Klastingas Kremliaus planas: sužlugdyti Ameriką, kad būtų išgelbėtas Trampas

Autorius: Piotras Akopovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-09-04 11:08:00, skaitė 1027, komentavo 1

Klastingas Kremliaus planas: sužlugdyti Ameriką, kad būtų išgelbėtas Trampas

Donaldas Trampas ir... Rusija yra atsakingi už neramumus JAV. Taip, netrukus taip bus — peržengus visus kovos su JAV prezidentu metodus, siekiant užkirsti kelią jo perrinkimui, "Vašingtono pelkė" grįžo į pačią pradžią: dėl visko kalti rusai

Rusai padėjo Donaldui Trampui 2016 metais ir padeda iki šiol, be to, dabar jie rėmėsi baimės ir neapykantos kurstymu nebe socialiniuose tinkluose, bet Amerikos miestų gatvėse. Nenuostabu: pogromas apskritai yra rusiškas žodis! Bet kaip taip gali būti, dar visai neseniai Amerikos žiniasklaida visus patikino, kad protestai dažniausiai yra taikūs ir teisingi, tai yra, nukreipti prieš rasizmą ir policiją, kurią įkūnija Donaldas Trampas. O liaudies pyktis labai padės mobilizuoti rinkėjus, kurie laukia nesulaukia lapkričio, kad balsuotų už Baideną ir iš Baltųjų rūmų pašalintų rusų globojamą piktadarį. O dabar kaip išeina — teisingus protestus kursto neteisingi rusai?

Pasirodo, kad taip, ir nors pats Džo Baidenas apie tai dar nėra paskelbęs, žymūs Kongreso demokratai jau pradeda kalbėti. Pavyzdžiui, Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto vadovas Adamas Šifas (Adam Schiff) yra pagrindinis Trampo "ryšių su Rusija" tyrėjas ir vienas iš apkaltos bandymų iniciatorių. Štai ką jis pasakė CNN kitą dieną:

— Prieš ketverius metus rusai išnaudojo "Black Lives Matter" medžiagą, jie internete paskelbė savo inscenizuotas provokacijas, kad skirstytų žmones pagal rasę. Ir mes turime...

— O dabar ką jie daro?

— Jie vėl daro viską, kas jų galioje, socialiniuose tinkluose, savo žiniasklaidoje ir už jos ribų, kad vėl padidintų šį susiskaldymą.

Tai yra, rusai suskaldė Ameriką ne tik savo žiniasklaidoje (kaip dabar aš RIA Novosti svetainėje), bet ir Amerikos socialiniuose tinkluose "ir ne tik" — tai yra, galbūt Amerikos miestų gatvėse? Visų šių nesąmonių negalėjo nepakomentuoti pagrindinio Amerikos žiniasklaidos "trampisto" (t. y. absoliučios juodos avies judėjimo prieš Trampą pagrindiniame sraute), "Fox News TV" laidų vedėjas Takeris Karlsonas (Tucker Carlson):

"Netikromis naujienomis jus maitina priešiškos galios agentai, kurie, be kita ko, slapta kontroliuoja "Facebook"! Teisingai, ponios ir ponai, Rusija pradėjo pseudo riaušes ir apkaltino Džo Baideną! Tai kaip ir su nusileidimu Mėnulyje, tik dar klastingiau. <...> "Tai Rusijos inscenizacija!" Rimtai? Norėčiau manyti, kad 2020 metų vasaros pabaigoje žmonės iš to pasijuoks. Tai savotiškai įdomu. Kita vertus, didžiulis žinomų demokratų skaičius "Twitter" tinkle tuo patikėjo pirmą kartą, taigi, šį kartą — kas žino? Jie taip pat gali tuo patikėti.

Tačiau verta pagirti Adamą Šifą: jis bent jau yra nuoseklus. Nors akivaizdu, kad jis yra visiškai pamišęs ir jam labai reikalingas gydymas ligoninėje. Šiam žmogui bloga. Jis yra tik vienas didžiulėje partijoje. O kaip su visais kitais demokratų partijos lyderiais? Jie nėra išprotėję, tikrai ne. Jie yra tik melagiai".

