynėjų asociacija „Eesti Metsa Abiks“ (EMA).

2017 m. sausį estų medienos pramonės įmonė „Est-For Invest“ paskelbia planus investuoti milijardą eurų į naują celiuliozės fabriką netoli Tartu. Žinoma, toks objektas ir be papildomų paskatinimų sukėlė Tartu gyventojų nepasitenkinimą, bet neseniai sukurta EMA pasitelkė ir teisines priemones, siekdama sustabdyti šią investiciją (https://goo.gl/SzKUnT). Nors teismai jų ieškinius atmetė, EMA ir toliau aktyviai oponavo celiuliozės fabriko idėjai.

O prieš savaitę Estija paskelbė, kad celiuliozės fabriko nebus, bent jau tokia forma, kokia planuota. Kiek prie to prisidėjo EMA asociacija – nežinau, bet man pasakojo, kad Estijoje isterija dėl miškų kirtimų pasiekusi gerokai didesnį lygį nei Lietuvoje, ir kad, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, tėra Estijoje išbandyto sėkmingo modelio perkėlimas į mūsų šalį.

Nemoku estų kalbos, todėl sunku atsekti daugiau EMA judėjimo veikimo pavyzdžių, bet labai jau dėliojasi celiuliozės fabriko investicijų išstūmimo paralelės su Chevron išspyrimu iš Lietuvos. Ir dar įdomiau, kad beveik vienu metu ir Estijoje, ir pas mus iškilo miškų kirtimo tema.

Nes, sutikite, keistas sutapimas, kad dvi Baltijos šalys staiga beveik vienu metu pradėtų masiškai (kaip teigia judėjimai) kirsti miškus, ir jose beveik lygiagrečiai atsirastų miškus ginantys judėjimai.

Papildymas: Vienas komentatorius uždavė gerą klausimą – ar estų EMA irgi mišką priešino su NATO? Greita Google paieška davė teigiamą atsakymą, pvz. šis estiškas straipsnis populiariausiame jų portale pasakoja apie tai, kad EMA protestuoja prieš Nursipalu poligono plėtimą miškų sąskaita, o šioje žinutėje EMA FB grupėje supriešinamas miškų kirtimas ir NATO.

Tragedija Lietuvoje

O Lietuvoje toks judėjimas irgi atsirado, nors ir vėluodamas po Estijos.

Pirmieji iš marginalų į žinią apie dėl plečiamų poligonų kertamus miškus, ironiškai sureagavo Ekspertai.eu (https://goo.gl/j9ZvkZ): „Galima supirkti ištuštėjusius kaimus ir dar papildomai išplėsti poligonus. Juk geriau dideli poligonai su namais, taip galėtų treniruotis kariai ir gyvenviečių sąlygomis“, – racionalų variantą siūlė vienas pilietiškai nusiteikęs supratingas internautas.“ Po 3 mėnesių jie dar pagąsdino tautą atskiru straipsniu „Po įstatymo pakeitimų miškai, trukdantys poligonų plėtrai, galės būti pradėti kirsti žymiai operatyviau“. (https://goo.gl/KfCLya).

2017 09 nuperkamas domenas www.gyvasmiskas.lt, paleidžiama svetainė, tuo pačiu metu startuoja ir FB puslapis „Gyvas miškas“, kuris šiuo metu viešumoje neša kertamų Lietuvos miškų gynėjų vėliavą. Panašiu metu, tikriausiai, įkuriama ir asociacija „Gyvas miškas“.

Asociacijos logotipo idėja net panaši į estiškąją EMA:

Lietuviškasis „Gyvas miškas“ Estijos miškams skiria labai daug dėmesio – sukurta atskira potemė, kuri tragedizuoja situaciją Estijoje.

Tą patį 2017 rugsėjį tie patys žmonės sukuria ir FB grupę „Apginkime Lietuvos miškus!“ (7700 narių šiuo metu). Būtent ši grupė tapo pagrindiniu kanalu isterijos dėl miškų kėlimui FB erdvėje, o asociacija (visur tie patys pagrindiniai asmenys), ilgą laiką dėmesio gavusi tik marginalinėje žiniasklaidoje, jau išlipo ir į tradicinę.

Kas sukūrė „Gyvą mišką“?

Patikrinti labai lengva, pagrindiniai veikėjai nesislepia – matosi, kas yra grupės administratoriai, be to, kas dominuoja viešoje komunikacijoje: Justina Vidzenė, Monika Peldavičiūtė, Gediminas Paplauskas, Laura Čilinskaitė.

