M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę

Autorius: Marijus Kaukėnas Šaltinis: http://alkas.lt/2018/09/19/m-k... 2018-09-19 12:16:32, skaitė 643, komentavo 3

Iškirstas Lakajos draustinis | Mariaus Kaukėno nuotr.

Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.

Pradžioje iki valdininkų parinkto taško – Kertuojų ežero pakrantės – buvo vežama ne tiesiu keliu pro Lakajos kaimą, bet ratu pro Molėtus, taip apvažiuojant girią aplink ir maršrutą padidinant net tris kartus!

Puikiai pažįstantiems Labanoro girios kelius liko tik spėlioti, kodėl taip daroma? Ar norėta „sudeginti“ žurnalistų brangų laiką, ar šiaip per pačią girią nevažiuoti, taip išvengiant plynų kirtaviečių vaizdų? Aišku, galima taip pat bandyti patikėti, kad kažkas iš valdininkų, organizavusių apvažiavimą, ministro ir kitos valdžios atvažiavimo išvakarėse nepažiūrėjo į girios žemėlapį…

Atvykus prie Kertuojų ežero, visi buvo palydėti prie ežero pakrantės, bet ne prie tos vietos, kur pažymėtos iškirtimui ilgaamžės pušys. Todėl Andrejui Gaidamavičiui, kuris pirmasis ir pradėjo viešinti feisbuke apie Labanoro girios kirtimo užmojus, teko įtikinėti visus, kad žurnalistams rodoma visai ne ta vieta, kurią būtina pamatyti. Netrukus paėjus pora šimtų metrų visi išvydo būsimas „milžines aukas“.

Sunkiai sekėsi urėdijų atstovams paaiškinti, kodėl tokios išskirtinės (net ir Labanoro giriai) pušys pasmerktos iškirtimui. Tačiau buvo gautas pažadas, kad jos bus išsaugotos. Štai tau, kad nori žmogau ir – „viskas objektyviai bei pagal įstatymą“! Vakar dar buvo numatyta kirsti, o pasirodžius žurnalistams ir valdžiai jau nuspręsta palikti.

Išgavus pažadą palikti ateinančioms kartoms į glėbį netelpančias pušis, buvo nuspręsta važiuoti į plyną kirtavietę, kad visi pamatytų kaip atrodo plynai kertamas miškas.

Stovintiems prie Molėtų ir Švenčionių rajonų riboženklio žurnalistams buvo pasakyta, kad visi dabar važiuos į Vyžuonas ir ten toliau bus kalbamasi su kartu važiuojančiais žurnalistais ir visuomenės atstovais. Tačiau, pasiruošę važiuoti toliau po Labanoro girios kirtavietes žurnalistai nežinojo, kad Vyžuonų miškas yra Utenos rajone ir net 65 km nutolęs nuo Kertuojų ežero bei pačios Labanoro girios.

Tą įgarsinus įvyko didelis ginčas tarp miško gynėjų, Labanoro plynes norinčių pamatyti žurnalistų ir atsikalbinėjančių Aplinkos ministerijos (AM) ir urėdijos klerkų.

Vien ką sako tokie paaiškinimai. AM klerkai: „…mes organizavome turą ir važiuosime tokiu maršrutu, kokiu numatyta“.  Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas: „Nėra reikalo važiuoti į Labanoro girią, nes šiuo metu tikrai nevyksta joje jokie plyni kirtimai“. Kiti urėdijos klerkai: „Labanoro girios plynėje reiktų visiems liemenių“ (tarytum Vyžuonų plynėje būtų kiti saugumo reikalavimai).

Galiausiai po ilgų A. Gaidamavičiaus, žurnalistų ir kitų įtikinėjimų, kad už 18 km tikrai šiuo metu galima rasti plynus kirtimus, visi pavažiavę 20 minučių atsidūrė šviežioje, plynoje Labanoro girios kirtavietėje, kurioje dar dirbo ir technika. Ir kaip reikėjo jaustis valdininkams, kurie ką tik visus tikino, kad Labanoro girioje nėra į ką žiūrėti?

Turbūt į tai reaguodamas ministras susirinkusiems plynėje vis bandė pabrėžti, kad čia nieko neįprasto ir kirtimai vyksta teisėtai. Dėl ministro pabrėžiamo teisėtumo niekas ir neabejojo, tačiau dėl tokių kirtimų teisingumo, abejonės išsklaidytos nebuvo.

Netrukus Andrejus G. įkalbėjo visus pavažiuoti dar vieną kilometrą ir pamatyti (nuotraukoje matomą) išguldytą plynai Lakajos KRAŠTOVAIZDŽIO (būtina perskaityti paraidžiui) draustinį! Draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę, stovyklauti su šeima ir kt., bet nedraudžiama kažkam sulyginti su žeme mišką. Štai tau, kad nori ir teisėtumas prasilenkiantis su teisingumu.