Teroristų ir banditų garbintojų šabašo prie Užsienio reikalų ministerijos rezoliucija
Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/1... 2018-10-16 15:28:31, skaitė 2087, komentavo 11
Banditų skaičiuotė - Ką šiąnakt eisime žudyti?
LDiena.lt - maloniai primenu, kad pokario miškiniai banditai visiškai atitinka teroristų apibrėžimą ir neturi nieko bendro su taip vadinama "kova už Lietuvos laisvę". Kol buvo išnaikinti, miškiniai banditai spėjo nužudyti netoli 20.000 Lietuvos žmonių, kurių absoliuti dauguma buvo lietuviai, paprasti kaimo žmonės, negalėję pasipriešinti teroristams. Beveik 1000 nužudytųjų - vaikai ir kūdikiai.
Palyginimui, tarp miškinių banditų aukų vienam nužudytam TSRS ir LTSR teisėtvarkos ir represinių organų pareigūnui teko net devyni civiliai gyventojai.
Sveiku protu neįmanoma suvokti, kaip galima garbinti šituos išgamas.
---
ProPatria.lt pastaba: skaitant rezoliuciją mitinge buvo savavališkai iškraipomas jos tekstas, politkorektiškai švelninami reikalavimai. Skaitytojų dėmesiui skelbiamas tikrasis, ministerijai įteiktas rezoliucijos tekstas.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui
Seimo valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui prof. Arūnui Gumuliauskui
Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui Šimašiui
REZOLIUCIJA
Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvių atminimas patiria vis aktyvesnį puolimą Lietuvos viešojoje erdvėje. Aktyviai juodinami tiek pokario partizaninio pasipriešinimo, tiek 1941 metų birželio sukilimo dalyviai. Praėjusiais metais nesėkmingai mėginta dalyvavimu Holokauste ir kolaboravimu su KGB apkaltinti net vieną partizaninio karo vadų, kankinį Adolfą Ramanauską-Vanagą. Faktiškai nuo pat J. Ambrazevičiaus-Brazaičio valstybinio perlaidojimo Lietuvoje 2012 metais šalyje skleidžiami šmeižikiški teiginiai apie J. Brazaitį, K. Škirpą, J. Noreiką ir kitus iškiliausius 1941 metų antisovietinės rezistencijos dalyvius. Juodinant jų atminimą ir reikalaujant pašalinti jiems skirtus viešosios atminties ženklus, yra menkinamas pačios ginkluotos rezistencijos ir visų jos dalyvių atminimas.
Viena, kai šmeižikiški teiginiai yra išsakomi privačių asmenų, kita, kai to paties imasi valstybei vadovaujantys asmenys. Neseni Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teiginiai apie nacių kalintą ir sovietų nužudytą Joną Noreiką-Generolą Vėtrą yra skandalingi ir darantys gėdą visai Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai, kuriai Linas Linkevičius vadovauja. L. Linkevičiaus viešas ir faktais nepagrįstas kvietimas naikinti atminimo ženklus J. Noreikai, siunčia pasauliui klaidinančią žinią, jog lietuvių tautos antisovietinė rezistencija buvo sutepta kolaboravimo su nacių režimu, o Lietuvos valstybė iki šiol dangsto tokius faktus ir teisina Holokausto dalyvius.
Visa tai tobulai atitinka ilgalaikę buvusios SSRS, o dabar ir Rusijos Federacijos propagandinę XX amžiaus Lietuvos istorijos versiją. Sovietinė istoriografija aiškino, kad Birželio sukilimas ir jo suformuota Laikinoji vyriausybė buvo nacių kolaborantai, o sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdytos represijos – tik nacių kolaborantų ir įstatymų nesilaikančių banditų (partizanų) kriminalinis persekiojimas. Iki šios dienos šį radikaliai istorinę tiesą neigiantį aiškinimą kartoja Rusijos valstybinė propaganda. Naujausias ir akivaizdžiausias to pavyzdys – Rusijos užsienio reikalų ministerijos išpuolis prieš A. Ramanausko-Vanago valstybinį perlaidojimą, kaltinant jį vadovavimu pokario banditų siautėjimui, o Lietuvos valstybę – nusikaltėlių pagerbimu.
Lietuva nuolatos patiria ir toliau patirs tokias priešiškų valstybių atakas, nuo kurių privalo gintis, ypač atsižvelgiant į tai, kad sovietų nusikaltimų nepatyrusiems Lietuvos partneriams Vakaruose taip pat turi būti nuosekliai primenama apie komunizmo ideologijos blogį ir ją skleidusio totalitarinio režimo nusikaltimus. Nepriklausomai Lietuvos valstybei ir jos visuomenei tenka nedviprasmiška pareiga visomis išgalėmis ginti istorinę tiesą apie antinacistinę ir antisovietinę rezistenciją, neleidžiant juodinti atskirų laisvės kovotojų ir laisvės kovų apskritai. Tai neįmanoma, kai į valstybei priešiškos propagandos pusę stoja ir prie rezistencijos juodinimo prisideda pirmiausiai tam priešintis turintys asmenys, konkrečiai, pats su sovietiniu režimu praeityje kolaboravęs Užsienio reikalų ministras.
Grupė laisvės kovų dalyvius ir patriotinį jaunimą vienijančių organizacijų, o taip pat ir daugiau nei tūkstantis internetu pasirašiusių šalies piliečių kreipėsi į užsienio reikalų ministrą, reikalaudami atsiprašyti dėl J. Noreikos atminimo apšmeižimo arba atsistatydinti. Dvi savaites trukusi ministro tyla, ignoruojant minėtą kreipimąsi, rodo aiškią panieką laisvės kovotojų atminimui ir nepalieka kitos išeities kaip tik reikalauti ministro Lino Linkevičiaus atsistandinimo. Šalies diplomatijai gali vadovauti tik jos laisvės kovas gerbiantis ir ginti pasiruošęs žmogus.
Reikalaujame:
- Ministro Lino Linkevičiaus atsistatydinimo;
- Esamų viešos atminties ženklų J. Noreikai, K. Škirpai ir kitiems iškiliems Lietuvos laisvės kovų dalyviams išsaugojimo, nepasiduodant valstybei priešiškų jėgų reikalavimams.
Protesto organizatorių vardu pasirašo:
Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos
garbės pirmininkas