SIAUBO PASAKA su LAIMINGA PABAIGA: Kaip paslaugi bobutė GYNĖ du neklaužadas vaikučius NUO SUPERMAMYTĖS SMURTO

Autorius: Sigita Šaltinis: https://www.delfi.lt/pilietis/... 2018-11-22 17:51:09, skaitė 738, komentavo 2

Pirma noriu pabrėžti, kad esu ypatingai atsakinga mama, labai rūpinuosi savo vaikais, esu labai netgi prieš smurtą, be viso to esu dar didelę patirtį turinti psichologė ir savo vaikus nuo mažumės mokau elgtis apgalvotai, atsakingai ir mokau išreikšti savo nepasitenkinimus ar kitus kylančius pojūčius žodžiais, bet turbūt visi supranta, kad tai nutinka ne per vieną dieną, o dirbant su vaikais kasdien ir per daug metų formuojasi jų tinkamas elgesio ir saviraiškos suvokimas.

Todėl gerų rezultatų jų amžiui jau sulaukiau ir net labai gerų, bet visgi jie dar tik mokosi save pažinti ir elgtis atsakingai, o nuovargį ir emocijas turi visi ir ne visada viskas yra prognozuojama.

Taigi atsidūriau labai baisioje situacijoje ir ji nebūtų buvusi tokia baisi, jei ne iškraipytos visos dramos ir istorijos dėl smurtavimo prieš vaikus. Viskas tikrai per toli nuėjo, kad jau bijau ir aš pati atsidurti viešumoje su vaikais, o vaikai yra vaikai, jie mėgsta ir pakvailioti, ir dėl ko nors apsistumdyti, ir kažko nepasidalinti, ir kartais tenka juos raminti pakeltu balsu, ypač kai negirdi iš pirmo karto. Ir taip yra su beveik visais vaikais, retas yra vaikas, kuris nekvailioja, kitaip būtų jau irgi negerai, jei vaikas būtų tik pasyvus ir niekas jam būtų neįdomu.

Antradienį atvažiavau pasiimti vaikų iš mokyklos, kaip visada. Su vyresniu vaiku nuėjome pasiimti jaunesniojo. Abu pradėjo skubėti einant mašinos link. Niekada nėra dar taip nutikę, bet kažkaip užsimanė abu lipti per vienas duris ir pradėjo stumdytis. Kadangi aš bijau tų muštynių ir jų pasekmių, kad tik vaikai neužsigautų ir nesusižeistų, nes juos labai saugau nuo visokių susižalojimų, kai paskui tenka gydyti ir pas gydytojus lakstyti, todėl stengiuosi to išvengti ir atitinkamai greitai reaguoti. Taigi jie pradėjo stumdytis, o aš staigiai juos puoliau išskirti, vienam įsijautusiam vaikui garsiai sakyti, kad nusiramintų, ir teko kokius tris kartus pakėlus balsą tai kartoti laikant jo rankas, kol mane išgirdo. Nei spaudžiau, nei ką, tiesiog laikiau jį, kad nurimtų.

Staiga žiūriu prieina prie manęs kažkokia bobutė ir sako: „nemuškite vaiko, ką jus darote, ne smurtu reikia vaikus auklėti, o žodžiais. Aš jums vaikų teises iškviesiu“. Man buvo toks šokas. Aš jai sakau: „aš tuoj jums pati policiją iškviesiu, kad neleidžiate vaikų apsaugoti nuo susižalojimo ir dar neaišku nuo kurios vietos ką pamačiusi kuriate kažkokią smurto istoriją! Niekas sakau jų čia nemuša!“. O ta bobutė pradėjo rėkti, kad aš gi smurtautoja ir išsitraukė telefoną!

Susodinau greičiau vaikus į mašiną ir išvažiavau. Galvojau, visa laimė, kad ji manęs nepažįsta ir kad neturiu tokių bepročių kaimynų. Dabar taip išeina, kad visokios bobulytės tik ir tyko, kaip apkaltinti tėvus smurtavimu, kad ką nors tik įskųstų, net nesigilindamos į situaciją!

Tai yra baisu! Ir galvoju dėl ko labiau išsigandau, ar kad vaikai viešoje vietoje susiginčijo dėl įlipimo, ar kad ta bobutė mane smurtautoja išvadino ir grasino pasiėmusi mobilųjį telefoną jau skambint vaikų teisėms?

Baisu su vaikais ir į gatvę išeiti, neduokdie, ko nors nepasidalins ir prireiks juos išskirti, tada iškart tapsi smurtautoju!

Kiek skaičiau istorijų, kad mamoms grasino ir parduotuvėse, ir gatvėse, o dar kai pati atsidūriau tokioje situacijoje, galiu pasakyti, kad žmonėms paranoja dėl to smurto! Dabar yra dvi žmonių grupės, tai pensininkai ir tie, kurie neturi vaikų, kuriems bet koks triukšmelis ar pakeltas balselis, ar prisilietimas prie vaiko yra smurtas ir jie iškart skambina policijai, vaikų tarnyboms. Kita žmonių grupė yra patys tėvai su vaikais, kurie bijo dabar ir namie būti, ir į gatvę išeiti, o ten, kur yra tikros problemos, kažkaip nereaguojama, ten, kur tikrai yra girtaujama ir vaikai neprižiūrėti!

Reikia suprasti, kad skundikai dabar „ant bangos“ su vaikų teisėmis, ir tėvai, kurie bijo skundikų! Mes gyvename pavyduolių šalyje, kurie užuot pamatę kokią nors situaciją su vaikais tiesiog prieitų, paklaustų, kas nutiko, gal reikia pagalbos, vietoj to, tave nuteisia kaip nusikaltėlį ir bet kada pasiruošę kviesti policiją ir vaikų teisių tarnybą!

O valdžia? Ką ji? Ogi nieko! Dar vis iki šiol visiškai nieko nepadarė, nepriėmė jokio sprendimo pataisoms ar atšaukimui, o tuo tarpu čia visur žmonės jau visas sveiko proto ribas peržengė!