Ekonomika - Gyvenimas ratu

Autorius: Soc. m., dr. M. Rastenytė Šaltinis: http://www.aidas.lt/lt/ekonomi... 2020-04-01 13:03:00, skaitė 222, komentavo 0

Ekonomika - Gyvenimas ratu

Kiekvienas svajoja apie galimybę išėjus į pensiją, „kad neslėgtų rūpesčiai dėl finansų", - sako finansų patarėja iš "Spectrum IFA Group"ParyžiujeVictoria Lewis. Tiesiog tam būtinas kiekvienam žmogui tinkamas viso gyvenimo planas ir jo vykdymas. Šis planas reikalingas tam, kad žmogus žinotų, kaip jam organizuoti viso gyvenimo veiklą, kad galėtų paruošti materialines sąlygas ir intelektualiai išugdyti savo vaikus, o pastarieji tai padarys jūsų vaikaičiams bei suteiks pagalbą esant reikalui ir jums patiems. Šios mūsų kartos žmonėms, tai sudėtingiau padaryti, nes jie atėjo iš kitaip organizuoto gyvenimo būdo ir neturi pradmenų apsirūpinimo kapitalu iš praeities, tačiau dabartinė karta jau gali tai daryti ir ruoštis tokiam gyvenimo būdui.

Patarimai, kaip apsirūpinti pragyvenimui reikalingomis pajamomis dar priešpensiniame amžiuje arba išėjus į pensiją, esant nedarbui ir neturint galimybių įsidarbinti žmogui vyresniame amžiuje. Ką daryti, kad nereikėtų laukti paramos iš valstybės, kitaip sakant, kad mokesčių mokėtojai nešelptų jūsų, kad galėtumėt tenkinti savo minimalius pragyvenimo poreikius. Jei nestokosite pasiaukojimo ir tam ruošitės visą savo darbinės veiklos laikotarpį, galite tikėtis turėti iš ko pragyventi netekus darbo, bet dar neišėjus į užtarnautą poilsį.

Šeima pagal savo struktūrinę sudėtį yra pirminė - tai tėvų ir antrinė-vaikų šeimos. Todėl funkcionavimą šių struktūrinių darinių reikia vertinti, kaip vientisą visumą, kuri turi savo pradžios ir baigties periodus bei tarpusavio ryšius ir priklausomybes.

Kiekvieno žmogaus jaunystėje dalis laiko skiriama jo profesiniam pasiruošimui, kurį paprastai užtikrina tėvai arba globėjai, kad galėtų ateityje užsidirbti pajamų pragyvenimui sau ir susikauptų lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui tiek gyvenimo sąlygoms užsitikrinti, tiek veiklai organizuotis sau ir savo vaikams, kad pastarieji galėtų profesionaliai lavintis bei kurti sau ir savo vaikams materialines ateities sąlygas.

Šiais laikais tokiam supratimui labai trukdo buvęs patyrimas iki Nepriklausomybės gyvenimo būdo, kai buvo gyvenama ta diena, nes žmogus žinojo, kad nebus paliktas be darbo ir darbinių pajamų, todėl tokio perspektyvinio plano visam gyvenimui nereikėjo. Praeities patyrimas trukdo kai kam suprasti šią dieną, kad reikia visiškai kitaip gyventi dabartyje ir ruoštis ateičiai pačiam. Viso to dauguma žmonių nėra įsisavinę ir supratę, kadangi jie gyvena dar buvusio laikotarpio iliuzijomis. Šios iliuzijos yra pakankamai gajos ypatingai vyresnės kartos atstovų tarpe. Tuo pačiu pastarieji perduoda šį patyrimą ir jaunesniajai kartai, kuri semiasi patirties iš savo tėvų. Tad buvęs gyvenimo ratas sukasi nesustodamas ir konservuodamas senas gyvenimo tradicijas. Dažnas nusistebėjimas gyvenimo praktika Vakarų valstybėse ir jų gyvensenos supratimas bei suvokimas, kodėl jų žymi dalis gyvena pasiturinčiai ir mažiau turi skurstančių, nesiejamas su gyvenimo modeliu „Gyvenimas ratu“.

