Vilniaus forumo viešas laiškas dėl Vilniaus Universiteto įsitraukimo į pydorasingo projektą ir skleidžiamos liberalmarksistinės lytinių iškrypėlių ideologijos

Autorius: Vilniaus forumas Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/1... 2018-10-02 12:25:43, skaitė 687, komentavo 1

Vilniaus universiteto Rektoriui Artūrui Žukauskui
Vilniaus universiteto Senatui
Vilniaus universiteto Tarybai
Vilniaus universiteto akademinei bendruomenei

Rugsėjo viduryje Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir Ekonomikos fakultetai iškabino seksualinių mažumų politinio judėjimo vėliavas. VU administracija melagingai teigia, kad taip VU bendruomenė reiškia solidarumą su neapykantą patiriančiais LGBT bendruomenės nariais. Iš tiesų šio įvykio veikėjai yra ne VU bendruomenė ar atskiri jos nariai, o seksualinių mažumų politinio judėjimo aktyvas ir VU administracija. Seksualinių mažumų politinio judėjimo (LGBT) vėliavų iškėlimas yra politinė deklaracija, kurios esmė tokia: seksualinių mažumų politinis judėjimas yra pasirengęs vykdyti ideologinę ir politinę Vilniaus universiteto kontrolę, o universiteto administracija su tuo sutinka.

Kad vėliavų iškabinimu išreiškiama būtent tai, liudija politinė filosofija, gyvenimo sovietinės okupacijos sąlygomis patirtis ir užsienio universitetų realijos. Politinė filosofija leidžia suvokti, kad LGBT remiasi genderizmo ideologija (liberalmarksizmo ideologijos dalimi). Jos galia yra paremta genderizmo kaip platesnio liberalmarksistinio judėjimo smogiamosios jėgos veikimu. Liberalmarksistinis judėjimas yra totalitarinio pobūdžio, nes siekia įgyvendinti radikaliosios socialinės inžinerijos projektą – bando sukurti naują žmogų ir naują visuomenę.

Kiekvienas totalitarinis judėjimas savo ideologiją laiko aukštesnių „tikrosios“ moralės ir „tikrosios“ teisės šaltiniu bei remiasi požiūriu, kad egzistuoja „antžmogiai“ (naujos visuomenės projekto aktyvistai ir šalininkai) ir „nevisžmogiai“ (naujos visuomenės projekto priešininkai ir nepritapėliai), kuriuos skiria antropologinė praraja. Egzistuojančios moralės ir teisės bei „nevisžmogių“ lygiaverčio žmogiškumo nepripažinimas lemia, kad totalitarinis judėjimas neturi vidinių stabdžių rinkdamasis politinės kovos taktikas: visos moralinės, teisinės ir politinės ribos yra peržengiamos vos tik totalitarinis judėjimas tampa pajėgus tai padaryti ir tai būtinai daro, nes nesugriovus egzistuojančios visuomenės, neįmanoma sukurti naujos. Kiekvienas totalitarinis judėjimas, jei nesustabdomas vos užsimezgęs, anksčiau ar vėliau pereina prie revoliucinio teroro. Liberalmarksistinis judėjimas ir LGBT kaip jo dalis šiuo požiūriu nėra ir negali būti jokia išimtis. Taigi sutikimas, kad seksualinių mažumų judėjimas vykdytų ideologinę ir politinę Vilniaus universiteto kontrolę, yra sutikimas, kad netrukus revoliucinio teroro praktikos būtų perkeltos į universitetą.

Totalitarinis judėjimas steigia totalitarinį režimą, kurį daugelis esame patyrę savo kailiu. Kaip daugelis puikiai prisimena, Sovietų Sąjungoje egzistavo dalykas, aukštesnis ir svarbesnis už įstatymus – ustanovka (liet. nuostata), priimta Komunistų partijos ir privaloma vykdyti visiems, nepriklausomai nuo to, kas parašyta įstatymuose. Totalitariniai režimai dėsningai žymiu mastu valdo ne įstatymais, bet ustanovkomis. Vos paskelbus naują ustanovką, į jos vykdymą įsitraukdavo kompartija ir komsomolas, turėję padalinius kiekvienoje darbovietėje. O kiekvienos darbovietės kompartijos ir komsomolo kuopelėje buvo aktyvas, kuris ir užsiimdavo tuo, kad nauja partijos ustanovka būtų išaiškinta kiekvienam darbuotojui, turėjusiam jai paklusti. Visi kitamanystės židiniai būdavo likviduojami, o atskalūnai (rus. отщепенец) turėjo patirti paklusnumą užtikrinantį spaudimą. Kad visi žygiuotų pasitempusiomis gretomis, koja kojon po aukštai iškelta TSKP vėliava (rus. стройными рядами, в ногу и с высоко поднятым знаменем КПСС), rodydami meilę režimui ir entuziazmą, pirmiausia rūpinosi ir užtikrino aktyvas. Aktyvo galia rėmėsi teroru – aktyvo pastebėtas ir reikiamoms instancijoms praneštas darbuotojo ideologinis nepatikimumas galėjo baigtis visam gyvenimui reikšmingomis pasekmėmis. Klasikinis totalitarinio aktyvo veikimo pavyzdys yra Lietuvių literatūros katedros pogromas, kai iš šios katedros apkaltintos ideologiniu nepatikimumu buvo išvarytos M. Lukšienė, V. Zaborskaitė, I. Kostkevičiūtė ir A. Rabačiauskaitė.

