Naftos karas: Vašingtonas pažeidė pagrindinį tabu

Autorius: Ivanas Danilovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-03-24 09:27:00, skaitė 899, komentavo 1

Žlugimas naftos rinkose ir skalūnų kompanijų problemos JAV verčia tiek politikus, tiek šalies naftos kompanijas ieškoti neįprastų sprendimų, iš kurių kai kurie iki šiol buvo laikomi neįmanomais, neteisėtais ir nenatūraliais

Gerai žinoma ir ciniška anglų patarlė pateikia aiškų optimalių veiksmų receptą susidūrimo su nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, jį galima išversti maždaug taip: "Negalite ko nors nugalėti — prisijunkite prie nugalėtojų".

Jei pritaikysite šį posakį šiandienos tarptautinės naftos rinkos tikrovei, paaiškės, kad dėl to, jog kainų kare su Saudo Arabija ir Rusija neįmanoma laimėti arba pergalė bus tikras triumfas, logiška prisijungti prie nugalėtojų.

Būtent dėl ​​to Amerikos valstybinis naftos rinkos reguliatorius (tiksliau, už skalūnų pramonę atsakingas reguliatorius) padarė neįsivaizduojamą dalyką — susisiekė su OPEC atstovais. Be to, ant derybų stalo amerikiečiai jau buvo padėję pasaulinės naftos rinkos stabilizavimo planą.

Iki tokio plano įgyvendinimo dar labai, labai toli, o sudėtingos (daugiašalės) derybos gali žlugti tūkstantį kartų. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad praktiniame lygmenyje nutrūksta vienas pagrindinių pasaulio rinkos tabu: amerikiečiai yra pasirengę bent jau aptarti galimybę atiduoti jos dalį mainais į kylančias naftos kainas.

Ryan'as Sitton'as, kuris greičiausiai eis Amerikos derybininko pareigas, per verslo informacijos agentūrą "Bloomberg" nurodė pradinę mūsų užjūrio partnerių derybinę poziciją: "Teoriškai Teksasas gali sumažinti gamybą dešimčia procentų, o jei Saudo Arabija yra pasirengusi sumažinti produkciją dešimčia procentų, palyginti su iki pandemijos buvusiu lygiu, o Rusija bus pasirengusi daryti tą patį, ji grąžins rinką į ikikrizinį lygį (su nedideliu naftos pertekliumi)."

Kaip žinoma, dar nuo JAV valdžios kovos su naftos oligopolija laikų JAV bendrovės (dėl galimų rimtų nuobaudų grėsmės) negali koordinuoti naftos gavybos tarpusavyje ir juo labiau su užsienio bendrovėmis.

Būtent ponas Sitton'as yra vienas iš valstybės struktūros lyderių, kuris, pasinaudodamas visomis teisėmis, vienu brūkštelėjimu gali sumažinti amerikiečių gavybą. Ši vyriausybės struktūra klaidinančiu pavadinimu "The Railroad Commission of Texas", kuri savo pavadinimą įgijo nuo XIX amžiaus, kai administravo transporto rinką, dabar taip pat reguliuoja pagrindinės naftos (ir skalūnų) naftos gavybą JAV regionuose.

Ponas Sitton'as yra šios struktūros komisaras, jo paties teigimu, jis derasi su OPEC, jis jau yra gavęs oficialų kvietimą.

Kai kurie Amerikos politikai ir Amerikos naftos kompanijos greičiausiai griežtai priešinasi bet kokiems gamybos apribojimams ir netgi gali tai padaryti teismo procese, tačiau būtent Teksaso valstijos reguliavimo institucija gali "užsukti vožtuvą" be jų sutikimo ir neįvesdama jokių naujų taisyklių ar norminių aktų.