Pagrindinis žmogus – Justina Vidzėnė.

Kadangi jos pavardė skamba taip, lyg būtų latviška, įstrigo man ji nuo senų diskusijų žemės pardavimo užsieniečiams klausimais ar skalūnų tema. Jos FB profilis matyt buvo blokuotas arba tyčia ne per seniausiai susikūrė naują, todėl neina matyti, kokios temos pas ją dominavo anksčiau, bet Google čia padeda. Taigi, Justina Vidzėnė buvo arba yra susijusi su (viską galima rasti internete, todėl įrodymų nedėsiu):

– Ji buvo Rolando Paulausko atstovė spaudai. Jei kas pamiršote – Rolandas Paulauskas yra vienas labiausiai į realybės natą nepataikančių nesėkmingų politikų Lietuvoje, VSD pažymoje (https://goo.gl/cxgCzV) atvirai įvardinamas, kaip prorusiškas veikėjas. Tas puikiai matosi ir jo kuriamame turinyje. Pasigooglinkite – jis kovoja prieš viską, kas normaliam lietuviui atrodo gerai, ir už viską, ko jūs tikrai nenorėtumėte. J. Vidzėnė galbūt ir tebėra jo atstove spaudai, nes vis dar moderuoja Rolando Paulausko FB grupę „Pabudome ir kelkimės“ (beje, miškų tema šioje grupėje dabar ant bangos).

– Ji aktyviai nuteikinėjo tautiečius prieš Norvegiją kai buvo isterikuojama Barnevernet tema.

– Justina Vidzėnė ne kartą viešai pasisakė prieš NATO, prieš Ukrainą.

– Ji dalyvavo judėjime „Žemės vardu“, kuris buvo prieš žemės pardavimą užsieniečiams ir kuris po savo sparnu sutraukė visus įmanomus prorusiškus asmenis bei judėjimus Lietuvoje.

– Justina Vidzėnė kovojo prieš Chevron ir skalūnus.

Ji buvo prisidėjusi prie visokių keistų darinių, pvz. buvo judėjimo „Už tyrą vandenį, Žemę, už mūsų Lietuvą“ iniciatyvinės grupės koordinatorė.

Kai kur tik vilnietė, kai kur jau su pareigomis.

Kaip vienam žmogui, neblogas sąrašas interesų ir temų, taip? Ir didžioji dalis tų, kurios labai drąsiai gali būti priskiriamos tautos skaldymo temoms, arba dar paprasčiau – dirbtinai kuriamoms isterijoms. Nežinau, ką ji veikia gyvenime, ką dirba, bet akivaizdu, kad laiko ginti Lietuvą nuo savo sukurtų priešų turi daug.

Toliau – Monika Peldavičiūtė.

Formali asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė, bet panašu, kad tėra Vidzėnės statytinė – net ir duodant interviu žiniasklaidai greta M. Peldavičiūtės stovi Vidzėnė ir, esant reikalui, patikslina ją. Dirbo „Kurk Lietuvai“ išsikraustė į Anykščius ir šlovina gamtą. Gal šiame judėjime ji veikia ir nuoširdžiai, nežinau, sąsajų su ankstesnėmis isterijomis lyg ir nematyti.

Kitas „Gyvas miškas“ veikėjas – Gediminas Paplauskas.

Šitą veikėją, kaip ir Vidzėnę, pamenu iš gerokai seniau, kai sagomis mokėjau už prorusiškus komentarus, tuomet jis pasireiškė kaltinimais, kad visi aplink gauna šimtus tūkstančių eurų už euro ir žemės pardavimo užsieniečiams propagavimą. Gedimino Paplausko interesų ir aktyvios veiklos ratas labai panašus į Vidzėnės – miškų kirtimas, Norvegijos Barnevernet, referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, bandymas stabdyti euro įvedimą, kova prieš Chevron ir skalūnus, Rolando Paulausko palaikymas, pritarimas Neringai Venckienei ir t.t.

Įdomu tai, kad G. Paplauskas savo youtube kanale aktyviai kurdavo ar retransliuodavo video šiomis temomis, bet prieš trejus metus buvo nustojęs ir tik prieš metus grįžo atgal – iškart su temomis apie miškų reformą ir miškų kirtimą. Patys galite patikrinti jo youtube kanale, koks platus žmogaus interesų ratas:

Jei ilgiau paskaitinėsite G. Paplausko FB profilį, rasite daug panašumų su kitais panašiais veikėjais – nepasitikėjimo valstybe kūrimas, valstybės vadovų niekinimas, verslo kritika („vagys!“), „dėl visko kaltas Landsbergis ir konservatoriai“ naratyvas ir t.t.