Demokratų lyderių apgaulė nieko nenustebins, tačiau dabar jie demonstruoja unikalų net jiems patiems sugebėjimą tiesiogine prasme persiauti ore. Jie ką tik paneigė patį pogromų faktą ir kalbėjo apie teisingus protestus, tačiau dabar jie, nors ir su išlygomis, yra priversti pripažinti riaušes ir smurtą.

Trampas vadina tai, kas vyksta, vidiniu terorizmu, o demokratai užsimena apie Rusiją. Aišku: geri žmonės išėjo protestuoti, bet prie jų prisiplakė siaubingi riaušininkai, kurie tapo "Rusijos propagandos" aukomis. Ir visa tai, pasirodo, veikia ne tam, kad Trampas pralaimėtų, o dėl jo pergalės. Toks yra gudrus Putino planas.

Beprotystė? Ne, tiesiog beviltiškumas. Faktas yra tas, kad dar ankstyvą šių metų pavasarį buvo aišku (nepaisant visų manipuliacinių visuomenės nuomonės apklausų), kad Trampas siekia pergalingo perrinkimo, jokie apkaltos bandymai, neapykantos jam kurstymas (ką beveik visa Amerikos žiniasklaida darė visus jo prezidentavimo metus) nedavė jokio rezultato (išskyrus, galbūt, visiškai priešingą, nei tikėtasi). Tačiau netrukus koronavirusas pasiekė JAV, ekonomika pradėjo kristi, o vasarą prasidėjo "rasiniai" neramumai — ir demokratai nusprendė, kad dabar jie tikrai galės paskandinti Trampą.

Tačiau prezidentui nepakenkė nei ekonominės problemos, nei riaušės — priešingai, kuo ilgiau tęsiasi pogromai, tuo daugiau simpatijų pelno Trampas. Jis kartoja, kad Amerikai reikia teisėtvarkos, ir vis daugiau amerikiečių su tuo sutinka. Geruoju, demokratai (būtent jų valdomose valstijose ir miestuose įvyksta didžioji dalis neramumų) jau seniai turėtų bandyti susitvarkyti reikalus savo teritorijoje, kad nustotų veikti Trampo reitingų naudai, tačiau rinkimų lenktynės jiems to neleidžia. Juk Trampas iškart pasakys: matote, aš kalbėjau apie būtinybę nutraukti riaušes, jie pagaliau manęs paklausė. Tai yra, demokratai patiria visišką cugcvangą: kad ir ką jie darytų toliau — palaikytų protestus arba pripažintų jų smurtinį pobūdį ir imtų juos raminti — jų padėtis tik blogės.

Matyt, buvo pasirinkta kruopštaus pogromų atpažinimo taktika, tačiau kartu buvo nuspręsta dėl jų apkaltinti Trampą ir Rusiją. Du viename — nors demokratų sugalvotoje realybėje tai yra tas pats dalykas: "Rusijos Trampas".

"Mes matėme pranešimus apie Rusijos pajėgas, puolančias amerikiečių kareivius Sirijoje, sužeidžiančias mūsų karius. Ar girdėjote bent Trampo žodį? Ar jis bent pirštą pajudino? Niekada anksčiau JAV prezidentas santykiuose su Rusijos lyderiais nebuvo toks paklusnus. Tai ne tik pavojinga, bet ir žemina", — sako Džo Baidenas ir kaip Trampo priklausomybės nuo rusų pavyzdį primena nieko bendro su tiesa neturinčią istoriją apie "rusus, kurie mokėjo Talibanui pinigus už amerikiečių karių nužudymą".

Štai pats naujausias pareiškimas iš Baideno būstinės:

"Prezidentas Trampas tikisi, kad Vladimiras Putinas vėl palaikys jo kandidatūrą ir padės paslėpti padarytas siaubingas klaidas, kad jis būtų mūsų šalies galva ir vestų ją sprendžiant daugybę iššūkių, su kuriais jai tenka susidurti. Ir jis nenori, kad Amerikos žmonės žinotų apie tai, kokius žingsnius žengia Vladimiras Putinas, norėdamas padėti Trampui būti perrinktam, arba kodėl Putinui taip svarbu įsikišti, nes Donaldo Trampo užsienio politika yra dovana Kremliui".