Visų pirma, Teksaso reguliuotojas išduoda ir pratęsia (ir taip pat gali atšaukti) leidimus deginti tarpines dujas: Amerikos skalūnų įmonės masiškai taiko šią praktiką, kurią jau seniai reikalaujama uždrausti ir aplinkosaugininkams, ir kai kuriems ekonomistams. Siekdami padidinti ar išlaikyti gamybą, skalūnų gamintojai tiesiog degina dujas, kurios išgaunamos kartu su nafta, o amerikiečių specializuoti žurnalistai pabrėžia, kad kuo senesnis gręžinys, tuo daugiau dujų iš jo išeina. Jei bus apribotas ar visiškai sustabdytas leidimų šiai praktikai išdavimas, proporcingai sumažės skalūnų gamyba, o ekologai bus patenkinti.

Antrasis galimas metodas yra daug šiurkštesnis ir iš dalies primena "stop krano" naudojimą, tačiau blogiausiu atveju (o jei Teksasas kalba su OPEC, tai tikrai yra blogiausias atvejis) jis gali būti panaudotas: norėdamos kompensuoti nuostolius, skalūnų įmonės turi nuolat gręžti naujus gręžinius, tačiau leidimą kiekvienam iš jų išduoda ta pati komisija. Jei šis procesas bus užblokuotas arba tiesiog labai sulėtės, gavybos sumažėjimas senstančiuose gręžiniuose užtikrins natūralų ir gana greitą visos produkcijos sumažėjimą.

"Bloomberg" praneša, kad birželio mėnesį numatytas Teksaso komisaro ir OPEC derybininkų susitikimas, nors komisijoje yra įtakingų skeptikų: "Vienas įtakingiausių didžiausių JAV naftos valstijos pareigūnų birželio mėnesį buvo pakviestas į OPEC šventovę — (ir tai įvyko) dėl dviejų istoriškai antagonistiškų naftos imperijų suartėjimo. 

Komisaras Ryan'as Sitton'as penktadienį sakė, kad OPEC generalinis sekretorius Mohammad'as Barkindo pakvietė jį dalyvauti grupės vasaros susitikimo Vienoje metu. Tačiau, nepaisant to, kad netikėtas pareiškimas sukūrė furorą JAV ir tarptautiniame naftos sektoriuje, Sitton'o pasiūlymui apriboti žalios naftos gavybą Teksase pirmą kartą nuo 1970 metų pasipriešino jo paties agentūra.

"Nors esu atviras visoms "Teksaso stebuklo" apsaugos idėjoms, aš, kaip konservatorius ir laisvosios rinkos rėmėjas, turiu nemažai abejonių dėl šio požiūrio, — teigė komisijos pirmininkas Wayne'as Christian'as. — Jei Teksasas nutrauks gavybą, nėra garantijos, kad kitos šalys ar net valstijos seks jo pavyzdžiu". 

Šį teiginį galima suprasti dvejopai: viena vertus, pati komisija balsuoja prieš, ir, kita vertus, prieštaravimai susiję ne su principais (nepaisant teiginių apie konservatizmą ir rinkos laisvę), o su baime būti apgautiems ar vieninteliams patyrusiems nuostolių dėl sandorio. Tai nėra atsisakymas, tai greičiau "išlygų serija", kurią galima išsamiai aptarti Vienoje.

Reikšminga tai, kad reguliavimo institucijos atstovai tvirtina jau užsiimantys konkrečių priemonių paieška ir formulavimu (nors pabrėžia, kad sprendimai dar nepriimti), cituodami tai, kad kai kurios naftos kompanijos pateikė prašymą apsvarstyti šią galimybę.

"Kelios Teksaso naftos kompanijos domėjosi produkcijos normavimo racionalumu", — teigė reguliatoriaus atstovas. "Normavimas yra būdas išeiti iš režimo "visi gamina tiek, kiek gali ar nori" tam, kad "visi gamintų tiek, kiek leidžiama".

Tai gali pasirodyti keista, tačiau kol kas situacija rodo, kad staigus kainų kritimas daro stebuklus JAV naftos sektoriaus sukalbamumui. Tai toli gražu nereiškia, kad šio stebuklo pakanka, kad JAV — nors ir neoficialiai — prisijungtų prie OPEC dabar arba sudarytų (kad ir neformaliai) tarptautinį susitarimą dėl gamybos reguliavimo artimiausiais mėnesiais, tačiau jau yra tam tikra pažanga šia linkme.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.