Dar viena aktyvi veikėja ir viena iš grupės administratorių – Laura Čilinskaitė.

Apie ją nieko anksčiau girdėti neteko, todėl panaršiau jos FB. Jei prieš 3–4 metus pas ją dominavo temos apie „Taikos ir meilės manifestus“, tai dabar ji jau aktyvi miškų fanė, sharina visą Gyvo miško, Vidzėnės, Rūtos Janutienės turinį. Tiesa, dar giliau panaršęs radau beprasidedančias tas pačias temas – referendumas dėl žemės pardavimo, Europos Sąjungos ir NATO keikimas ir t.t. Daugiau nebesigilinau, tipažas aiškus – rūpinasi viskuo, dabar atėjo miško eilė. Bet yra dalykų, kas L. Čilinskaitei patinka (ir ne vienas jos toks įrašas buvo):

Va tokie veikėjai suka miškų isteriją. Yra ir daugiau įdomių dalykų, patvirtinančių, kad tie patys žmonės tiesiog išsirenka vis naujas temas, kurios patogios kurti tautos susipriešinimą, ir užsuka isterijos malūnėlį.

Pavyzdžiui, „Gyvo miško“ youtube kanalas „Gyvas miškas TV“ yra sukurtas ant senojo skalūnų youtube kanalo, jį tiesiog naujai pervadinus. Prieš 4 metus jame sukosi skalūnų temos, tuomet buvo 3 metų tyla, ir dabar jau tame pačiame pervadintame kanale – miško temos:

Kas nori paspėlioti, kaip šis kanalas vadinsis dar po 3 metų? Bus nauja isterijos tema, bus ir kanalas pritaikytas pagal tai – kam kurti naujus, kai jau yra veikiantys įrankiai, tereikia etiketes pakeisti.

Dar yra aktyvi, bet mažesnė FB grupė „Stop medžių kirtimui Lietuvoje“, kurios administratorė – Kristina Matulevičiūtė – sprendžiant iš jos FB gyvena ir dirba Airijoje. Bet tai jai netrukdo gilintis į lietuviškas temas ir ginti Lietuvos miškus, anksčiau ji kovojo už gimdymą namuose. Tokią situaciją, beje, kai lietuviškas isterijas tampo emigracijoje sėdintys asmenys, anksčiau irgi esu pastebėjęs su kitomis tautą skaldančiomis temomis.

Prieš ką?

Prieš ką nukreiptas visas šitas „Gyvas miškas“ srautas? Trumpai panaršius, kas rašome jo portale, FB puslapyje ir grupėje, priešais pasirinkti keli objektai: Lietuvos valdžia, IKEA, NATO, dažnai keikiama Švedija ir apskritai užsienio investicijos. Kiek šis judėjimas yra nukreiptas prieš NATO – akivaizdžių įrodymų neturiu, bet sutapimai, kuriuos rašiau aukščiau, ir laikas nuo laiko NATO temos paeskalavimas, parodant tai kaip Lietuvos miškų priešą, vis išlenda.

Štai pavyzdys – atkreipkite dėmesį, kaip „Gyvas miškas TV“ pervadino LRT reportažą:

Ir ne tik „Gyvo miško“ kanale – aplink miškų isteriją jau sukasi visi įprasti tokių isterijų žaidėjai, todėl kas jų nepažįstate, supažindinu.

„Būkime vieningi“ – daugeliui turbūt žinomas kelių Putiną šlovinančių žemaičių portalas, kurie, žinoma, nepamiršo parašyti apie miškus ir tankus:

Beje, pagrindinis „Būkime vieningi“ veikėjas Vaidas Lekstutis neapykantos kurstymą yra nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme ir 100 valandų visuomenei naudingos veiklos.

„Būkime vieningi“ turimas FB puslapis „Lietuviai“ (16 tūkst. fanų!) irgi kartoja „Gyvas Miškas“ temas.

