Kodėl Lietuva bijo investicijų iš Kinijos?

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-09-01 11:52:27, skaitė 448, komentavo 2

Kodėl Lietuva bijo investicijų iš Kinijos?

Lietuvoje prasidėjo kalbos apie tai, kad Kinijos investicijos gali kelti grėsmę nacionaliniam šalies saugumui. Kiek jos yra pagrįstos?

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad rudenį Lietuvos parlamente turėtų įvykti diskusija apie politinius ir ekonominius šalies santykius su Kinija. Pasak Seimo narės Aušros Maldeikienės, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) gavo iš Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą apie grėsmes, susijusias su Kinijos investicijomis šalyje.

VSD situacijos nekomentuoja, o NSGK pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad kaip komiteto vadovas siūlys rimtai aptarti santykius su Kinija, nes kaip valstybė Lietuva turi suprasti, kokia nauda ir kokie iššūkiai susiję su šia šalimi, tuo labiau, kad JAV ir ES irgi atsargiai žiūri į bendradarbiavimą su kinais.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad rašto nematė, bet pritaria diskusijai, nes valstybės interesai svarbesni už prekybinius santykius. Tuo pat metu jis sakė, kad neįsivaizduoja Kinijos įtakos vidinei šalies politikai, sprendžiant vieną ar kitą ekonominį klausimą.

Šiuo metu investuotojus Lietuvoje tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui. Kinijos atveju nerimaujama dėl galimų jos transporto, logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantės "China Merchants Group" (CMG) investicijų į Klaipėdos uostą, kurios palengvintų kiniškų prekių eksportą.

Uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą. 2016 metais ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių "Klaipėdos Smeltę", tačiau tada sandoris nepavyko.

Šiame kontekste svarbu suprasti, ar pagrįstos Lietuvos baimės Kinijos atveju ir kiek jose tuščio politikavimo, dėl kurio šalis gali neteikti stambių investicijų ir negauti ilgalaikės ekonominės naudos.

Kiek reali grėsmė iš Kinijos?

Kinija nėra demokratinė valstybė, bet tai nereiškia, kad su ja negalima turėti reikalų. JAV bendradarbiauja su tokia "demokratine" šalimi kaip Saudo Arabija, ir problemos tame nemato. Europa vertina ekonominius santykius su Iranu. Tad ir Lietuvai reikia žiūrėti į dialogą su Pekinu pragmatiškiau.

Antra, įdomu tai, kad kai kalbama apie didžiųjų valstybių kišimąsi į vidinius kitų šalių reikalus, Kinija beveik neminima. Ir tai suprantama, nes Pekinas labai griežtai laikosi nesikišimo principo, kad nebūtų apkaltintas imperializmu. Tai labai svarbi jo įvaizdžio politikos dalis.

Kryžkelėje: kas Lietuvai vertingiau — Kinijos juaniai ar Tibeto laisvė >>

Pagaliau, jeigu Kinija būtų pavojinga partnerė, jos "Naujojo Šilko kelio" projektu niekas nesidomėtų. O dabar dėl Kinijos investicijų verda nuožmi kova, ir Lietuva, jos politikų teigimu, irgi norėtų tapti minėtos transporto iniciatyvos dalimi. Tačiau tuo metu, kai kiti įvairiais būdais bando privilioti Kinijos pinigus į savo ekonomiką, Vilnius abejoja. Kodėl?

Politika svarbesnė už ekonomiką

Atsakymas paprastas. Lietuvoje daugybė pavyzdžių, kai svetimų (Amerikos) interesų realizavimas arba tiesiog netoliaregiška politika užkerta kelią ilgalaikei ekonominei naudai. 

Pirmas pavyzdys — tai nenoras parduoti naftos perdirbimo gamyklos "Mažeikių nafta" Rusijos bendrovei, nors tokiu atveju ji turėtų garantuotą naftos tiekėją ir gautų stabilų pelną, o Lietuva daug mokesčių (jau nekalbant apie galimai pigesnes kuro kainas). Antras — SGD terminalo, kurio dujos yra brangesnės už "Gazpromo" dujas, statyba. Trečias — išankstinis atsisakymas pirkti tikėtinai pigią Baltarusijoje statomos Astravo elektrinės produkciją.

Konkrečiai Lietuvos santykių su Kinija atveju nuolat išlenda Tibeto problema. Akivaizdu, kad kinų valdžia labai jautri šiuo klausimu, o Lietuvos politikai nepraleidžia progų vienaip ar kitaip pademonstruoti savo dėmesį Dalai Lamai ir žmogaus teisių problematikai šiame regione.

Niekas nesako, kad pastaroji turi būti visiškai ignoruojama, bet kalbėti apie tai reikia labai atsargiai, o ne tiesmukai. Arba vėliau nereikia stebėtis, kad Kinija nenorės bendradarbiauti ar nusileisti vienoje ar kitoje srityje.

Pagaliau, tikrai nenustebins situacija, jeigu "Lietuvos saugumo gynėjai" pasakys, kad Pekinas turi glaudžius santykius su Maskva, kuri yra "grėsmė" mūsų šaliai, vadinasi, kinų investicijos irgi pavojingos pačios savaime ir/ar todėl, kad per jas į Lietuvą prasiskverbs ir Rusijos įtakos agentai. Kitas variantas iš tos pačios serijos — amerikiečiai gali pasakyti, kad kinų Lietuvoje būti neturi būti, ir teks vykdyti įsakymą.

Trumpai tariant, NSGK susidomėjimas santykiais su Kinija yra blogas ženklas Lietuvos verslui bendrai ir Klaipėdos uostui konkrečiai. Reikia tikėtis, kad bent šį kartą nugalės pragmatinis mąstymas (arba tiesiog sveikas protas), o ne politinės fobijos ir/ar amerikietiškas diktatas, nes premjeras Saulius Skvernelis, kaip ir Seimo pirmininkas, pagrindo nerimauti kol kas nemato. Tačiau ruoštis reikia blogiausiam scenarijui.