Kiekvienas žmogus negali būti garantuotas, kad turės darbines pajamas iki išeis į pensiją, jeigu neturės savo verslo arba kokios tai veiklos, kuri užtikrintų pajamų gavimą iki išėjimo į pensiją arba būnant pensijoje. Kaip byloja pasaulinė patirtis JAVvidutinis pensinis amžius sudaro 61 metus, skelbia "Gallup" atlikta apklausa.Australijojepastarojo penkmečio laikotarpyje pagal vidutinius rodiklius vyrai į pensiją išeidavo nuo 61,5 iki 63,3 metų amžiaus, o moterys - 59,6 metų praneša Australijosstatistikos biuras. Kai tuo tarpuJaponijoje, vidutinis pensinis amžius nustatytas 69,1 metų, o Liuksemburge – 57,6 metų amžiaus. Šie rodikliai skelbiami Paryžiuje įsikūrusios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis. Lietuvoje pensinis amžius skelbiamas Įstatymų duomenimis - 65 metai.

Remiantis šiais pensinio amžiaus vidurkiais, finansų ekspertai apskaičiavo, kad žmonės turėtų atitinkamą pajamų kiekį ištikus nedarbui arba ligos atveju ne vėliau, kaip iki 40 metų amžiaus arba tarp 40 iki 45-erių metų, kadangi šiame amžiaus periode padažnėja atvejų nedarbo arba sveikatos pablogėjimo, o be to dauguma gauna gana mažas pensijas, iš kurių pragyventi sunkiai įmanoma prie tokių aukštų mokesčių už komunalines paslaugas bei vaistų kainų. Tačiau yra valstybių, kuriose didelis lyginamasis svoris jaunesnio amžiaus žmonių, kaip pavyzdžiui, Indijoje, kur du trečdaliai gyventojų yra 35-erių metų amžiaus ar net jaunesni, tokiose šalyse gyventojų užimtumui esant aukštesniam vyresnės kartos atstovai galėtų būti apsirūpinę savo santaupomis vėlesniame periode, kadangi yra galimybė gauti socialines pensijas didesnių apimčių. Tai teigiairLovaiis Navlakhis, finansinio planavimo bendrovės "International Money Matters" Bangalorėje Generalinis direktorius. Todėl taupaus ir saikingo vartojimo bei racionalaus kaupimo siekis turi būti visuotinai skelbtinas ir palaikomas.

Remdamiesi faktinės padėties rodikliais ir mokslinių tyrimų pagrindu pateiksime patarimus, kaip padaryti tokius siekius įmanomesniais.

Mūsų šalyje yra tik vienas trečdalis gyvetojų iki 35 metų amžiaus. Siekiant gerinti demografinę struktūrą turėtų didėti jaunesnio amžiaus žmonių kiekis bendrame gyventojų ir darbuotojų skaičiuje. Šią padėtį keistų ne tik gimstamumo didėjimas, apsauga žmonių nuo netikėtų mirčių ir žūčių, kas dažnai reiškiasi jaunimo tarpe, bet išvysčius gamybinį sektorių, imigracija į Lietuvą darbo jėgos iš kitų valstybių, todėl įvairių kliūčių darymas imigracijai nėra pačiu palankiausiu veiksniu šioje situacijoje mūsų šaliai. Taip pat labai aktualu visapusiškai mažinti emigraciją Lietuvos gyventojų bei kviesti pasaulio lietuvius atvykti gyventi į Lietuvą.

Tam, kad būtumėt apsirūpinę materialiai nepriklausomai nuo gaunamų ar negaunamų darbinių pajamų ir turėtumėt pragyvenimo šaltinį, nelaukdami gauti pašalpą iš valstybės, turite neturėti vidutiniame amžiuje jokių skolų, jūsų santaupos turi būti 25 kartus didesnės už tas pajamas, kurias norėtumėte gauti išėję į pensiją. Sprendimo būdas vienas, turite nesistengti gyventi į skolą ir maksimaliai nuo pirmos darbo dienos taupyti ateičiai. Ateičiai galite taupyti ne tik pinigine forma, bet ir nekilnojamojo ar kilnojamojo turto kaupimo būdu. Galėtų būti gautas palikimas iš savo tėvų ir senelių, kas padėtų jums palengvinti gyvenimo naštą. Nelabai racionaliai atrodo Lietuvoje užkaltais langais kaimo sodybos, o tėvai išvežti į senelių namus. Kai šiose sodybose galėtų ne tik vasarą poilsiauti anūkai, bet ir jų vaikai galėtų auginti daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, o prie geresnės tėvų sveikatos dar ir laikytų naminius paukščius, ožkas, avis, mėsinius triušius ar kitus gyvulėlius.Tie, kurie neturite savo tėvų kaime, pirkite sodybas, kurios dabar yra nebrangios, nes jų kokio dešimtmečio bėgyje ten neliks. Jeigu gyvenate priemiestyje, tai vieta, kuri vadinama aukso kasykla, kur yra labai palankios sąlygos mažus žemės sklypus panaudoti žemės ūkio produktų gamybai savo reikmėms ir perteklių realizuoti vietinėse turgavietėse. Tokios vietovės yra arti turgaviečių, kur galėsite savo perteklinę produkciją su mažomis sąnaudomis greitai pristatyti ir realizuoti jose. Tokiomis sąlygomis niekados nebūsi be pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Žinoma, jeigu rūpestingai vesi namų ūkį ir nelauksi išmokų iš valstybės. Šiose vietovėse gyvenantis žmonės galėtų ir, neturėdami santaupų, surasti galimybę gyventi be valstybės paramos, o savo veiklą nukreipti į antrinių medžiagų, daiktų, kaip buitinės technikos, baldų, net ir ardomuose statiniuose tinkamų naudoti medžiagų surinkimą, išmontavimą bei perdirbimą, kad galėtų gyventojų poreikius tenkinti pigiais, bet geros kokybės buities ir vartojimo reikmenimis. Jeigu vieni užsiims šia veikla, o kiti įsigis pigiau jų gaminius, tai visiems bus nauda abipusė. Bus gyvenama pagal principą „daugiau taupau ir mažiau išleidžiu“.

