Lietuva pradėjo kitamanių "valymus" kad sužlugdyti gegužės 9 šventimą

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-03-08 03:42:00, skaitė 979, komentavo 27

Lietuva pradėjo kitamanių

Lietuvoje prasidėjo nauji kitamanių „valymai“, kurių aukos yra visuomeniniai aktyvistai, ruošiantys gegužės 9 dienai šventinius renginius skirtus 75-osioms Didžiosios Pergalės metinėms. Lygiagrečiai su kratomis, sulaikymais ir tardymais Lietuvos URM Seime įregistravo rezoliucijos projektą apie tai, kad Rusija „perrašo Antrojo pasaulinio karo istoriją“. Politinių represijų priežastimi eilinį kartą tapo baimė išsaugoti supuvusią oficialiojo Vilniaus istorinę mitologiją, kuriai grasina bet kokia kitamanystė, įskaitant ir Pergalės dienos šventimą Lietuvoje.

Represijų epicentru tapo pajūrio Klaipėda, kurioje gyvena gausi rusų bendruomenė ir kasmet gegužės 9 d. vietiniai gyventojai, savo jėgomis, esant neslepiamam priešiškumą iš miesto merijos ir Lietuvos vadovybės pusės, rengia šventinius minėjimus Pergalės Dienos garbei.

Antradienį Klaipėdoje buvo sulaikyta miesto tarybos deputatė Ela Andrejeva, atstovaujanti visuomeninį komitetą  "Titovas ir teisingumas". Ryte penki operatyvininkai įsiveržė į Andrejevos butą, paėmė kompiuterį ir visus telefonus ir išvežė deputatę tardyti.

Sulaikymo metu moteriai buvo pasakyta, kad jie jos antrankiais nesurakins, bet jei bėgs - nušaus.

Vakare Andrejeva buvo paleista, bet jau ryte atvyko pas kitą rusakalbį aktyvistą - rusakalbių organizacijos „Juvenius“ lyderį Aleksejų Greičių. Greičius Klaipėdoje žinomas kaip renginių organizatorius, skirtų įžymių Antrojo pasaulinio karo įvykių sukakčių paminėjimui:  Leningrado blokados panaikinimas, mirties stovyklos Osvencime išvadavimas, ir, žinoma, Pergalės Dienos gegužės 9 dieną šventimas. Aktyvistas rengia akciją „Nemirtingasis pulkas“ Klaipėdoje ir kitus renginius 75-osioms Didžiosios Pergalės metinėms paminėti.

Visuomeninis komitetas „Titovas ir teisingumas“, kurį atstovauja Ela Andrejeva Klaipėdos miesto taryboje, taip pat ruošėsi Pergalės Dienos paminėjimui. Ji užėmė miesto tarybos deputato krėslą, atėmus jį iš  Viačeslavo Titovo, kuris išdrįso pavadinti Adolfą Ramanauską Vanagą , vieną iš „miško brolių“, nacionalistinio antitarybinio Lietuvos pogrindžio lyderių, nusikaltėliu ir žudiku.

„Šiandien Lietuvoje vykdomą "bezpredielą" vertinu kaip bandymą užgniaužti kitamanystę, siekiant sunaikinti mūsų branginamas vertybes, taip pat sužlugdyti Lietuvoje įsimintinų datų paminėjimą ir 75-ųjų Pergalės Didžiajame Tėvynės kare šventimą“, - taip Titovas pakomentavo politinius persekiojimus Klaipėdoje.

Lietuvos valdžia dar kartą pademonstruoja pasirengimą taikyti politines represijas prieš disidentus, kad apgintų savo supuvusią istorinę mitologiją.

Toks yra pastaraisiais metais naudojamas modelis: greičiausiai Lietuvos politikoje galima „susilaukti“ už istoriją. 1991 m. sausio 13 d. skerdynės prie Vilniaus televizijos bokšto, „miško broliai“ ir jų vaidmuo Lietuvos žydų genocide, „tarybinės okupacijos“ neigimas ir tarybinė dabar jau buvusios p-rezidentės Dalios Grybauskaitės praeitis, KGB ryšiai su "moraliniais nacijos lyderiais“ - štai istorinės temos, kada už alternatyvios nuomonės apie jas išsakymą, Lietuvoje gali galima užsirauti ant didelių nemalonumų.