VU administracijos sutikimas su LGBT užmačiomis vykdyti VU ideologinę  ir politinę kontrolę reiškia, kad nuo šiol universitete veiks šio judėjimo aktyvas savo statusu, veikimo pobūdžiu ir galia prilygstantis sovietinės okupacijos laikų kompartijos ir komsomolo aktyvui. Jis VU viduje palaikys ideologinę drausmę, o ją įmanoma užtikrinti tik teroru, todėl netrukus išgirsime apie „nepažangius“ dėstytojus ir studentus. Nuo šiol VU veikia ne pagal Konstituciją ir įstatymus, ne pagal Statutą. Nuo šiol Vilniaus universitete virš įstatymų, virš Statuto yra iškeltos liberalmarksistinio judėjimo ustanovkos.

Žinoma, kol kas atrodo, kad nieko rimto neatsitiko. Dėstytojai ir studentai ideologinės kontrolės dar nepajuto, o rektorius turbūt yra giliai įsitikinęs, kad jis tvirtai laiko savo rankose galios svertus. Bet neapsigaukime. Jei rektorius ir administracija galvoja, kad bet kada galės pasakyti „ne“ ir šį gaivalą suvaldyti, jie labai klysta. Pataikaujant totalitariniam judėjimui labai lengva pasiekti tašką, kada kelio atgal nebėra. Iš totalitarinio judėjimo esmės išplaukia nuostata niekuomet nesustoti pusiaukelėje ir nepripažinti kompromisų, kol visi ir visiškai nepaklūsta minčių ir veiksmų priežiūrai.

Kartą patenkinus LGBT reikalavimus, juos teks tenkinti be pabaigos, kol jie atves prie būklės, gerai pažįstamos iš užsienio žiniasklaidos. Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos universitetų kasdienybe tapo, o VU kasdienybe gali tapti reikalavimas atleisti iš pareigų „nepakankamai pažangius“ dėstytojus dėl to, kad jų išsakomos pozicijos nedera su liberalmarksistine ideologija, net jei tai pavieniai pasisakymai, o pats dėstytojas laikomas „pažangiu“. 

Esama pavyzdžių, kai nuožmiausiai užsipuolamas iki tol „pažangiu“ laikytas dėstytojas, kuris suabejoja naujausia liberalmarksistinio judėjimo ustanovka, jog „translyčiai“ turi „teisę“ lankytis norimos lyties tualetuose. Tai papildo reikalavimai įvesti visiems privalomus ideologinius „įvairovės“, „tolerancijos“, įvairiausių mažumų studijų kursus bei skirti šiems ideologiniams pseudomokslams vis gausesnius universitetų resursus, įrengti studentams „saugias erdves“ (angl. safe spaces), įdiegti privalomus lyties atžvilgiu neutralius (angl. gender-neutral) kreipinius ir kitais oficialiais sprendimais įteisinti „politinio korektiškumo“ reikalavimus. Dėl tokių realijų neišvengiamai krenta akademiniai standartai ir vyksta sparti socialinių bei humanitarinių disciplinų degradacija joms virstant pseudomokslo programomis ir jas dėstančių šarlatanų sambūriais, kurie įžūliai ignoruodami akademinius tikslus ir standartus, siekia indoktrinuoti studentus liberalmarksistinės ideologijos dvasia.

Neilgai trukus nebeužtenka dėstytojų ir studentų ideologinės kontrolės – imami kontroliuoti net universiteto svečiai. JAV universitetuose yra tapę įprastu reiškiniu, kad liberalmarksistiniai radikalai kelia protestus ir net riaušes, siekdami užkirsti kelią nepakankamai „pažangių“ kviestinių kalbėtojų pasisakymams (įsimintiniausios iš tokių riaušių 2017 m. vasarį vyko Berklio universitete), taip pat teikia administracijoms vis naujus reikalavimus su grasinimais dezorganizuoti universiteto darbą. Administracijos priverstos tuos reikalavimus tenkinti, nes bijo.

Gerbiamas Rektoriau, Senato ir Tarybos, visos VU akademinės bendruomenės nariai, ar Jūs esate apsisprendę atverti kelią universiteto sunaikinimui pagal Vakarų šalyse stebimus scenarijus? Ar leisite LGBT fanatikams nurodinėti, kaip turi būti valdomas universitetas, kas turi būti nutildytas ir išmestas, ko negalima ir ką privaloma kalbėti, po kokiomis vėliavomis glaudžiomis gretomis Jūs privalėsite žygiuoti pagal būsimas totalitarinio judėjimo ustanovkas? Jei vieną gražią dieną po nedaugelio metų atsidursite tokioje būklėje, nesakykite, kad nebuvote įspėti.

Neketiname taikstytis su liberalmarksistinių radikalų vykdoma Vilniaus universiteto ideologine ir politine kontrole ir kviesime akademinę bendruomenę bei neabejingus Lietuvos piliečius taikiomis akcijomis apginti universiteto laisvę nuo šliaužiančio totalitarizmo.