Komunizmo gerbėjai iš kibirkstis.blogspot.com (neskaitykit šito šlamšto, užtenka žinoti, kad tokių yra ir tiek) irgi įšoko į temą „Miškas vs NATO“:

Kibirkšties straipsnį perspausdina kitas prorusiškas portalas Ldiena.lt, kuriame galite rasti palaikymą visoms mano minėtoms isterinėms temoms. O iš Ldiena.lt straipsnis jau keliauja į FB grupę „Už mūsų Lietuvą“, kurioje, suprise surprise, keikiama Lietuva ir šlovinamas Putinas:

Beje, Ldiena.lt autorius ar redaktorius, kuris dalinasi šia nuoroda – Laurynas Ragelskis – gerai žinomas tiems, kas kovoja su rusiška propaganda Lietuvoje. Ir, koks sutapimas, jis kalba praktiškai taip pat, kaip ir „Gyvas miškas“ su Justina Vidzėne priešakyje:

Yra ir daugiau marginalų, įšokusių į miškų temą – pvz. Algimantas Rusteika, Magdalena Šventoji (arba Magdalena Bajerytė, kaip dabar pasivadinusi FB).

Jau po šio įrašo publikavimo išlindo dar vieni „miškas vs. tankai“ naratyvo skleidėjai, ir tai yra organizacija, besiskelbianti karių teisių gynėjais. Apie ją, jei pasidomėtumėte labiau, rastumėte irgi daug įdomių faktų, todėl nenustebtumėte, kodėl staiga karių teisių organizacija užsiima tokių žinučių skleidimu:

Kol kas pasigedau keletos iš isterines temas mėgstančių prorusiškų aktyvistų, bet gal jie irgi dar įšoks į miško temą. Pvz. Andrius Lobovas (skiepai ir Venckienė), skirtingai FB profiliais atgimstantis Vygantas Kelertas (arba dar Matrica Lietuvoje, žinomas savo prorusiškomis temomis), Milda Bartašiūnaitė (ji dabar Skripalių nuodytojų gynimu užsiėmusi), Kazimieras Juraitis (turintis judėjimą „Mūsų gretos“, kuriame vaidenasi tas pats Rolandas Paulauskas, todėl už kampo turėtų tykoti it Vidzėnė).

Nė kiek nekeista, kad miškų kirtimo temoje aktyviai veikia Rūta Janutienė – šiai žurnalistei buvo įdomios visos mano aukščiau paminėtos temos. Ji jau tiesiogiai transliavo iš kirtaviečių, aktyviai tęsia miško kirtimo temą ir, beje, susikūrę savo nuosavą grupę, kurią pavadino „Tinklas“ ir kuri, kaip suprantu, ateityje bus skirta tokių temų eskalacijai. Matau, kad ten yra nemažai FB draugų – siūlyčiau trintis lauk iš tokių Janutienės įrankių.

Iš politikų kol kas aktyviau šiose grupėse matau įsitraukusius tik marginalu po išėjimo iš prezidentūros tapusį Liną Balsį (su Rūtos Janutienės palaikymu) – irgi nieko keisto, eterio badą jaučiantis politikas gaudo tokias temas, kuriose galėtų bent kiek viešo dėmesio gauti. Bet artėja prezidento rinkimai, todėl greičiausiai į šią temą įšoks ir daugiau politikų – Puteikis, Mazuronis ar dar kas nors (mačiau, ir Maldeikienė dalinosi šia tema, bet, spėju, matydama problemą, tačiau nematydama, kas stovi už jos eskalavimo).

Išvados?

Čia surinkta tik maža mozaikos dalis, daugiau laiko šitos isterijos bangos tyrinėjimui skirti nenoriu, bet tam tikros išvados jau dėliojasi. Kokios?

Išskaidykime klausimą į keturias dalis, kad būtų mažiau ginčų.

1. Ar Lietuvoje šiuo metu turime problemą dėl pernelyg agresyviai kertamų miškų? Nežinau. Valstybinių miškų kirtimas sumažėjęs, privačių – padidėjęs, bet ar tiek, kad reikėtų skelbti pavojaus signalą – tokių pagrindimų neturiu, bet matau, kad problema nėra tik iš piršto laužta. Bet tokios isterijos ji tikrai nebūtų verta.

2. Ar miškų kirtimo temoje veikia jėgos, kurios įprastai būna greta visų isterinių temų, skaldančių tautą ir didinančių nepasitikėjimą valstybe? Visiškai taip.

3. Ar miškų kirtimo temos eskalacija naudinga Rusijai? Akivaizdu. Iš to, kokie žaidėjai pajungti į šios temos eskalavimą Lietuvoje. Ir tai, kad ji panašiu metu vyko Estijoje irgi daug pasako.

