Kun. Alfonsas Bulotas. Koks Prezidentas norės valdyti klipatų Lietuvą?

Autorius: Alfonsas Bulotas Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-06-13 09:01:00, skaitė 1879, komentavo 10

Išsilaisvinome iš 50 metų trukusios tarybinės okupacijos, išvijome giluminių vandenų teršėjus - skalūnininkus, ar nugalėsime 5G?

Kunigas Alfonsas Bulotas

1978 m. Šiauliai. Šiauliuose gyventojų normalų gyvenimą dažnai drumsdavo kariniai tarybiniai naikintuvai ir dažnai pratybas atliekantys žemai skraidantys lėktuvai su radarais. Skraidant lėktuvams su radarais, televizorius jau kokybiškai nerodydavo. Pastebėjau ir kitą keistą reiškinį, kai neįjungti grojimui magnetofonas ar radijo imtuvas, nors elektros laidas įjungtas į tinklą – jie pradėdavo keistais garsais groti. Paklausiau seniai besidarbuojančio klebono. Jis atsakė, kad čia Šiauliuose visiems taip nutinka, bet matomai nenorėjo visko pasakyti.

Per ilgesnį gyvenimo laiką, pastebėjau, kad prieš mano gyvenamų patalpų langą ant kalvos matosi kariškas aviacijai skirtas radijo lokatorius. Jų aplink Šiaulius buvo keletas. Kai lokatoriaus antena atsisukdavo į mano langų pusę taip ir pasigirsdavo keisti garsai radijo aparatūroje. Buvau atitarnavęs tarybinėje kariuomenėje prie aukšto dažnio spinduliuojančios aparatūros panašių lokatorių. Supratau, kad gyventi čia pavojinga. Buvo samdomi darbininkai nupjauti žolę nuo kalvos aplink lokatorius. Darbininkai pasakodavo, kad kartais jiems ten bešienaujant pasidarydavo labai karšta, kai kareiviai paleisdavo aparatūrą. Mano abejones patvirtino lankymasis pas ligonius Šiaulių ligoninėje ir mirusiųjų laidotuvės.

Šiaulių ligoninė. Tarybinio ateizmo metais buvo sudėtinga teikti ligoniams sakramentus gydymo ar slaugos įstaigose. Reikėdavo suderinti su ligoninės gydytoju. Tam buvo įvairių direktyvų iš kulto reikalų įgaliotinio ne tik kunigams, bet ir ligoninių personalui. Buvo viskas mano suderinta su ligone, kad galėčiau ją aplankyti, ligonių lankymo metu. Kad nevėluoti, tai svarbu ligonio dienotvarkei ligoninėje, nuvykau 15 minučių ankščiau ir laukiau laukiamajame prie palatos, kol prasidės ligonių lankymo valandos. Dauguma ligoninės darbuotojų pažinojo besilankančius ligoninėje kunigus. Tad viena medicinos sesuo pasiūlė užeiti pas ligonę, nes ji jau nemiega ir laukia. Buvo likę 5 minutės iki lankymo. Bet pasirodė šioje vietoje pats ligonės direktorius Z. Vaišvila, kuris buvo uolus ne tik kaip gydytojas, bet ir to meto instrukcijų besilaikantis gydytojas. Kilo triukšmas, kad ligonis tokiam susitikimui neparuoštas. Pradėjo išvežinėti kitus ligonius iš palatos. Ligoniai pyko, nes jie neprieštaravo pamatyti palatoje pas ligonį kunigą. Tada buvo greitai surasta širma, kad uždengti ligonį ir kunigą nuo kitų ligonių. Sukeltas viešas triukšmas, ir, manau, apsisaugojant gydytojui buvo paplatinta, kad gydytojas čia nekaltas.

Garsas, o gal ir skundas, galėjęs pakenkti gydytojui, pasiekė Šiaulių miesto komunistų partijos vykdomąjį komitetą. Greitai ten buvau iškviestas į partijos komitetą, susitikimui pasiaiškinti už savo pareigos ligonei atlikimą. Susitikime buvo Šiaulių miesto komunistų partijos Vykdomo komiteto pirmininko pavaduotoja J. Gaurylčikienė, gydytojas Z. Vaišvila, dar keletas vykdomo komiteto darbuotojų, kurie rašė ir filmavo susitikimą. Pirmam buvo suteiktas žodis gydytojui Z. Vaišvilai. Po to J. Gaurylčikienė išklausė manęs, kad kulto įstatymai nedraudžia lankytis ligoninėse, tuo labiau, kad aš buvau nuvykęs bendru ligoniams skirtu lankymo laiku ir jokių man prašymų ar leidimų nereikėjo. Kitas reikalas, kai tenka lankytis reanimacijos palatose, karantino metu ir t.t. Galutinį žodį tarė J. Gaurylčikienė, kreipdamasi į ligoninės direktorių Z. Vaišvilą, kad jūs gydytojau rūpinkitės ligonių gydymu, bet neveskite ligoninėje ateistinės propagandos su mirštančiais ligoniais. Kunigas nepadarė nusikaltimo. Jis nesiveržė į palatą, o, kad jūsų personalo darbuotojai persistengė, norėdami pagreitinti ligonės susitikimą 5 minutėmis ankščiau, tai buvo galima ir nesureikšminti.

