"Il Giornale": Briuselis Kadafio ir Libijos pinigus panaudojo terorizmui ir migracijai skatinti
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2018-11-08 10:09:30, skaitė 766, komentavo 2
Italų dienraštis Il Giornale šiandien publikuoja Mauro Indelicato straipsnį, kuris atsako į aktualų klausimą: kur dingo 14 milijardų dolerių iš įšaldytų Libijos sąskaitų?
2011 m. Libijoje prasidėjo chaosas, rašoma straipsnyje Il Giornale, o Prancūzija kartu su Didžiąja Britanija paskelbė karą Libijos Lyderio Muamaro Kadafio vyriausybei. ES įšaldė Libijos aktyvus savo bankuose, kurie, kaip nesenai paaiškėjo, „išgaravo“ iš Belgijos bankų. Ten buvo Libijos valstybinių investicijų fondų lėšos, akcijos, įmonių lėšos ir pan. Visa tai buvo įvairiuose ES bankuose.
Kas pavogė šiuos aktyvus?
Pastarosiomis savaitėmis Libijos pinigų tema tapo viena iš labiausiai intriguojančių problemų. Svarbiausia tai, kaip galima pasitikėti ES bankų sistema, iš kurios yra pavagiama dešimtys milijardų dolerių?
Belgijos radijo stoties Rtbf tyrimas atskleidė, kad Briuselis Libijos pinigus panaudojo teroristinių grupuočių ir žmonių kontrabandistų finansavimui.
Tarp teroristų dominavo iš kitų Magribo šalių į Libiją JAV ir ES atvežti Alkaidos banditai. Apie tai ne kartą kalbėjo Muamaras Kadafis, kuris, be to, perspėjo Europą, kad žlugus Libijai, niekas neapsaugos Europos nuo migrantų iš Afrikos. O ar ES užtvindymas afrikiečiais nebuvo tikrasis Libijos valstybės sunaikinimo tikslas?
Pasak Belgijos TV, Belgijos bankuose 2011 metais iš viso buvo 14 milijardų JAV dolerių, susijusių su Libijos sąskaitomis. Pinigai buvo paskirstyti tarp bankų Paribas Fortis, Ing, Kbc ir Euroclear Bank. Iš šių sumų buvo sukurti pinigų srautai, kurie buvo skirti finansuoti teroristines grupuotes, kurios destabilizavo padėtį Libijoje, o taip pat afrikiečius vežantiems kontrabandistams finansuoti.
Belgijos žurnalistų pranešime cituojami anoniminiai slaptųjų tarnybų šaltiniai: „Pilietinis karas Libijoje sukėlė didelę migracijos krizę, - sakoma šiuose šaltiniuose." Pasak šaltinio, artimo slaptosioms tarnyboms, Belgijos vaidmuo nebuvo neutralus". Iš „užšaldytų“ sąskaitų Briuselis finansavo teroristų grupes, bet taip pat ir prekiautojus žmonėmis. Taip Belgija, kaip teigiama ataskaitoje, prisidėjo prie Libijos sunaikinimo ir sukūrė Italijai Afrikos migrantų krizę, per kurią į šalį pateko 800000 nelegalų. Daugybė jų nusėdo Vokietijoje ir Švedijoje.
Straipsnyje sakoma, kad Libijos sąskaitų išvogimo problema Belgijoje sukėlė politinį rezonansą. Žaliųjų partijos parlamento narys Georges Gilkinet atvirai apkaltino tuometinę vykdomąją valdžią, kad ji finansavo teroristus ir žmonių prekiautojus Libijos pinigais, kurie teoriškai turėjo likti užšaldyti Belgijos bankuose. Tas pats Gilkinetas, kaip rašė LaPresse, atkreipė dabartinį užsienio reikalų ministrą Didierą Reynderį, kuris tuo metu buvo finansų ministru ir „tuo metu sprendė šių lėšų likimą.“
Belgijos politikų nuomone, „iš Briuselio kažkas davė nurodymą atšaldyti šį turtą ir nukreipti milijardus dolerių į Libiją. Ir šie pinigai pateko į nusikaltėlių ir teroristų kišenes.
Il Giornale autoriaus nuomone, iš Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitų ir ekspertų pasisakymų seka, kad ES institucijos nebuvo nuošalyje nuo iš Libijos sąskaitų pinigų dalinimo teroristų ir kontrabandistų organizacijosms, kurios „teroristais užpildė Libiją, o Viduržemio jūrą migrantais“.