Senoji Europa "siurbia smegenis" iš jaunųjų Europos šalių

Autorius: Aleksandr Lipovec Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-08-31 07:56:20, skaitė 719, komentavo 1

Lietuvoje aukštųjų mokyklų studentų skaičius kasmet mažėja; vien šiais metais, užregistravus visus pateiktus prašymus, pasirodė, kad universitetuose buvo laisvos apie 800 valstybės finansuojamų vietų, o kolegijose — beveik 4 tūkstančiai

Lietuvos mokyklų absolventai vis dažniau pasirenka universitetus senojoje Europoje tolesniam mokymuisi, nes po to lengviau gauti darbą Europos Sąjungos šalyse.

Dar prieš dešimtmetį Lietuvos aukštosiose mokyklose į vieną vietą pretendavo du ar daugiau žmonių. Gauti valstybės finansuojamą vietą buvo didelė sėkmė. Tačiau buvo daug pretendentų ir į mokamas vietas. Ypač daug buvo norinčių studijuoti teisę, ekonomiką, mediciną. Šiandien, vertinant Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos prezidento Prano Žiluko paskelbtus rezultatus, absolventai nėra linkę stoti į Lietuvos universitetus ir kolegijas.

Naujųjų mokslo metų išvakarėse Lietuvos universitetuose buvo laisvos beveik 800 valstybės finansuojamų vietų, o kolegijose — beveik 4 000. Statistinių duomenų apie lietuvių absolventų, kurie įstojo į užsienio universitetus 2018 metais, skaičiaus surasti nepavyko.

Pirmuosius takelius į užsienio aukštąsias mokyklas mūsų šalies absolventai pramynė, kai Lietuva įstojo į ES 2004 metais, o 2008 metais atsivėrė Europos darbo rinka Baltijos šalių darbuotojams. Lietuvos jaunimui buvo atidaryta aukštojo mokslo rinka. Tapo įmanoma vienu metu teikti prašymus ne tik Lietuvos universitetuose, bet ir Europos šalių aukštojo mokslo įstaigose. Ir, kaip paaiškėjo, senosios Europos universitetai ir kolegijos su malonumu pradėjo priimti talentingą jaunimą iš buvusių socialistinių šalių.

XX amžiuje sovietinė mokyklų ir aukštojo mokslo sistema buvo pripažinta viena geriausių pasaulyje. TSRS fiziologai, matematikai, inžinieriai buvo "medžiojami" net iš už "geležinės uždangos".

Dar ir šiandien geriausi Europos universitetai vis labiau domisi Lietuvos ir buvusių sovietinių respublikų, kuriose vis dar egzistuoja sovietų metodai, absolventais. Talentingiems absolventams Europos universitetai dažnai siūlo įvairias apgyvendinimo lengvatas.

Kaip agentūrai "Sputnik Lietuva" sakė Tomas. P. (vieno iš Olandijos universitetų studentas), net mokamos studijos Nyderlanduose jam yra pigesnės nei Lietuvoje.

"Jau nuo antrojo kurso, po intensyvių olandų kalbos studijų pirmaisiais metais, man buvo pasiūlyta dirbti kurjeriu universiteto darbo biržoje. Aš turiu galimybę ne tik kompensuoti dalį mokymosi mokesčio, bet ir priprasti prie bendruomenės aplinkos. Kitąmet baigsiu studijas ir jau esu pakviestas dirbti vienos didžiausių statybos bendrovių", — pasakojo Tomas.

Svarbus veiksnys, turintis įtakos Europos universiteto pasirinkimui, yra dėstymo kalba. Visuose Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokymas vyksta valstybine kalba. Beveik 17 proc. tautinių mažumų atstovų (lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai) lietuvių kalba nėra gimtoji. Ir ne visi mažumų mokyklų absolventai šiandien gali sėkmingai išlaikyti valstybinį egzaminą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir titulinės pilietybės atstovai. O lietuvių kalbos egzamino vertinimas daro didelę įtaką priėmimo į universitetus rezultatams.

"Geriau mokytis anglų, prancūzų ar ispanų kalbomis, kurias išmokus Europoje daug lengviau rasti gerą darbą. Aš esu lenkas ir baigęs mokyklą ketinu patekti į vieną iš Varšuvos universitetų", — pasidalino savo planais su "Sputnik" vyresniųjų klasių moksleivis Valdemaras K.

Ir tokių kaip Valdemaras Lietuvos mokyklose vis daugiau. Ir ne tik tarp tautinių mažumų atstovų, bet ir tarp lietuvių.

Vis dažniau absolventai seka paskui tėvus — darbo migrantus. Kiekvienais metais iš Lietuvos į Europą išvyksta daugiau nei 50 tūkstančių žmonių. Apsigyvenę naujoje vietoje, jie pasiima ir savo vaikus, kurie likdavo senelių prižiūrimi, kol baigs vidurinę mokyklą.

Išgelbėti aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje pavesta universitetų reformai, kurią vyriausybė pradėjo dar 2013-aisias metais. Švietimo ministerija nustatė ambicingus tikslus. Po reformos į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą turėtų būti įtraukti du Lietuvos universitetai, o vienas iš jų yra tarp 300 didžiausių pasaulyje. Investicijos į aukštojo mokslo reformą, kuri vyko per pastaruosius ketverius metus, kainavo 150 milijonų eurų. Tam buvo naudojamos ne tik taupomos lėšos iš valstybės biudžeto, bet ir pinigai iš ES struktūrinių fondų.

Naujosios aukštojo mokslo sistemos pradžia numatyta šių metų rugsėjo 1 dieną. Tačiau pirmieji reformos rezultatai gali būti apibendrinti šių akademinių metų pabaigoje, pagal priimtų studentų skaičių 2019 metų rudenį ir bendrovių paskelbtus kasmetinius sociologinius tyrimus, kuriuose skelbiami universitetų reitingai Europoje ir pasaulyje.