Gydytojas Z. Vaišvila. Teko su gydytoju vis dažniau susitikti ligoninėje, bet jau be konfliktų. Tai buvo uolus savo darbui ir ligoniams atsidavęs gydytojas, atvykęs iš Šakynos miestelio ir pirmasis pradėjęs neurochirurgijos kelią Lietuvoje. Medikai jo akivaizdoje buvo pasitempę, sekdami vyriausiojo gydytojo reiklumu ligoniams. Matydamas mane lankantis pas ligonius, matydamas gydytojas jaunas šeimas verkiančias dėl mums daugeliui „neaiškių“ mirties priežasčių ir išgirdęs tik kalbas, kad Šiaulių sveikatą naikina Zoknių karinis aerodromas ir aplink miestą išstatytos radijo lokacinės stotys, paklausiau gydytojo, apie „neaiškias“ ligas, nes pats keletą metų buvau patekęs į aukšto dažnio spinduliuotę tarybinėje kariuomenėje.

Mačiau tarnybos draugų likimus apie kuriuos buvo nutylima ir gydytojų. Z.Vaišvila man atsakė, kad sakyti ir rašyti, kad tikroji mirties priežastis – kraujo vėžys, draudžiama. Laidotuvėse iš tėvų išgirsdavau tą patį, kad sulaukęs abiturientų amžiaus jaunimas dažnai susirgdavo kraujo vėžiu ir tik Šiaulių rajone. Dabar, manau, eksperimentuojant su gyventojais, norima spinduliuotę paskleisti jau visoje Lietuvoje. Rašau dabar, kai vis daugiau jaunuolių ir vaikų nebevaldo kaklo, stuburo ir daugelis netinkami dėl sveikatos karinei tarnybai, maigant nulenkus galvą mobiliuosius telefonus, galvoju apie G5. Ką galvoja valstybių prezidentai? Nori piliečius padaryti klipatomis vardan industrinių pažangų? Kai kurios valstybės imasi tyrimų, nedarydamos nepatikrintų dalykų, kitose tiesiog deginamos ir naikinamos perdavimo stotys.

Gydytojas Z. Vaišvila, būdamas Šakynos miestelio gydytoju, labai rūpinosi Šakynos moksleivių sveikata. Tai buvo kuklus, rūpestingas ir principingas gydytojas. Ten dirbdamas ir susipažino su Šakynos mokyklos mokytoja, kuri tapo jo viso gyvenimo šeimos židiniu.

Paliečiau straipsnyje gerbiamą gydytoją Z. Vaišvilą, kadangi vėliau mūsų ideologiniai skirtumai susitinkant ligoninėje mūsų nepriešino, gydytojui teikiant kūnišką stiprybę, man dvasinę. Tekdavo ir pasikalbėti. Gimus gydytojo sūnui, motinos noras buvo duoti Gintaro vardą, tačiau vyro tėvas griežtai nukirto, kad giminėje vyrai tebūna vadinami Zigmais. Geresnio vardo, kaip dabar manoma, ir negalėjo išsirinkti, ką rodo Seimo nario, Lietuvos parlamentaro, Sausio 13 gynėjo, Sąjūdžio entuziasto, pirmojo Valstybės saugumo kūrėjo ir šiandieną kaip principingo tėvo pavyzdžio, principingų Laisvos Lietuvos teisinių konstitucijos įstatymų besilaikantis pilietis ir kovojantis - vienas už visus. Vieną rytą gydytojui grįžus į darbą ligoninėje iš jubiliejinio renginio, gydytojas darbe pasijuto labai blogai. Taip blogai, kad kolegos medikai pasimetė. Greitai buvo padarytas kraujo tyrimas, kuris rodė prasidėjusį kraujo vėžį, bet tai negalėjo sudaryti tokios sunkios padėties jo sveikatai. Pasirodė, kad gydytojas buvo nukritęs ir susitrenkęs šoną, dėl kurio nekreipė rimtesnio dėmesio. O buvo trūkusi blužnis. Tad kolegoms gydytojo išgelbėti nepavyko.

Paliečiau šį epizodą tam, kad kaip pats gydytojas Šiauliuose gydė jaunuolius neįvardijant nuo kraujo vėžio ir kolegų gydytojų tyrime, matomai per ilgą laiką gydytojui Z. Vaišvilai, gyvenant Šiauliuose, buvo pastebėtas kraujo vėžys. Tad nesusigundykime pavojingais G5 eksperimentais, kai mokslininkai jau seniai nustatę, kad bet kokios spinduliuotės daro žalingą poveikį gyviems organizmams. Prieš kelis metus taip pat palaidojau savo tarnybos draugą gydytoją su kuriuo kartu dirbome su stipria aukšto dažnio spinduliuotę skleidžiančia aparatūra, nors visos lentelės ir užrašai skelbė, kad saugi zona. Dažnai rašoma, kad saugūs žaislai, prietaisai, įrankiai, saugus eismas, televizijos studijos, aparatinės, ar net saugūs vaistai. Prisiminkime pasakymą: „žmogaus saugokis tai ir Dievas tave saugos.“

Pagarbiai, radiotechnikos specialistas, išradėjas, autorinių teisių medicinos prietaisų srityje nominantas, medalininkas, majoras kunigas Alfonsas Bulotas

P. S. Komunistai piliečiams kūrė rojų, teoriškai komunistų partijos suvažiavimuose ir praktiškai TSRS konclagerių „bedruomenėmis‘‘, kad išvengti „klasių kovos“. Taip mus moksleivius „glūšino“-slopino tada tiesos pažinime. Šis straipsnis atsirado dėl „Ekspertuose eu“ paskelbtos startuojančios programos moksleiviams, „padėsime žinoti tiesą apie G5.“ Aš padedu sužinoti, ką patyrė dabartinių moksleivių amžininkai anuomet ir ką gali patirti konkrečiai „startuojantys“ dabar, kai nepasakoma visa tiesa apie aukšto dažnio spinduliuotę, kai pateikiama tik G5 teorija ir neįsigilinama į konkrečius faktus dėl aukšto dažnio spinduliuotės. Tam, manau, į jokias „Youtubes“ nereikia eiti.