Jeigu gyvenate miestų arba miestelių sąlygomis ir neturite galimybių gamintis sau žemės ūkio produktus, tai turėtumėt taupyti nuo pat pradžios savo darbinės veiklos. Kiek reikėtų turėti pajamų, kad galėtumėt antrąją gyvenimo dalį būti garantuoti, jog galėsit pragyventi negaudami darbinių pajamų.

Pagrindinėtaisyklė skelbia, kad galėsite kasmet išsiimti 1/25 dalį pensijos portfelio 1/25 sąskaitos likučio per metus. Tai reiškia, kad privalote turėti galimybę saugiai išsiimti dviems asmenims apie 25 000 dolerių arba 86320 litų į metus.

Profesionalus finansininkas galėtų padėti jums apsispręsti, koks realistinis planas tiktų konkrečiai jums. Ruošiantis netekčiai darbinių pajamų daugeliui žmonių tampa neįgyvendinama svajone vien todėl, kad jie laiku nepradėjo jo planuoti ir kaupti šiems tikslams lėšų. "Žmonės paprastai nesusimąsto apie netekimą darbo iki savo 40-ojo gimtadienio, - sako Helen Hogan, patarėja investicijų klausimais iš "Sunset Financial Services", Misūrio valstijos. – Kuo anksčiau pradėsite, tuo bus geriau".

Pakoregavus savo gyvenseną, sumažinus savo išlaidas, apsirūpinimo savo pajamomis mantra turėtųskambėti taip: daugiau taupyk, mažiau išleisk. Kuo mažiau išleisite būstui, automobiliams ir atostogoms, nieks nesako, kad neturėkite būsto, automobilio ar nevykite atostogauti, bet žiūrint kaip tai darysite ir kokia kaina, tuo daugiau lėšų galėsite skirti skoloms išmokėti, jeigu turite, ir santaupoms. Pagalvokite, ar tikrai jums reikalingas su tiek daug gyvenamo ploto būstas, ištaigingas automobilis, prabangus televizijos paketas su galybe kanalų, ar tikrai būtina pietauti restorane?

Siekiant šio tikslo svarbiausia kiek įmanoma sumažinti savo įprastas išlaidas, arba "gyventi taip, kad pragyvenimo lygis būtų kiek mažesnis už vidutinį" - sako Pete'as iš MrMoneyMustache. Viena iš priežasčių, leidusių Pete'ui su žmona išeiti anksčiau iš darbinės veiklos buvo ta, kad jie apkarpė savo išlaidas iki maždaug 25 000 dolerių (86320 litų) dviems asmenims per metus, sakė jis.

Sudarydami gyvenimo planą nuo pat savarankiško gyvenimo pradžios „daugiau taupyk, mažiau išleisk“ būtina pasiskaičiuoti, kiek pinigų kas mėnesį išleisite paskolai grąžinti, jeigu jus ją turite.

