Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-05-20 19:42:00, skaitė 1337, komentavo 10
„Tokių iliuzijų, kad atominė elektrinė bus pastatyta kitoje vietoje ar kad ji bus sulyginta su žeme, mes greičiausiai negalime sau leisti. Tai turėjo būti padaryta prieš 11–12 metų; deja, mes nieko nepadarėme “, - pareiškė apie Baltarusijos atominę elektrinę Lietuvos prezidentas.
Pripažinimas to, kad neįmanoma sustabdyti atominės elektrinės statybos projekto Baltarusijos Gardino srities Ostrovieco rajone, jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvos vadovybė atsisakė savo „didžiosios kovos“. Gitano Nausėdos pozicija yra tokia, kad Lietuva turėtų reikalauti iš Baltarusijos vykdyti Jevrosojūzo, į kurį Baltarusija nėra įstojusi, branduolinės energetikos saugumo reikalavimus.
Pačios Lietuvos patirtis, kurią Jevrosojūzas privertė uždaryti Ignalinos AE, rodo, kad europietiški branduolinio saugumo reikalavimai yra supaprastinti iki branduolinės energetikos likvidacijos.
Tiesą sakant, to būtent to ir siekia Lietuva iš Jevrosojūzo.
Žinia, kad branduolinis kuras yra jau atvežtas į Ostrovieco AE, sukėlė karštligišką oficialaus Vilniaus aktyvumo pliūptelėjimą.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuva pareikalavo, kad Jevrosojūzas įvestų sankcijas „Rosatom“ korporacijai (ši Rusijos įmonė stato atominę elektrinę). Lietuva su eiliniu skundu dėl „nepriimtinos padėties“ vėl kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA). Nusprendusi pasiekti, kad Vakarų sąjungininkai įvestų sankcijas prieš visas įmones-rangovus. Ir dar skundėsi JAV dėl BelAES (taip pat ne pirmą kartą), ir gar kažkodėl tai Armėnijai, “išmušė” iš Kijevo draudimą importuoti Baltarusijos elektros į Ukrainą ir nusiuntė Minskui "kažkelintą" protesto notą.
Remdamasi savo kvailos veiklos rezultatais, lietuviškoji diplomatija pareiškia, kad jos poziciją dėl BelAES girdi Briuselis ir kaimyninės šalys. Kaip jos gali negirdėti kada Vilnius šitaip klykia! Kitas reikalas, kad šitų klykavimų rezultatyvumas nėra efektyvus.
Latvija ir Estija kol kas dar nepasisakė už visišką Baltarusijos elektros energijos uždraudimą Pribaltikos energetinėje rinkoje. EuroKomisija iš vis stovi Minsko pusėje, tikindama Lietuvą, kad viskas yra gerai.
„Baltarusija įsipareigojo tęsti bendradarbiavimą su ES Branduolinio energetinio saugumo reguliavimo tarnyba (ENSREG)“, - taip atsakė į Lietuvos energetikos ministerijos skundą ES energetikos ir kaimynystės klausimų komisarai. Jie tikina Vilnių, kad Baltarusija, AES paleidimo išvakarėse, laikosi visų branduolinio saugumo reikalavimų.
Į tai atsakydamas Vilnius pradeda kaltinti visus ir viską ir pareiškia apie pasitikėjimo tarptautinėmis organizacijomis griovimą.
„Pasitikėjimas branduoline energija ir TATENA, kaip organizacija, šiuo metu priklauso tik nuo pačių TATENA veiksmų ir atitinkamo reagavimo į nepakeliamą situaciją Baltarusijoje“, - tokiais žodžiais palydi Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas skundą Tarptautinei atominės energetikos agentūrai dėl Baltarusijos branduolinės programos.
Tai yra, TATENA reputacija tiesiogiai priklauso nuo to, ar ji priešinsis Baltarusijai ir „Rosatom“, ar nesipriešins. Jeigu ji nesipriešins, tada Lietuva jai tokį kipišą ištaisys, kad mažai nepasirodys.
„Mes ir toliau pabrėžiame, kad visų branduolinio saugumo reikalavimų nevykdymas, susijusių su atominės elektrinės projektu Baltarusijoje, atsakomybės našta užkraunama ne tik Baltarusijai, bet ir šiame procese dalyvaujančioms ES institucijoms“, - sako tas pats Žygimantas Vaičiūnas į eurokomisarų atsakymą.
Visi jau suprato, kad Lietuvai Baltarusijos AE iš esmės negali atitikti visų branduolinės saugos reikalavimų - na negali net jeigu ir atitinka. Taškas.
Tai ką, ar Lietuva eis „kryžiaus žygiu“ ir į Briuselį, kada atominė elektrinė pagaliau pradės veikti?
O gal ji dabar paduos į ES teismą EuroKomisiją ar apskritai net pagrasins pasitraukianti iš ES?
Tokio lygio „predjavos“, kaip kaltinimai Rusijai ir Baltarusijai dėl grėsmės ne tik savam nacionaliniam saugumui, bet ir dėl Jevrosojūzo - yra tikras ženklas to, kad Lietuvos vadovybė kovoje su Baltarusijos atomine elektrine išbarstė paskutinius adekvatumo likučius. Jau ir anksčiau to adekvatumo per daug nebuvo, tačiau dėl ilgamečių ir nevaisingų pastangų sustabdyti atominės elektrinės statybą, vis labiau artėjant "X" valandai, oficialus Vilnius yra pasirengęs įkristi į kolektyvinę beprotybę.
Nepaisant to kokiais racionaliais sumetimais vadovavosi pirmieji Lietuvos asmenys, priimdami sprendimą iki paskutiniųjų kovoti su kaimyninės šalies atomine elektrine (o jie jais be abejo vadovavosi), įracionalumas jų veiksmuose jau seniai nustelbė racionalumą. Kalba emocijos o ne interesai, ir tuo labiau ne vertybės.
Baltarusijos AES paleidimo eksploatacijai momentu lietuviškos emocijos jau ne kalbės, o klyks iki aortos plyšimo.
Lietuvos statymai kovoje su šiuo projektu yra tokie aukšti, kad artėjantis pralaimėjimas, kurį parodys atominės elektrinės darbo pradžia, respublikos vadovybėje sukels grupinį priepuolį. O jau tokioje būklėje Vilnius yra pasiryžęs bet kam.