Šiomis dienomis baigtas ikiteisminis Algirdo Paleckio, kuriame jis yra  kaltinamas neva rinkęs informaciją Rusijos specialiosioms tarnyboms apie Lietuvos teisėjus ir prokurorus, kurie nagrinėjo „Sausio 13-osios bylą“ ir ketinęs įrengti „pasiklausymą“ Lietuvos Respublikos Prezidento kabinete, bylos tyrimas. Kaltinimo problema tame, kad Lietuvos teismai nenori susitepti su kaltinamuoju nuosprendžiu „Paleckio byloje“.

Vilniaus apygardos teismas nusišalino save ir atsisakė teisti Paleckį. Šiaulių teisme, kuriam buvo perduota byla, svarsto galimybę teismo posėdį padaryti uždaru. Tariamai "siekiant apsaugoti valstybės paslaptis", nors kelia nerimą tai, kad Generalinė prokuratūra taip ir nepateikė Paleckio kaltės įrodymų. Ta proga net Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo priverstas skėstelėti rankomis, kuris pateikė tipišką tarybinį argumentą: kai jau pasodino, tai, vadinasi, yra už ką.

Jeigu dabar teismą  „Paleckio byloje“ padarys uždarą, vadinasi tada nėra jokių jam pareikštų  kaltinimų įrodymų, o valdžia tiesiog nori pasodinti patį žinomiausią Lietuvos disidentą, kuris išdrįso teigti, kad 1991 m. sausio 13 d. prie Vilniaus televizijos bokšto „savi šaudė į savus".

Dabar štai ir gegužės 9-oji buvo įtraukta į datų sąrašą, kuriomis galima suėsti žmogui gyvenimą Lietuvoje.

Kartu su Pergalės dienos organizatorių areštais Klaipėdoje, Lietuvos URM  Seimui pateikė rezoliucijos projektą apie tai, kad Rusija „perrašo Antrojo pasaulinio karo istoriją“. Rezoliucija ragina smerkti „Rusijos Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir dezinformacijos skleidimą, kuri paneigia Tarybų Sąjungos, kaip vienos pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį, siekiant ją primesti agresijos aukoms“.

Lietuvos URM vadas Linas Linkevičius pabrėžia, kad jo žinybos parengtas dokumentas bus didelio istorinio Lietuvos "puolimo" pradžia. Su juo Lietuvos diplomatija eis prašyti (gal vėl kaulinti?) palaikymo iš Jevroparlamento, iš kitų Europos šalių parlamentų ir tarptautinių organizacijų.

Tačiau tam, kad kovoti dėl europietiško solidarumo klausime apie Antrąjį pasaulinį karą, pirmiausia reikia sutramdyti „Putino penktąją koloną“ namuose. Kad net neišdrįstų išeiti į "Nemirtingąjį pulką" su pergalės kareivių-nugalėtojų portretais, tuomet kada Lietuva reiškiasi tame, kad Tarybų Sąjunga būtų pripažinta tokiu pačiu karo kaltininku, agresoriumi, okupantu ir nekenčiamo režimo nešėju kaip ir hitlerinė Vokietija.

Represijos prieš visuomeninius aktyvistus Klaipėdoje yra susiję būtent su tuo: nedrįskit organizuoti Pergalės Dienos Lietuvoje tuomet, kada Lietuva ir kitos šalys-sąjungininkės, Vilniaus bendraminčiai, liūdi dėl  liūdnų jiems Antrojo pasaulinio karo rezultatų!

Tik laukiamas efektas tarptautinei Lietuvos kampanijai dėl politinių represijų šalies viduje gali būti atvirkštinis. Oficialus Vilnius tik pritraukia papildomą dėmesį į disidentų persekiojimą.

Lietuvos politikams jau yra įprasta savo šalį išstatyti visuotinei pajuokai. Štai ir dabar visi sukios pirštus prie smilkinio, stebėdami, kaip iki gegužės 9 dienos pripažinti TSRS ir Trečią reichą „lygiai vienodais nusikalstamais totalitariniais režimais“,  reikalauja šalis, kurį pati bausdama už prieštaravimą oficialiam istoriniam požiūrio taškui, naudoja klasikines totalitarines praktikas.