4. Ar gali būti, kad miškų kirtimo tema pasirinkta tam, kad būtų sukurta dar viena priežastis kurti tautiečių nepasitikėjimą NATO? Panašu į tai. Ne vienintelis šis tikslas, bet labai saldus – koks lietuvis, kurio genuose gamta ir kaimas, garsiai pasisakys už medžių kirtimą? Net ir NATO čia tampa per silpna priežastimi – nedraugams rytuose čia lyg aklai vištai grūdas nukrito, tereikia šiek tiek pastiprinti. Tuo labiau, kad antiNATO naratyvas miškų temoje populiarus ir pas mus, ir Estijoje.

O šiaip tuos, kurie šią temą tampo už virvučių, sveikinu – lyginant visas ankstesnes isterines temas, ši tema viena stipriausių (Garliavos neskaičiuoju, ten stipru buvo dėl kitų priežasčių). Nes miškų kirtimo temoje sunkiai atremiami kontraargumentai („Tau ką, nerūpi miškas???“), kritika sunkiai pagrindžiama skaičiais (daug visokių skaičiavimų, ir neaišku, kurie tikri), ir, manau, svarbiausia – su šia tema visas šitas marginalinis sluoksnis, anksčiau viręs tik savo susikurtuose portaliūkščiuose ir FB grupėse, jau išlipo į tradicinę žiniasklaidą. Dėl to paties antro punkto – nes valdžia skaičiais kol kas nesugeba paneigti, kad isterija neturi pagrindo, o alternatyvių ir protingų judėjimų, kurie pasisakytų už miško saugojimą, šiuo metu viešumoje nesimato.

Todėl visus taškus susirenka marginalinis „Gyvas miškas“ ir jo satelitai. Anksčiau jie cypdavo, kad „jų nespausdina žiniasklaida“, o dabar jau jie yra kviečiami ten, kur negalėdavo prasibrauti nei su skiepais, nei su skalūnais, nei su žemės referendumu. „Gyvo miško“ FB puslapyje mačiau, kad jie dalyvavo ir komercinių televizijų žiniose, ir didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose. Jeigu per šią temą jie susikurs pasitikėjimą kaip ekspertų, išmanančių reikalą, šitą sukauptą kapitalą ateityje garantuotai bandys perkelti ir į kitas naujas isterines temas. Taip lengvai, kaip pervadinti savo Youtube kanalą iš „Skalūnai“ į „Gyvas miškas TV“, nesigaus, bet laiko jie turi, pastangas irgi deda didžiules, tai rezultatai gali būti visokie.

Ką daryti?

Žiniasklaidai – kritiškai pažiūrėkite į šios temos iniciatorius, nesuteikite jiems tribūnos, nes niekada negali žinoti – gal kita jų tema jau bus „Visa Lietuvos žiniasklaida parsidavusi, ignoruokime ją, vartokime rusiškus informacijos kanalus“. Tuo labiau, kad „Gyvas miškas“ jau dabar laidoja žiniasklaidą: „Žinias, žurnalistiką pakeitė masinę žiniasklaidą užtvindžiusios užsakomosios viešųjų ryšių agentūrų šmeižto ir juodinimo kampanijos.“ O kas tyrimais užsiima, galėtų rimčiau pakedenti šią temą – nuo to, kas yra Vidzėnės pajamų šaltiniai, iki lietuviškos miškų kirtimo gynėjų bangos modelio palyginimo su Estijos atveju. Ping Rita Miliūtė, Šarūnas Černiauskas, Mindaugas Aušra, Aleksandra Ketlerienė.

FB vartotojams – bėkite lauk iš visų mano surašytų FB puslapių ar grupių, nesidalinkite jų įrašais, neauginkite jų kapitalo. Jei matote, kad tai daro jūsų FB draugai – įspėkite juos, nes ne visi už gražios idėjos pastebėjo tikruosius veidus.

Norintiems apginti mišką – ieškokite kitų kanalų, inicijuokite savo, kurkite savo renginius, bet netapkite kažkieno įgyvendinamos informacinės kampanijos su slepiamais tikslais aukomis. Ir labai kritiškai pažiūrėkite į temą, paklauskite savęs – ar turite rimtų argumentų manyti, kad miškui iškilo pavojus, ar tai tėra kelios FB matytos nuotraukos ir didelė rėkianti minia?

Pasidalinkite su kitais, kam atrodo, kad jokių tyčia formuojamų isterijos bangų lietuviškame internete nebūna.