Kalniškio mūšis: stambiausios „miško brolių“ kautynės su tarybine kariuomene

Autorius: Anno Šaltinis: https://lt.rubaltic.ru/politic... 2020-03-28 14:16:00, skaitė 1337, komentavo 14

Iš 1-ojo Pabaltijo fronto NKVD kariuomenės 220-ojo Kutuzovo ordino pasienio pulko operatyvinių karo veiksmų, skirtų gaujos Lietuvos TSR Alytaus apskrityje likvidavimui, aprašymo.

1945 m. gegužės 14 d. iš Simno rajono NKVD skyriaus viršininko gauti duomenys apie tai, kad Seminiškių miško rajone, 37 km į vakarus nuo Alytaus, 8 km į pietvakarius nuo Simno, slepiasi „miško brolių“ gauja, ginkluota rankiniais ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais, automatais ir šautuvais. Ši gauja paskutinių 10 dienų laikotarpyje smulkiomis grupėmis iš 10-15 žmonių išeidavo iš miško ir užsiiminėdavo vietinių gyventojų plėšimu ir atskirų gyventojų išsivedimu į mišką...

Gegužės 16 dieną, vykdomas miško išnaršymą, 1-asis batalionas 2 kilometrų aukštyje į pietų rytus nuo Krasnianų, aptiko nenustatyto žmonių skaičiaus gaują, kuri, pastebėjusi mūsų karius ir pajutusi, kad yra blokuota, užėmė visapusiškas gynybines pozicijas aukštumoj ir pradėjo šaudyti iš rankinių ir sunkiųjų kulkosvaidžių, automatų ir šautuvų į artėjančius dalinius.

19 valandai, suspausdami apsupimo žiedą, tarybinės armijos daliniai susitelkė prie aukštumos.

„Miško broliai“, pajutę savo padėties beviltiškumą ir pasmerktumą, rankinių ir sunkiųjų kulkosvaidžių ugnies priedangoje triskart bandė ištrūkti iš apsupimo, bet, susidūrę su dengimo dalinių ugnimi, turėjo nuostolių ir grįždavo atgal į aukštumą. Kartu su intensyvia šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi gauja plačiai naudojo granatas, kurių metimai dėl aukštumos šlaitų didelio statumo (iki 60°) siekė 60-70 metrų.

Matydamas, kad dėl tokio priešo pasipriešinimo atakuojantys daliniai turės didelių nuostolių, įsakė: trims sunkiesiems kulkosvaidžiams, įsikūrusiems iš aukštumos skirtingų pusių, nuslopinti priešo pagrindinius šaudymo priemones - rankinius ir sunkiuosius kulkosvaidžius, kurie ypatingai trukdo prastūmimui, šaudymu „išvalyti“ medžių viršūnes, ant kurių sėdi „gegutės“.

Ir kai valandą užtrukusio šaudymo parengimo dėka priešo ugnies pasipriešinimas žymiai susilpnėjo, nusprendžiau: 9-osios sargybos jėgomis atakuoti priešą. Rytų, vakarų ir šiaurės aukštumos pusėse išsiskaldę į smulkias šturmo grupes po 12-15 žmonių tam, kad išvengti nereikalingų nuostolių, 9-oji sargybas pradėjo prastūmimą į aukštumą. Pietų šlaitas liko „atviras“ tam atvejui, jeigu gauja, neatlaikiusi atakos, puls pietiniu šlaitu, kurio papėdėje jau buvo sutelktos mūsų dalinių pagrindinės pajėgos.

Kadangi „miško broliai“ sumažino savo aktyvumą ir turėjo nuostolių dėl valandą trukusio mūsų dalinių artilerinio antpuolio, jie nebegalėjo atkakliai priešintis šturmo grupėms kai pastarosios pradėjo prastūmimą į aukštumą.

Ir kai šturmo grupės įsiveržė į aukštumą, banditai panikoje, betvarkiai atsišaudydami, prarasdami dar daugiai žmonių, palikdami sunkiuosius ginklus bei vežimus, pradėjo pasitraukti į pietų pusę (nes iš pietų pusės šturmo grupės neatakavo), kur puolė po smarkų ginklų šaudymą. Mūšis tesėsi 20 minučių.

Kovos veiksmų rezultatai. Gaujos nuostoliai: likviduotas, sužeistas ir užgrobtas – 71 banditas.

Mūsų nuostoliai: nužudyti 4 raudonarmiečiai, sužeisti 7 raudonarmiečiai.

220-ojo pasienio pulko vadas majoras Jacenko.

P.S. Apie 20 „miško brolių“ sugebėjo prasilaužti per kovos rikiuotę ir pasislėpti artimiausiose Žuvinto pelkėse. Jų tarpe – vienas pačių įžymiausių „miško brolių“ vadų Jonas Neifalta slapyvardžiu Lakūnas. Neifaltos žmona žuvo su kulkosvaidžiu rankose.

Bet, galų gale, lemtis pavijo ir „miško brolių“ vadą. Tų pačių metų lapkričio mėnesį atkampiame vienkiemyje ją su bičiuliais iš naujo apsupo ir įvykusiame susišaudyme Neifalta buvo likviduotas.

„Miško brolių“ operacijų prieš tarybinę kariuomenės metodai turėjo rimtą trūkumą. Jiems sekėsi netikėti „žaibiški“ užpuolimai, bet įnirtingame mūšyje jie buvo daug silpnesni už tarybinius karius. Kalniškio mūšis puikiai vaizduoja, kas vyko, kai tokios grupės buvo priverstos kovoti tarybines taisykles.