P-rezidentas G. Nausėda vienijančiai paskaldė valstybę

Autorius: Jonas Kovalskis Šaltinis: https://jonaskovalskis.com/202... 2020-07-08 10:42:00, skaitė 1333, komentavo 7

P-rezidentas G.Nausėda rėžia karštą patriotinę kalbą, tačiau visiems nuo jos šalta, šlapia, nemalonu. Simboliška

Skandinavijos bankų statytinis, sėkmingas finansiškai SEB banko orakulas ir, deja, Lietuvos p-rezidentas G.Nausėda Lietuvos valstybės priklausymo JAV dieną blykstelėjo savo sorosinės istorijos žiniomis. Be kitų absurdiškų teiginių nacionalistinės paranojos šventės proga G. Nausėda pareiškė, kad A. Paleckio pavardė tapo Lietuvos kompradorinio elito, landsberginės chuntos antivalstybinės veiklos, nacionalinių interesų išdavystės demaskavimo simboliu.

Kai sorosiniai “patriotai” kaltina išdavyste kitus, iš tiesų jie pasakoja … savo nusikaltimų prieš tautą istorijas. Pavyzdžiui Lietuvos p-rezidentas Gitanas Nausėda net nemirktelėjęs pareiškė, kad buvusio “Socialistinio liaudies fronto” lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo “išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu”. Apie tai jis pasakė interviu leidiniui “Obzor”. Čia pilietis Algirdas Paleckis kažką išdavė, išsakydamas savo nuomonę pagal LR Konstitucijos 25 str., Garante? O A. Paleckio “pralieto kraujo” sąrašą, p-rezidente, būtų labai įdomu plačiajai visuomenei pamatyti? Kiek teko jį pažinti, musės nenuskriausdavo…

Lietuvos (?) vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus. Šitas paranojiško dualizmo antagonistinis prieštaravimas organiškai yra būdingas visam po sąjūdžio spalvotos revoliucijos, organizuotos JAV specialiųjų tarnybų, pagimdytam proamerikietiškam elitui – šitas 1 procentas JAV tarnaujantis Lietuvos gyventojų nuoširdžiai tiki, kad jie yra visa Lietuva, jie turi teisę kalbėti visos Lietuvos vardu ir reikšti savo, asmeninę, korumpuotą nuomonę fraze “lietuvių tauta nusprendė. Kompradorinis Lietuvos elitas yra įsitikinęs, kad viskas, kas yra gerai jiems, yra teisinga, todėl naudinga visai Lietuvai. Todėl kiekvienu atveju, kai tik išlenda į šviesą jų nusikalstamo gobšumo ir savanaudiškumo faktai, jie tokius žmones, pateikusius tokius faktus, apkaltina valstybės išdavyste. Jų valstybės, kuri tarnauja tik jų nusikalstamiems interesams. Ar mikroskopinė mažuma turi teisę kalbėti Liudviko XIV leksika “Lietuva – tai mes”?

Kad suteikti savo apgailėtinai visuomenę skaldančiai kalbai bent šiek tiek patoso, P-rezidentas nukrypo į anušauskinės paralelinės Lietuvos istorijos džiungles ir tragikomiškai pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, “atidavusių savo gyvybes” už korumpuotos landsberginės chuntos valdomą Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

“Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <…> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis… Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų”, — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tokia savo kalba, kai valstybės vadovas iškėlė absoliučios mažumos labai abejotinus nuopelnus Lietuvos valstybingumui, kukliai nutylėdamas “didvyrių” kolaboravimą su naciais vokiečių okupacijos metais, aktyvų “patriotų” dalyvavimą komunistų, tarybinių karo belaisvių, tarybinių partizanų, lietuvių, rusų, žydų, baltarusių masinėse egzekucijose, pokario kolūkiečių ir partinių aktyvistų šeimų žudynėse, užmiršdamas paminėti, kas atstatė po karo sugriautą Lietuvą ir padarė ją klestinčia valstybe, P-rezidentas vėl parėmė nacionalistų sėjamą nesantaiką visuomenėje ir tikrai nepasiekė savo deklaruojamo dialogo vystymo tikslų.Tačiau kartu p-rezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio. Tokių žmonių, kuriems jūsų valstybė neskiria jokio dėmesio,  Lietuvoje, P-rezidente, valdant dabartiniam elitui jau 90 procentų ir ant jų interesų landsberginei chuntai nusispjaut jau 30 metų ir apie jokį dialogą parazitinė valdanti proamerikietiška mažuma net kalbėti nenori. Chunta tik kurpia politinio susidorojimo bylas kitaminčiams,laiko juos po beveik du metus kalėjime be teismo, grubiai pažeidinėja Lietuvos piliečių teises ir laisves ir tyčiojasi iš žmonių lygybės prieš įstatymą ir įstatymo viršenybės principų pagal fašistinės diktatūros principą – chuntos draugams viskas, režimo priešams visas įstatymo griežtumas.

