Autorius: Irina Alksnis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-06-06 13:58:00, skaitė 1315, komentavo 3
Besiplečiant protestams dėl Džordžo Floido nužudymo, kai, kovodami su Amerikos policininkų rasizmu, demonstrantai Londone bando šturmuoti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko rezidenciją, Vakarų pasaulyje beveik nepastebimai krito dar viena neįveikiamų socialinių taisyklių tvirtovė: neleistinas jaunosios kartos įtraukimas į aštrius politinius konfliktus.
Šį kartą ryžtingą žingsnį žengė verslas.
"Nickelodeon", populiariausias vaikų televizijos kanalas, nutraukė transliaciją ir aštuonioms minutėms 46 sekundėms (pagal oficialius duomenis būtent tiek policininkas spaudė Floido kaklą) juodame ekrane su žmogaus kvėpavimo garsu pulsavo frazė "Aš negaliu kvėpuoti". Vaizdo įrašo pabaigoje yra kvietimas prisijungti prie vienos iš pilietinių teisių organizacijų.
"Lego Corporation" taip pat prisijungė prie protesto judėjimo, deklaruodama solidarumą su juodaodžiais. Bendrovė atsisakė reklamuoti savo rinkinius, kuriuose yra policijos nuovadų ir priešgaisrinių tarnybų pastatai, patruliavimo automobiliai, policininkų ir nusikaltėlių figūros bei kiti su teisėsauga susiję elementai.
Klaikus eksperimentas, kurį Vakarai taiko savo jaunajai kartai, jau nieko nestebina. Jau visai įprastomis tapo žinios apie eilinė radikaliausio pavidalo liberalaus politinio korektiškumo ideologijos taikymas vaikų sąmonei (ir kūnui), nesvarbu, ar tai būtų veiksmai su viešu žirafos žudymu zoologijos sode, ar medicininės brendimo slopinimo procedūros, kaip laisvos lyties identifikavimo politikos dalis.
Visa tai yra reikšminga skilimo dalis, vis labiau skirianti Vakarų visuomenę, jos suaugusiąją dalį. Bet visgi politinis komponentas dar visai neseniai neturėjo tiesioginės įtakos vaikams.
Liberalai ir konservatoriai galėjo susiginčyti įnirtingose kovose dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles. Ir nesvarbu, ar tai stereotipinis Teksaso "rednecks" (baltųjų ūkininkų, kurie gyvena JAV kaimo vietovėse, iš pradžių pietuose, o vėliau regione, priklausančiame Apalačų kalnų sistemai, "slengo" pavadinimas — Sputnik) su legaliais šautuvais, ar rafinuotas Niujorko "genderfluid-hipsteris" (tai yra asmuo, kurio lytinė tapatybė nėra nuolatinė — Sputnik), kurio subtiliajai psichinei organizacijai reikia kasdien patiekti medicininės marihuanos. Juk šalis yra viena visiems, ir valstybė, kas jai bevadovautų, irgi yra visiems.
Būtent ši logika vienu metu leido Jungtinėms Valstijoms sukurti įspūdingai veiksmingą piliečių politinio ir patriotinio švietimo, pradedant nuo labai jauno amžiaus, sistemą. Daugelį dešimtmečių ji kompetentingai sutelkė dėmesį į Amerikos nuopelnus ir pasiekimus, išlygino trūkumus ir formavo tautinę vienybę.
Policijos žiaurumas, net su mirtinais padariniais, taip pat kiti įstatymų pažeidimai iš žmonių, kurie privalo saugoti, pusės vyksta visur. Tačiau teisėsaugos institucijos yra lyg ramstis ir svarbiausias valstybės elementas, todėl normalioje situacijoje nė vienas Amerikos politikas ir nė viena socialinė-politinė jėga negalėtų sau leisti šmeižti visą policiją. Tokiais atvejais tradiciškai pabrėžiama, kad pagal vieną ar kelis incidentus negalima vertinti visą sistemą, o atsiradęs didelio masto trūkumas neturėtų panaikinti pagrindinio dalyko — sąžiningo savo pareigų atlikimo daugumos darbuotojų atžvilgiu.
Tačiau tokia taisyklė veikia ne tik JAV, bet ir beveik visame pasaulyje.
Dar labiau įprasta, kad vaikai būtų apsaugoti nuo niūrių tikrovės pusių, kurstant teigiamą teisėsaugos struktūros idėją, nesvarbu, ar tai būtų buitinė norma "mano policija mane saugo", ar amerikietiška — "tarnauja ir saugo". Augdami jie vis tiek turės galimybę suvokti ir susitaikyti labiau subrendusiu mąstymu, kad gyvenime ne viskas yra taip, kaip realybę mėgdžiojusiuose detektyvuose.
"Nickelodeon" ir "Lego" veiksmai rodo, kad šiuo klausimu vyksta dramatiški pokyčiai.
Kanale paskelbtu beveik devynių minučių trukmės vaizdo įrašu vaikų dėmesys nukreipiamas ne į rasizmo problemą. Iš tiesų, niūrus ir bauginantis vaizdo įrašas mažiesiems žiūrovams perduoda paprastą idėją: "Amerikos policija žudo žmones", taip įkvėpdama jiems teisėsaugos baimę.
Na, o nuo tyčia suformuotos vaiko baimės netoli ir iki neapykantos ir noro naikinti — jau suaugus.
Tiesiog tokia valstybė nebus gyvybinga be struktūrų, kurios saugo tvarką ir ją pačią. Nuoseklios ir plataus masto pastangos šviesti piliečius atmetant svarbiausią valstybės mechanizmo dalį ateityje garantuoja daugybę netikėtumų.
Jau tapo įprasta, kad dabartinė politinė konfrontacija JAV kelia grėsmę visai Amerikos sistemai, nes jos nariai aktyviai atsisako laikytis pagrindinių taisyklių, kuriomis ji remiasi ir dėl kurių išgyveno daug rimtų krizių (iki pat prezidentų nužudymų serijos). Kovoje su Trampu vis dažniau jo oponentai smogia pačiai valstybei, susiedami ištisas institucijas ir svarbiausias valdžios sritis su nepriimtinu lyderiu. Ir tai, kad tokiu pat formatu globalių žiniasklaidos išteklių savininkai pradeda šviesti naujas kartas, patvirtina, kaip toli ten viskas išsiplėtė.
Amerika yra pasirengusi atsistoti į neapykantos sau ir savęs naikinimo bėgius pagal Rusijai gerai žinomą logiką: "nepageidaujamas prezidentas — užburti valstybės mechanizmai — smerktina valstybė, kuri turi būti sunaikinta — pasmerkta šalis". Kai kurios politinės jėgos taip ilgai ir uoliai stengėsi primesti mums tokią idėją, kad visuomenė jau išsiugdė tam tikrą imunitetą.
Dabar kyla klausimas, ar Jungtinės Valstijos sugebės sustoti. Jei jauniems amerikiečiams ir toliau bus ugdoma baimė ir neapykanta policijai, šansai yra menki.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.