Šis šokiruojantis, žeminantis pareiškimas amerikiečiams yra reakcija į neseniai įvykusį JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus Džono Ratklifo (John Ratcliffe) sprendimą nutraukti žodinius pranešimus Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto nariams saugumo klausimais artėjant prezidento rinkimams. Dabar jiems informacija bus teikiama tik raštu. Be abejo, tam, kad nuslėptų Putino pagalbą Trampui (taip tikina Baidenas)? Deja, pasak Ratklifo, priežastis labai paprasta: įslaptintos informacijos nutekėjimas, be to, iškraipantis jos esmę:

"Praėjus kelioms minutėms po vieno tokio instruktažo pabaigos, nemažai Kongreso narių nuvyko pas įvairius žiniasklaidos atstovus ir jiems politiniais tikslais nutekino įslaptintą informaciją. <...> Norėdami sukurti klaidingą vaizdą, kad Rusija kelia didesnę grėsmę nacionaliniam saugumui nei Kinija. <...> Aš nenorėčiau sumenkinti Rusijos. Tai kelia rimtą grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, tačiau Kinijos grėsmės yra daug rimtesnės. Tie, kurie sako kitaip, paprasčiausiai politizuoja žvalgybą savo tikslams."

Apie ką tiksliai kalbėjo Ratklifas? Kad tokie demokratai kaip Adamas Šifas žiniasklaidai skleidė tik Rusijai rūpimą informaciją, nepaisydami informacijos apie Kiniją. Čia svarbu ne tai, kiek galite pasitikėti Amerikos žvalgybos duomenimis apie užsienio kišimąsi į prezidento rinkimus (vėlgi, įsilaužėlių ir nuomonę formuojančių paskyrų socialiniuose tinkluose?), daug įdomiau tai, kad net slaptosios tarnybos atvirai kalba apie Kongreso narių bandymą manipuliuoti savo informacija kovoje su Trampu.

Kita vertus, tai, be abejo, yra didelė pažanga: 2016 metais pati Obamos administracija privertė specialiąsias tarnybas sukurpti "įrodymus" apie kandidato į prezidentus Donaldo Trampo "ryšius su Rusija", vykdyti stebėjimą, o dabar "gilioji valstybė" turi vykdyti karo veiksmus tik padedama Kongreso ir kitų šaltinių. Tačiau šis pokytis mažai paveikė kūrybiškumo lygį — vėlgi kaltas Putinas.

Jis nuolat pakursto: tai kovo mėnesį Portlande jis įsikūnija į policijos pareigūną Dereką Šoveną (Derek Chauvin), kuris nužudė Džordžą Floidą (George Floyd) ir po ko prasidėjo "Black Lives Matter" veiksmai, tai rugpjūtį Kenošoje — į 17-metį Kailą Ritenhausą (Kyle Rittenhouse), kuris nušovė du "kovotojus prieš rasinę diskriminaciją ir policijos smurtą", ir vėl grįžta į Portlandą, kad nužudytų "trampistą" Aroną Danielsoną (Aaron Danielson) šūviu į krūtinę, persikūnijęs į Maiklą Reinoelį (Michael Reinoehl). Tuo tarpu būdamas visoje Vašingtono mero komisijos sudėtyje, jis siūlo iš Amerikos sostinės pašalinti (ar bent perdaryti) paminklus Vašingtonui ir Džefersonui.

Baisu net įsivaizduoti, ką dar sugebės padaryti šie Rusijos kurstytojai per du mėnesius, likusius iki rinkimų: nėra tokių baisybių, kurių jie negalėtų imtis, kad padėtų Trampui būti perrinktam.

Žiūrėk, ims ir suvaidins pasikėsinimą į Trampą, kad vėliau dėl to būtų galima apkaltinti demokratus ir Baideną. Arba nedelsdami nužudys Baideną, kad tikrai paliktų savo globotinį Trampą Baltuosiuose rūmuose. Bet jiems nepavyks: visi žino, kad rusai nuodija garsiuoju "Novičioku", kuris ne žudo, o tik palieka pėdsakus, vedančius į Kremlių. Tokius pat aiškius kaip "Rusijos pėdsakas" Amerikos rinkimuose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.