Įsigykite už nedidelę paskolą nedidelių apimčių sau būstą, nebrangu, kad neslėgtų pečių paskola už būstą. "Paskolos įmokos vidutiniškai turėtų sudaryti ne daugiau, kaip 25-30 proc. jūsų disponuojamų pajamų", - sako Brett'as Evansas, "Atlas Wealth Management" vykdomasis direktorius iš Sautporto, Australijos. Paskolos gražinimas už įsigytą į savo nuosavybę turtą, užtikrins pradžią kaupimo santaupų ateičiai. Tai, kur naudojate net ir nedidelę pinigų sumą, visada paskaičiuokit racionalumo koeficientą. Jeigu perkate daiktą jo kainą būtina sieti su to daikto naudojimo trukme. Pvz., kompiuterį, automobilį, baldus ir kitus reikmenis pirkdami jų kainą padalinkite iš numatomo naudoti laiko trukmės. Pamatysite, kiek kainuos šis daiktas vieneriems naudojimo metams. Jeigu prekė ne skubaus naudojimo, tai palaukite jo kainos sumažinimo laikmečio. Ypatingai tai svarbu įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Nesižavėkite brangiais būstų bei kitų patalpų remontais. Pinigai ant sienų negeneruoja naujų pajamų, o tik sunyksta ir dingsta, todėl reikia labai pergalvoti darant remontus, kokias medžiagas naudoti ir kokius meistrus kviesti remontuoti. Remonto darbus užsakant turite būti patys pasiskaičiavę, iš kokių medžiagų tai atliksite ir kiek tai kainuos. Dažnas atvejis, kai meistrai jums padiktuoja savo variantus, tartum tai būtų jų nuosavybė, bet ne visada stengiasi daugiau sutaupyti jūsų naudai.

Kaupdami turtą ateičiai ne būtinai turėsite atsisakyti sunkesnio darbo, sulaukę 40-ties, tiek ankstesnėje darbovietėje, tiek naujoje darbo vietoje ne visu etatu arba išlaikydami nedidelį verslą, bet jau daugiau širdžiai malonų darbą dirbdami, būdami savarankiškesni, prisidurdami papildomų pajamų. Be to, tėvai aktyviau galėtų panaudodami savo patirtį vystyti verslą ir tam, kad jų vaikai pasijungtų į bendrą verslo veiklą kartu su tėvais dar mokydamiesi, o vėliau vystytų verslą pratęsdami tėvų veiklos tradicijas. Patys taip bendradarbiaudami su savo vaikais galėsite dalyvauti dar dešimtį ar penkiolika metų aktyvioje veikloje, tačiau daug lėtesniu tempu. Tuo pačiu sukursit darbo vietas darbui besiruošiančiam jaunimui.

Sudarydami pensinio gyvenimo išlaidų grafiką nepamirškite, į ją įtraukti šeimos išlaidas, kadangi nemaža pensininko pajamų dalis paprastai skiriama vaikų ir anūkų reikmėms tenkinti.

Kiekvienam pasirinkusiam gyvenimą pagal planą „daugiau taupyk, mažiau išleisk“ pasiruošimo išeiti į pensiją rengdami programą, būtina įsitikinti, kad tam esate pasiruošę. Parengę savo išėjimo į pensiją planą numatykite pokyčius savo aktyvios darbinės veiklos gyvenime? Šiems žmonėms būtina gerai apmastyti, kuo jie užsiims pensinio gyvenimo laikotarpiu ir jam pasiruošti.

Atlikite bandymą: pagyvenkite iš savo planuojamos "pensijos" dvylika mėnesių, kad įsitikintumėte, ar pajėgsite prieš žengdami lemiamą žingsnį, pakeisti savo buitį ir gyvenimo sąlygas. Tai padės suprasti, ar jūsų planuojami skaičiai ir pasirinktas kelias realus. Išėjus į pensiją galėsite padėti savo vaikams auginti jų vaikus, kad pastariesiems nereikėtų samdyti auklių, o taip pat slaugyti savo senatvėje esančius tėvus, kuriems irgi pakankamai daug pagalbos ir fizinės, ir moralinės reikia bei visi tai darome, išskyrus tuos, kurie nutraukia kontaktus su savo tėvais, išveždami juos į senelių ar kitus slaugos namus arba palikdami vienišus kaimo sodybose.

Visa tai galima būtų daryti mūsų šalyje, jeigu būtų aktyvesnis visuomenės orientavimasis įvairiems taupymo ir kaupimo būdams, ne būtų užkertamas tam kelias įvairiais apmokestinimais turimo turto, kuris jau vieną kartą buvo apmokestintas prieš jo įsigijimą, o antrą kartą- jį įsigyjant. Taip ir formuotųsi pats priimtiniausias žmogui GYVENIMAS RATU.