Aurimas Guoga: Socialinis konfliktas po pedofilijos skandalu

Autorius: Aurimas Guoga Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2020-03-04 11:05:00, skaitė 776, komentavo 3

Kovo 3 dieną prasidėjo N.Venckienės teismas. Į šį teismą teisėsauga įžengia taip apsilpusi, kad nebeturi galimybių laimėti ir taip susigrąžinti savo gerą vardą.

Prarastas politikų stogas. Į bylą vis dar kišasi nebent tie politikai, kurie jau iš anksčiau įmirkę į N.Venckienės grumdymą ir daugiau nebeturi ko prarasti. Tačiau tie politikai, kurie šiandien turi valdžią, laikosi nuošalyje. Teisėsauga prarado ir besąlygišką pagrindinės žiniasklaidos palaikymą. Nebėra dergimo vajaus, Venckienės palaikytojai gali laisvai reikšti nuomonę, o anksčiau pasižymėję propagandininkai sėdi pabrukę uodegas - jiems ir be naujų išsišokimų gresia šmeižto bylos už anksčiau išpiltus dergalus. Žinoma, svarbiausi tramdomieji teisėsaugai – tai JAV uždėti ribokliai, dėl kurių Venckienė gali būti teisiama tik už smulkius prasižengimus, o jos nelaisvėje praleistas laikas su kaupu padegs tai, už ką teisėsauga galėtų pamėginti ją nuteisti.

Taigi teisėsauga išsilaužė į Venckienę dantis ir jau nebegali jos sudoroti. Nebeliko perspektyvių ėjimų. Jeigu pasirinktų griežtai nuteisti, vėliau dėl to tektų aiškintis Strasbūro teisme; jeigu pasirinktų nuteisti švelniai, patvoriniai būtinai užduos nepatogų klausimą: kodėl teisėsauga buvo užsukusi tokį baisų vajų, jeigu vėliau kaltinimai subliuško? Kas atsakys už komjaunuolišką Venckienės ir jos palaikytojų reputacijos žlugdymą? Bet kokiu atveju Venckienės persekiotojams gresia ieškiniai. Kai tik N.Venckienės byla bus pabaigta ir priimtas neskundžiamas sprendimas, Neringa galės bylinėtis su tais, kurie savo laiku persistengė norėdami ją sugrumdyti.

Todėl prognozuoju, kad teisėsauga temps gumą ir nuobodžiomis naujienomis mėgins nugesinti visuomenės dėmesį N.Venckienės teismui. Bent jau taip daryčiau būdamas jų vietoje.

O mes tuo tarpu pasiaiškinkime, kuo pedofilijos skandalas ypatingas, kad tiek išplito ir kodėl taip ilgai negęsta.

Kaip neseniai minėjau, auka pati negali atkurti teisingumo – tai gali padaryti tik tiesiogiai nuo nusikaltimo nenukentėję pašaliečiai. Vadinasi, kiekvienas nusikaltimas turi sukelti atgarsį visuomenėję, kad tretieji asmenys įsikištų ir atkurtų teisingumą. Paprastai tam ir yra teisėjai. Puiku, jeigu jie vykdo savo darbą ir atlieka kas reikia.

O jeigu standartinis teisingumo atkūrimo procesas sutrinka? Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių teisėjai teisingumo vykdyti negali ar nenori? Tuomet yra du keliai – arba iniciatyvą parodys neabejingi žmonės ir surengs ar paskatins surengti daugiau ar mažiau padorų teismą, arba linčo teismai. O tai jau sudie civilizuotas gyvenime.

Dabar pamatysime kodėl toks gajus pedofilijos skandalas. Istorijos pradžioje visuomenę pasiekė daugiau nei pakankamai informacijos, leidusios be problemų nuteisti bet kurį kitą panašioje padėtyje atsidūrusį pedofilą. Pavyzdžiui, prieš keletą metų kalbėjausi su ilgamečiu Klaipėdos prokuroru a.a. Stanislovu Stulpinu. Jis sakė, kad kitu atveju pakaktų ir mažos dalies tų įkalčių, kurie lydėjo A.Ūsą. Pedofilijos bylos, pasak Stulpino, tvarkomos be ceremonijų.

Taigi turime atvejį, kai teisėsauga atsisako vykdyti teisingumą. Kai teisėsauga taip degraduoja, kyla pavojus visuomenės pamatams. Talmudas sako, kad teismų korupcija veda šalį į pilietinį karą (sąvoką supraskite tiesiogine prasme).

Taigi visuomenė paprasčiausiai negali leisti, kad teisėjai savivaliautų, bylas spręstų neatsižvelgdami į teisingumą. Tuomet natūralu, kad žmonės sukyla. Tačiau čia teisėsauga, padedama užsuktos žiniasklaidos, ėmė aiškinti, kad teisingumą vykdo tik teismas ir kad sukilusieji prieš šią padėtį mėgina įstumti visuomenę į chaosą, kur teisė daugiau nebeveiks. Tačiau iš tiesų viskas atvirkščiai – visuomenę į neteisės chaosą stumia teisėjai, kurie marina bylą, po to teisia vadovaudamiesi ne savo profesine kompetencija ir sąžine, o vykdo viršininkų ar politikų "poniatkes".

Taigi konfliktas kilo ir netyla todėl, kad teisėsauga piktnaudžiauja teisingumo atkūrimo funkcija, o visuomenė turi tik mokėti už teismų išlaikymą ir nuryti bet kokius jų sprendimus. Tai ne tik įžūlu ir skausmingai neteisinga, bet ir klibina visuomeninę rimtį, civilizuoto būvio pamatus. Visuomenė tokiu atveju privalo sukilti, o teisėsauga, dar nuo sovietmečio pratusi, kad viršininko nurodymas yra aukščiau nei sausi šalies įstatymai, ėmė ginti savo teisumo monopoliją.

Ką tokiu atveju darytumėte teisėsaugos viršininkų vietoje? Aš pilčiau purvais visuomenės aktyvistus ir aiškinčiau, kad jie griauna teisingumo sistemą. Aiškinčiau, kad teisti gali tik profesionalai, turintys priėjimą prie visų bylos detalių. Abejojančius teismų sprendimais išvadinčiau nesubrendusiais gyventi civilizuotoje šalyje.

Iš tiesų teisingumo atkūrimo gali ir turi imtis bet kurie blogiui neabejingi žmonės. Žinoma, pirmiausia tai turi daryti teisėjai, tačiau teisėjas teisti gali tik tuomet, kai jam nieko nėra aukščiau už moralę. Jeigu teisėjai nevykdo teisingumo, sukilti yra dora ir teisinga. Tai nereiškia, kad nuo šiol pašaliečiai laisvai imasi teisti patys. Tačiau jie turi reikalauti, kad teismų sistema būtų sutvarkyta ir pradėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Kaip ne kaip, nuo to priklauso mūsų civilizuotas gyvenimas.