Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/netrukd... 2018-06-06 18:36:55, skaitė 634, komentavo 1
Sveikas gyvenimo būdas mūsų dienomis tapo ne tik norma, bet pamažu transformuojasi į nesveiką maniją. Visi laksto į sporto klubus, sveikai maitinasi, nors žalio supratimo neturi, kas yra tasai sveikas gyvenimo būdas ar sveika mityba. Jaunimo tarpe nebemadinga rūkyti, į madą atėjo riedučiai, parkūras ir dar daugybė dalykų, neištariamais pavadinimais. Pasižiūri į visa tai iš šalies – širdis džiaugiasi. Auga sveika tautos ateitis.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Visi nei iš šio, nei iš to nusprendė, kad sirgti negalima. Juolab vaikams. Jaunimo niekas niekur nemoko būti tėvais.
Po XX amžiaus vidurio karų, politinių ir socialinių sukrėtimų jaunimas mūsuose brendo ir gyveno kaip išmanė – nebuvo kada sirgti, o jei susirgdavo – gydėsi po ranka pasipainiojusiomis priemonėmis. Paskui medicina atidavė pirmenybę profilaktikai: sanatorijos, profilaktoriumai, kurortai, sporto stovyklos. Jeigu vaikas susirgo – aplipdė garstyčiomis, taurėmis, suleido į uodegą penicilino, praskalavo gerklę ir po 3-4 dienų – atgal į darželį ar mokyklą.
Atrodytų – negirdėtas neregėtas tėvų nerūpestingumas, tikra beprotybė. Tačiau mes juk gyvi, rašome, štai, straipsnius. Ir pagimdėme palyginus sveiką kartą.
Kas vyksta dabar?
Atvažiuoju pas pacientus. Šeimoje trys vaikai, mama – namų šeimininkė. Ištisomis dienomis verda, kepa, tvarkosi, visas dulkeles iššluosto. Mane iškvietė susirgusiam vaikui.
-Jis apskritai pastoviai snargliuojasi. – aiškina mamytė.
-Kuo gydotės? – klausiu.
Mama atneša plastikinę dėžę, o ten – tarptautinė medicinos priemonių paroda. Tiek visko prigrūsta, žiūrėti baisu.
-Ir ką jūs jam iš viso to davėte?
-Visko po truputį. – atsako rūpestinga mama.
Aš jau taip prie to pripratau, kad daugiau nesibaisiu.
Kaip atrodo šiuolaikinė mamų/tėvų kultūra? Kai tik horizonte pasirodo pirmasis snargliukas – prasideda! Imunostimuliuojantys, temperatūrą numušantys, snarglius likviduojantys…
Vaiko organizmui – šokas. Pačiam vaikui – irgi. Jam viso labo reikėjo šiek tiek meilės, dėmesio, rūpesčio, švelnumo. O jį užpuolė, „ratais“ apšėrė, dozių pribadė…
„Mes jau trečią savaitę darželio nelankome“ – aptarinėja supermamytės savo bėdas ofise, sėdėdamos tarp lygiai tokių pat „rūpestingų“ kolegių, palikusių vaikus namuose.
O vaikas namuose, su šaliku ant kaklo, termometru burnoje, plačiai išplėstomis akimis, pritrenktas viso to, kas čia dedasi.
Įvyko disbalansas:
Imuninė sistema planavo pasiruošti sezonui, pasitreniruoti ir sustiprėti dėka lengvutės infekcijos. Tačiau supermama nusprendė užkirsti klastingam imunitetui kelią. Mamai nėra kada terliotis, ofise kolegės laukia, dėl to viską, ką turėjo vaistinėlėje, sugrūdo į vaiką.
Arba atvirkščiai. Mamytė taip smarkiai pergyvena, kad net tokios minties neprisileidžia, jog vaiko galima būtų ir negydyti.
Kaip tokiu momentu suveikia imunitetas? „Na, jeigu jūs patys be manęs susitvarkote, tada einu atostogų“. Ir rudens-pavasario snarglių sezonas prasidėjo…
Namuose vaikams sukurtos šiltnamio sąlygos, tačiau pakanka tik jiems iškišti nosį į lauką, kai užpuola visos įmanomos bjaurastys – imunitetas juk nuslopintas ir neturi žalio supratimo, kaip su visu šituo „gėriu“ kovoti.
Na o vaikas, negavęs iš tėvų, ko jam labiausiai reikia (rūpesčio, švelnumo, meilės, dėmesio) toliau rodo kaprizus ir serga tol, kol negaus savo.
-Daktare, jis toks silpnutis. Ką mums daryti?
-Netrukdykite vaikui sirgti!
Kad gautume reikalingą rezultatą, reikia pastoviai treniruotis. Tas pats pasakytina ir apie imunitetą – kad išmoktų atskirti „savus ir svetimus“, jam reikia laiko ir nuolatinių treniruočių su „provokatoriais“.
Snargliai? Puiku, organizmas atsikrato gleivių.
Kosėja? Nuostabu – valosi plaučiai.
Temperatūra? Dar geriau – imunitetas darbuojasi, veikia vaiko organizmo apsauginiai mechanizmai!
Viskas, ko reikia šioje situacijoje – tai tėvų šilumos ir palaikančios terapijos. Trys dienos normaliai ligai, penkios dienos atgauti jėgoms ir atžala pasirengusi toliau pilnavertiškai vystytis.