Yra labai liūdna matyti ta siaubingą Lietuvos elito atotrūkį nuo tikrovės ir tautos, tą siaubingą prarają tarp elito deklaruojamos vienybės su tauta ir elito nusikalstamą antiliaudinę kasdieninę veiklą.

Ponaujančio Lietuvos elito valstybės “Išdavikai” komunistai Lietuvai per 30 metų padarė tiek, kad dabartinė ponija jau tiek pat laiko nesugeba visko išvogti, nors pluša šiame negarbingame versle jau tiek pat laiko.

Ką Lietuvai paliko po savęs komunistai, mes , tarybinė karta, prisimename dar, bet jaunimui jūsų švietimas jau spėjo išplauti smegenis iki tabula rasa baltumo ir surašė ten altenatyvią istorijos versiją.

Ką paliksite Lietuvai po savę jūs, sorosiniai patriotai? Tuščios liberalų-konservatorių kalbos apie laisvę ir demokratiją absoliutaus skurdo fone labiau primena puotą maro metu, o ne džiaugsmingą šventę visuotinės gerovės valstybėje.

Lietuvos pseudoelitas, sisteminė melo propagandos mašina, valatkodelfinės masinės dezinformacijos, lietuvių sąmonės kolonizavimo feikinių žinių kūrimo priemonės kasdien kursto militaristinę psichozę, tautinę nesantaiką, kaitina karo su Rusiją nuotaikas, isteriškai plyšauja “Rusai puola!”, siekdami karo propagandos triukšme paslėpti realią, jau įvykusią Lietuvos okupaciją, kurią įvykdė JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja.

Šią Lietuvos okupaciją nuosekliai, atvirai, ciniškai jau 30 metų vykdo JAV valdoma marionetinė Lietuvos valdžia, po Sąjūdžio Lietuvoje valdžią uzurpavusi landsbergistų chunta – konservatoriai, liberalai, jų klonai įvairios, nacionalistinės, fašistinės, “patriotinės”, jaunimo, šaulių, savanorių organizacijos.

Landsbergistų chuntos egzistencinė prasmė yra paslėpti JAV okupacijos faktą ir atimti iš lietuvių tautos valią priešintis Vakarų kolonizatoriams. Žinoma, landsbergistų kita šios antiliaudinės veiklos prasmė yra gauti kuo daugiau pelno iš Lietuvos, lietuvių tautos nacionalinių interesų išdavystės verslo plano. Ir jiems sekasi. Jau tik aklas ir tinginys nemato, kad Lietuvoje, skambant  valdančiosios landsbergistų chuntos kanarėlių odėms apie Lietuvos “pasiekimus”, “pergales”, “progresą”, “laisvę”, “demokratiją”, šalyje yra didžiausias Europos Sąjungoje skurdas, mažiausi atlyginimai, socialinės išmokos, pensijos, sparčiausiai nyksta gyventojų skaičius, vyksta masinė emigracija, depopuliacija, deindustrializacija, šalyje klesti totalinė korupcija, teisinė savivalė, žmogaus teisių pažeidimai, politinės baudžiamosios bylos, represijos, susidorojimai su kitaminčiais, žodžio, spaudos, nuomonės, informacijos laisvių pažeidimai, persekiojimai, liberalų ir “patriotų” diktatūra.

Kai šalį valdo landsbergistų melas ir teroras, padėtis šalyje blogėja ir tai rodo elementari statistinė analizė.

Be visų kitų neigiamų Lietuvos socialinių, demografinių, ekonominių rodiklių, kurių antirekordus Lietuva pasiekė per paskutinius 30 metų valdant landsbergistų chuntai, Lietuva pasiekė ir dar vieną antirekordą – Lietuvoje yra kalinama daugiausiai kalinių iš visų Europos Sąjungos šalių.

Tokia ta landsberginės chuntos valdymo esmė – totalinis melas ir totalinis teroras. Kai šalyje yra masiškai uždarinėjamos mokyklos, kalinių skaičius tokioje šalyje auga, teigė Otto fon Bismarkas. Lietuva , valdoma landsberginės chuntos, šį hipotetinį teiginį įgyvendino sėkmingai. Kuo daugiau šalyje teisininkų, tuo mažiau joje teisingumo, sako politinio kalinio Algirdo Paleckio įkalinimo faktas, Povilo Masilionio nuosprendis politinio susidorojimo su knygų leidėju baudžiamojoje byloje.

P-rezidente, galima vieną žmogų apgaudinėti visą jo gyvenimą, galima grupę žmonių žmonių mulkinti kurį laiką, tačiau negalima apgaudinėti visų visą laiką. Tai neadekvatu ir pavojinga melagiams.