Austrijos spauda: į Lietuvą euras buvo įvestas neteisėtai
Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: https://ltnacionalistas.wordpr... 2015-04-24 19:51:34, skaitė 4385, komentavo 1
Penkios iš aštuonių Europos šalių, į kurias buvo įvestas euras po 1999 metų, neatitiko vienų ar kitų kriterijų, būtinų prisijungiant prie šios valiutinės sąjungos. Tokiu būdu, jų prisijungimas prie euro zonos buvo neteisėtas, rašo austrų laikraštis Die Presse.
Norint prisijungti prie euro zonos, kandidatas turi atitikti tam tikrus ekonominius ir finansinius standartus, žinomus kaip Mastrichto kriterijai arba konvergencijos kriterijai. Die Presse duomenimis, iš aštuonių šalių, kurios buvo prijungtos prie euro zonos po šios valiutinės sąjungos atsiradimo 1999 metais, penkios šių kriterijų neatitiko.
2001 metais į euro zoną buvo įtraukta Graikija, 2007 – Slovėnija, 2008 – Malta ir Kipras, 2009 metais – Slovakija, 2011 – Estija, 2014 – Latvija ir 2015 – Lietuva. Kiekvienu atveju Europos Komisija, Europos bankas ir Europos Taryba tikrino, ar valstybė atitinka konvergencijos kriterijus.
Die Presse atkreipia dėmesį į tai, kad kriterijai aprašyti dviejuose dokumentuose – ES Sutarties 140 straipsnyje ir Protokole apie konvergencijos kriterijus. Austrijos laikraštis pažymi, kad dalyje punktų informacija šiuose dviejuose šaltiniuose nesutampa.
Vienas iš kriterijų, kuriuos išnagrinėjo austrų laikraštis, yra infliacijos lygis ir kainų stabilumas. Šalies-pretendentės infliacijos lygis prisijungimo prie euro zonos metu neturi viršyti trijų labiausiai išvystytų ES ekonomikų lygio daugiau nei 1,5 proc., kiek tai susiję su kainų stabilumu. Die Presse atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiama į etaloninius visų ES šalių rodiklius, ne tik euro zonos.
„Mes matome, kad ši sąlyga buvo gana dažnai pažeidžiama“, – pažymi leidinys.
Išanalizavęs turimą informaciją, Die Presse padarė išvadą, kad prisijungiat prie euro zonos stabilios kainų dinamikos neturėjo nei Graikija, nei Estija, nei Latvija, nei Lietuva.
Dar vienas kriterijus, į kurį atkreipia dėmesį Die Presse, yra biudžeto deficitas – metai prieš galimą stojimą į euro zoną jis turi neviršyti 3 proc. nuo BVP.
Graikijoje jis buvo vidutiniškai 5,6 proc. 2000-2007 metais. Maltos biudžeto deficitas taip pat viršijo leistinas normas, nors ilgalaikėje perspektyvoje ši šalis įvykdė būtinas sąlygas.
Remiantis turimais duomenimis, Die Presse daro išvadą, kad Graikijos, Maltos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos įtraukimas į euro zoną buvo neteisėtas. Slovėnijos ir Slovakijos atveju mažų mažiausiai ginčytinas juridiniu požiūriu. Tik Kipro atveju prijungimas prie euro zonos buvo atliktas pagal nustatytas taisykles.