Prancūzija be prancūzų
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/prancuzija-... 2015-04-07 09:35:05, skaitė 3814, komentavo 1
Žanas Polis Gurevičius – žinomas specialistas migracijos srityje, tyrinėjantis daugelį jos aspektų, tame tarpe sociologinius ir ekonominius. Jis yra daugybės monografijų ir straipsnių autorius, tame tarpe „Migracijos pradedantiesiems“. Ilgus metus jis domisi masinės migracijos į Prancūziją ir šio reiškinio pasekmių problema. Vienas naujausių Gurevičiaus darbų – „Prancūzų repatriacija“, kuriame nagrinėjama atvirkštinė problema – prancūzų bėgimas iš šalies.
Gurevičius mano, kad valstybė dėl šios problemos kiekvienais metais praranda po 10 milijardų eurų.
KAS, KUR, KODĖL
2013 metais du su puse milijono prancūzų išvažiavo gyventi į užsienį. Eksperto nuomone, reikėtų orientuotis į dar didesnį skaičių – tris milijonus, kadangi savo išvažiavimą piliečiai ne visada deklaruoja.
Darbo paieškos – tai pirmoji ir masiškiausia išvažiavimo priežastis – 6 iš 10 migrantų.
Svarbiausia migracijos kryptimi tapo, žinoma, Anglija. Ten gyvena jau apie 250 000 prancūzų. Kitos šalys šiame sąraše – Šveicarija, Vokietija, Kanada, JAV, Rusija.
Priežastys? Niekam ne paslaptis, kad susirasti darbą Prancūzijoje daugeliui piliečių kategorijų yra pakankamai sudėtinga. Daugiausia problemų kyla jaunimui, ir visai nesvarbu – diplomuotam, ar ne. Tas pats pasakytina apie pagyvenusius žmones.
O išvardintose šalyse prancūzai susiranda darbą greičiau, ten atsiveria geresnės karjeros darymo perspektyvos, darbas neretai geriau apmokamas ir, kaip pasekmė, susidaro geresnės darbo ir poilsio sąlygos.
BEIEŠKANT SAULĖS
Tai – antra pagal masiškumą banga. Prancūzai išvažiuoja į Tunisą, Maroką, Ispaniją, Portugaliją, Tailandą.
Priežastis – pragyvenimo lygis ir mokesčiai tose šalyse kelis kartus mažesni nei Prancūzijoje. O padidėję mokesčiai pensininkams prie socialistų vyriausybės išstūmė iš šalies jau daugiau kaip milijoną pagyvenusių žmonių.
RELIGIJA
Po pastarųjų kelių metų tragiškų įvykių, paspartėjo žydų migraciją į Izraelį.
VERSLAS, VADYBA
Verslininkai, aukšto rango vadybininkai, vidurinės grandies vadybininkai – ketvirtoji išvažiuojančiųjų kategorija.
Jie išvažiuoja į Belgiją, Angliją ir kitas šalis su mažesniais mokesčiais. Priežastis – nėra galimybės ar tiesiog noro mokėti nuolat didinamus mokesčius.
Tačiau mokesčiai – ne vienintelė verslo bėgimo priežastis. Atskiri top menedžeriai ir netgi ištisos komandos palieka šalį tiesiog dėl to, kad pelno, gaunamo Prancūzijoje dalis, skaičiuojant procentais, sparčiai mažėja. Tarkime 87% kompanijų, esančių CAC 40 (40 stambiausių Prancūzijos kompanijų) sąraše pelno buvo gauta užsienyje.
ĮŽYMYBĖS
Įžymūs žmonės – ne pati gausiausia, tačiau pati „triukšmingiausia“ išvažiuojančių grupė.
Nemažai aktorių, dainininkų, sportininkų palieka šalį, tarp jų – Džonis Halidėjus, Šarlis Aznavūras, Floranas Panas, Alenas Delonas, Kristianas Klavjė, Žeraras Depardjė.
„Toliau nuo agresyvumo, kuris mane supo Prancūzijoje, aš esu kreatyvesnis, laimingesnis ir ramesnis“ – taip paaiškino savo persikėlimą į Londoną Kristianas Klavjė, Napoleono vaidmenį suvaidinęs aktorius. – Londone mano meilė mano šaliai stipresnė, nes čia manęs tiesiogiai neliečia tai, kas mane neramina“.
„Aš noriu pažymėti, kad čia moku tiek pat mokesčių, kiek ir Paryžiuje“ – priduria aktorius.
BENDROS NUOTAIKOS
Situacija visuomenėje prastėja sulig kiekvienais metais. 2012 metais tik 13% jaunų diplomuotų specialistų matė savo profesionalią ateitį užsienyje, o sekančiais metais – jau 27%.
O pagal naujausią Opinion Way apklausą, 45% diplomuoto jaunimo (18-24 metų amžiaus) regi savo profesionalią ateitį užsienyje.
Daugumą ekspertų neramina tai, kad didžioji šio jaunimo dalis niekada nebegrįš į Prancūziją.
Apklausos patvirtina specialistų vertinimus. Jeigu 2005 metais 20% išvažiuodavo metams ir sukaupę darbo patirtį tęsdavo karjerą tėvynėje, tai 2013 metais apklausos parodė, kad 40% dirbančių užsienyje išvažiavo iš šalies prieš 10 ir daugiau metų. 17% nesiruošia grįžti, 6% ruošiasi grįžti ne anksčiau kaip po 10 metų, o 47% dar nepadarė galutinio sprendimo.
Be to, nerimą kelia kitas skaičius – du iš dešimties išvažiavusių – tai ne stambių transnacionalinių korporacijų darbuotojai, o verslininkai, norintys steigti savo įmones užsienyje, kur verslo aplinka palankesnė ir mažiau smaugianti.
Visiškai tikėtina, kad šie žmonės irgi nebegrįš.
Klausimas: kas liks gyventi Prancūzijoje po šitokio išsikraustymo?