Sukėlė nuosmukį: Lietuva susidūrė su savo antirusiškos retorikos padariniais

Autorius: Borisas Marcinkevičius Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-03-03 10:22:00, skaitė 1157, komentavo 1

Sukėlė nuosmukį: Lietuva susidūrė su savo antirusiškos retorikos padariniais

Kartais nepaprastai smagu skaityti naujienas, atkreipiant dėmesį tik į jų antraštes. Pavyzdžiui, tokį "rinkinį" buvo galima rasti įvairiuose naujienų agentūrų portaluose 2020 metų trečiosios vasario dekados pradžioje

Vasario 21 dieną: "Lietuva grasino ES sunkumais rusams, keliaujantiems į Kaliningrado sritį". Vasario 22 dieną: "Europos parlamento narė iš Lietuvos pažymėjo antirusiškų karinių pratybų su JAV svarbą". Vasario 25 dieną: "Bendra "Gazprom International" ir "Wintershall Dea" įmonė pradėjo gamtinių dujų gavybą Šiaurės jūroje". Vasario 22 dieną: "Baltarusijos statytojai yra pasirengę padėti "Rosatom" statant atomines elektrines Vengrijoje". Vasario 21 dieną: "Baltarusijos Respublikos prezidentas neatmetė atominės elektrinės statybų Egipte kartu su Rusija". Vasario 20 dieną: "2020 metų sausį Lietuvos Klaipėdos uoste buvo užfiksuotas 15 procentų krovinių apyvartos sumažėjimas, palyginti su 2019 metų sausiu".

Du būdai dvišaliams tarptautiniams santykiams plėtoti

Ryški Lietuvos vykdoma antirusiška politika duoda akivaizdžius rezultatus, o kitų šalių įmonių noras bendradarbiauti su Rusija abipusiškai naudingomis sąlygomis lemia galimybių pradėti naujus plėtrą užtikrinančius projektus.

2010 metų pradžioje Vokietijos įmonė "Wintershall" gavo teisę į 35 proc. dujų gavybos Južno-Russkoje telkinyje Jamalo-Nencų autonominėje srityje dalį, ji tapo Šveicarijos įmonės "Nord Stream AG", "Nord Stream" dujotiekio savininkės ir valdytojos, kuri finansuoja "Nord Stream-2" statybas, akcininke.

Vokietija nepareiškia istorinių pretenzijų Rusijai, neatlieka "agitatorės-gerkliūgės", palaikančios NATO antišrusiškas karo žaidynes, išgauna Rusijoje dujas, kurios pagal tai pačiai įmonei iš dalies priklausantį dujotiekį patenka į Vokietijos teritoriją galutiniams vartotojams.

Abipusis gestas yra vienodas "Gazprom" dalyvavimas atliekant dujų gavybą Europos teritorijoje esančiose šelfuose, kas leis "Gazprom" įsisavinti technologijas, kurios greičiausiai bus naudingos Rusijos telkiniuose.

Ar įmanoma surasti aukų tokio subalansuoto, abipusiškai pagarbaus požiūrio į verslą sąlygomis? Neišdegs. Južno-Russkoje telkinyje gamybą vykdanti įmonė yra įregistruota Rusijos jurisdikcijoje, todėl reguliariai moka į Rusijos valstybės biudžetą visus nustatytus mokesčius ir rinkliavas. Vokietijos energetikos kompanijos gauna patikimą gamtinių dujų tiekimą, o tai leidžia pasiruošti Vokietijoje paskelbtam anglimis kūrenamų elektrinių uždarymui, tai viena iš pagrindinių šios šalies aplinkos strategijos dalių.

Lietuva eina kitu keliu, be galo perdėdama įsivaizduojamą "Rusijos grėsmę ir agresyvumą", ir gauna visai kitokį rezultatą. Krovinių apyvartos sumažėjimas Klaipėdos uoste užtikrina kritimą krovinių apyvartoje Lietuvos geležinkeliuose. Kaip tai atsispindi darbo rinkoje, nėra sunku atspėti.

Naujoji TATENA misija atvyksta į Baltarusiją

Ne mažiau puikų rezultatą Lietuva gauna dėl nesibaigiančių protestų prieš Baltarusijos AE statybą, kurią vykdo "Rosatom" ir kuri jau pasiekė galutinius etapus.

Kol Lietuvos politikai protestavo, grasino, šantažavo, ieškojo ir nerado sąjungininkų šiuo sunkiu klausimu, Baltarusijos įmonės statė. Jos statė, įgydamos patirties, kompetencijų ir padidėjusios atsakomybės srityje pasiekė visiškai naują, aukštesnį darbo organizavimo lygį. Vasario 24 dieną į Baltarusiją atvyko TATENA misija išsamiai patikrinti trečiosios pakopos nacionalinės branduolinės energetikos infrastruktūros plėtrą. Dvi savaites TATENA ekspertai tikrins ir analizuos, kaip viskas vyksta Baltarusijoje tokiose srityse kaip branduolinės pramonės profesionalų personalo rengimas, pasirengimas ir reagavimas į ekstremalias situacijas, viešieji ryšiai, radioaktyviosios atliekos ir švitinto branduolinio kuro tvarkymas, radiacinė sauga ir kita.

Patikrinimas bus išsamus, kaip tai daroma su naujokėmis šalimis, prisijungiančiomis prie "Pasaulio atominės energetikos klubo". TATENA tikrins Energetikos ministeriją, Nepaprastųjų situacijų ministeriją, Gamtos išteklių ministeriją, Švietimo ministeriją, "Belenergo" gamybos asociaciją, valstybinę įmonę "Baltarusijos AE", Mokslų akademijos institutus, o toliau — pagal sąrašą.

O kaip Lietuva? Ir Lietuva tikrai toliau kurs, išgalvos neegzistuojančias grėsmes, kylančias iš BelAE, ir bandys "išmokyti TATENA auditorius, kaip gyventi". Baltarusija niekada nebandė išvengti TATENA ir kitų kontroliuojančių tarptautinių organizacijų, įskaitant Pasaulinę branduolinių įrenginių operatorių asociaciją, WENRA (Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacija) ir Euratomo (Europos atominės energijos bendrija), Branduolinės energijos agentūrą, Pasaulio branduolinės energetikos asociaciją, atidžiai apsvarstydama visas pastabas, pasiūlymus, rekomendacijas.

Todėl šiandien apie dešimt Baltarusijos pramonės įmonių sugebėjo užtikrintai išlaikyti savo gamybos pajėgumų sertifikavimą iki branduolinės energijos keliamų reikalavimų lygio ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Dabar šios Baltarusijos elektrinės vienodomis sąlygomis gali dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, kuriuos rengs ne tik "Rosatom", bet ir naujuose šalių, kurios yra naujų atominių elektrinių statybų užsakovės, projektuose.

Baltarusijos statybų kompanijos Astrave sugebėjo parodyti tokį darbo lygį, kad jau ruošiasi labai realiems sutarčių planams Vengrijoje ir Egipte. Trumpai tariant: pastaraisiais metais Baltarusijai pavyko išaugti ir tapti visateise pasaulinės naujų atominių elektrinių statybos rinkos dalyve, o Rusija ne tik sugebėjo išplėsti savo technologinę įtaką, bet ir sustiprino savo pačios branduolinį projektą.

O kaip Lietuva? Taigi viskas puiku!

O kaip Lietuva? Ji visus šiuos metus stropiai kartojo posakį: "Aš turėjau būti jos vietoje". Ne, žinoma, Lietuvos statybininkai turi perspektyvų dalyvauti statybos projektuose už šalies ribų — Europoje visada yra mūrininkų, betonininkų, komunalinių paslaugų darbuotojų paklausa. Dalyvaukite, bet atskirai ir visur, kur pasisekė.

Gaminti atominių elektrinių įrangą? Ne, negirdėta. Aukštos kvalifikacijos branduoliniai specialistai, radiacinės saugos specialistai? Ne, nematyta. Visiškas dalyvavimas tokių aukštųjų technologijų pramonėje kaip reaktorių įrenginių priežiūra, dalyvavimas naujų branduolinių reaktorių kūrimo projektuose? Ne, nepažįstama.

Protestuoti, rašyti skundus, sugalvoti vis naujas antirusiškas iniciatyvas — taip, tai yra profesionalu. Tik pastaruoju metu tokių paslaugų paklausa — šiaip sau, o dėl "Brexit" dar ir mokės mažiau.

Ir taip, žinoma, aš nieko nekritikuoju ir neprašau Lietuvos atsisakyti vykdyti politiką, kurią ji laiko suverenia ir nepriklausoma, perspektyvia ir naudinga. Aš tik perskaičiau naujienų antraštes, nieko daugiau.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.