Dujų tanklaivis šiaurėje: kaip Rusija tapo pirmąja, bet niekas to nepastebėjo
Autorius: Borisas Marcinkevičius Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-07-28 13:34:00, skaitė 1221, komentavo 10
2017 metų gruodžio 8 dieną Rusijoje įvyko žymus įvykis, kurį apibūdinant kelis kartus reikia ištarti žodį "pirmasis"
Pirmą kartą naujai pastatyto Sabetos uosto istorijoje, buvo pakrauta pirmoji dujų siunta į pirmojo pasaulyje Yamalmax DAT klasės dujų tanklaivį "Christophe de Margerie" į pirmąjį "Sovcomflot" komandai priklausantį laivą, toliausiai į šiaurę nutolusioje pasaulio ir Rusijos suskystintų gamtinių dujų gamykloje Jamal-SGD.
Didžioji dauguma naujienų agentūrų savo pranešimuose ignoravo šias "technines detales", kas buvo gana suprantama, nes Sabetos uoste vykusioje ceremonijoje dalyvavo Rusijos prezidentas ir kiti aukšto lygio svečiai. Tačiau tai netrukdo jums atidžiau pažvelgti į "Christophe de Margerie", nes šis laivas tapo pagrindiniu šios klasės laivu, o dabar Yamalmax DAT gamybos patirtį nuosekliai perims laivų statybos kompleksas "Zvezda".
Iki šiol LSK "Zvezda" pasirašė sutartis su "Novatek" dėl penkių tokių dujų tanklaivių statybos, taip pat buvo pranešta, kad "Rosatom" pradėjo laivų statyklų, kurios gali dalyvauti "Arc7" ledo klasės konteinerių laivų programoje, auditą.
Korėjos laivų statytojų suomiškas akcentas
Arc7 yra tarptautinė laivų, naudojamų atšiauriomis sąlygomis, kasifikacija. Tokie laivai gali įveikti iki 1,7 metro storio ledą patys, be ledlaužių palydos. Yamalmax laivai vandens paviršiumi plaukia priekine dalimi į priekį ir gali išvystyti iki 19,5 mazgų greitį (36 kilometrų per valandą), o susidūrę su ledo laukais apsisuka ir įveikia kliūtį iki 5,5 mazgų greičiu (apie dešimt kilometrų per valandą).
"Christophe de Margerie" buvo nuleistas į vandenį 2016 metais iš laivų statybos ir jūrų inžinerijos bendrovės
"Daewoo Shipbuilding & Marine Engineering Company", kurioje buvo pastatyti visi 14 kitų Yamalmax Jamal SGD projektui. Tačiau prie didžiausios pagarbos Korėjos laivų statytojams, vargu ar kam nors kils mintis, kad jie galėtų sukurti DAT Arc7 projektą — vien dėl to, kad ledo laukai su Pietų Korėja kažkaip ne labai dera: nėra šiose platumose šalnų, kurių dėka galėtų užšalti kelių metrų storio ledas.
"Christophe de Margerie" turi ryškų suomišką akcentą, nors ir rusiškas jam toli gražu nesvetimas: Rusijos "Sovkomflot" užsakymu projektą sukūrė Suomijos kompanija "Acer Arctic", turinti prabangų modernų baseiną bandymams atlikti. Baseino ilgis yra 75 metrai, plotis— aštuoni metrai, jo gylis — 2,1 metrų, tačiau pagrindinis akcentas yra tai, kad 80 milimetrų storio ledo dangą baseino įranga gali užšaldyti per penkias-šešias valandas, todėl modelių bandymai čia gali būti atliekami beveik be pertraukų.
Darbo diena — dviem pamainomis — kad būtų sulaužytas visas ledas, bet ryte vėl bus viskas paruošta darbui tęsti. Tačiau net toks stebuklas baseinas nėra svarbiausia "Acer Arctics" vertybė, svarbiausias dalykas yra didžiulė patirtis, kurią įgijo šios bendrovės specialistai. Būtent dėl šios priežasties "Sovcomflot" kreipėsi į Suomijos inžinierius-projektuotojus, kad sukurtų Yamalmax.
"Sovcomflot" nebuvo pirmas "Acer Arctics" klientas iš Rusijos, kelią praminė "Norilskij Nikel" 2004 metais. Kombinato produkciją dar sovietmečiu perveždavo SA-15 tipo laivai (Arkties laivas, projektas 15), tačiau jauniausias iš jų buvo pastatytas 1980-ųjų pradžioje, todėl "Norilskij Nikel" nusprendė, kad reikia statyti naują laivyną. "Acer Arctics" negalėjo neapsidžiaugti dėl tokio užsakymo dar ir todėl, nes jis leido jiems paleisti pramoninę sraigtinių vairo kolonėlių AZIPOD (AZImuthing electric POdded Drive) seriją.
Aiškinti technines savybes nėra reikalo, užteks tiesiog čia pavaizduoti.
Sekcijinė elektrinė kapsulinė pavara.
Varantį laivą sraigtą atskiru varikliu galima pasukti ne tik 180, bet 360 laipsnių kampu. Laivas be jokių papildomų manevrų, gali apsisukti o variklio galia bus tokia pati, kaip judinant "nosimi" į priekį. ABB yra Švedijos bendrovės ABB logotipas, bendradarbiaudama su kuria "Acer Arctics" 1990 metų pradžioje ir pastatė pirmąjį laivą su tokia varomąja sistema savo laivų statykloje.
2006–2011 metais "Norilsk nikel" gavo penkis ledo klasės laivus, pastatytus Suomijos ir Vokietijos laivų statyklose. Tačiau kito dešimtmečio pradžioje "Acer Arctics" pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Pietų Korėjos bendrovėmis, todėl kitas Rusijos klientas "Lukoil" jau "Samsung Heavy Industries" laivų statyklose gavo naftos tanklaivius. Bet tada nutiko labai svarbus įvykis, kuris dėl kokių nors priežasčių nebuvo įvertintas pačioje Rusijoje: 2006 metais "Gazprom Neft" paėmė ir pasiūlė statyti panašius tanklaivius "Admiraliteto laivų statyklos" šlovingame mieste ant Nevos krantų.
Suomiams buvo grynas malonumas lydėti tokią statybą — Sankt Peterburgas nuo Helsinkio yra daug arčiau nei Seulas. Sankt Peterburgo laivų statytojai be tuščių žodžių ėmėsi darbo, 2010 metais tos pačios klasės tanklaivis "Michail Uljanov" buvo atiduotas klientui, o po metų "Gazprom Neft" laivyną papildė tos pačios klasės tanklaivis "Kiril Lavrov". Rusijos laivų statytojai įrodė, kad patirties ir kvalifikacijos, arba, kaip dabar dabar sakoma, kompetencijos, ji turi pakankamai, kad galėtų statyti sudėtingiausios klasės laivus dar prieš dešimt metų. Todėl bet koks bandymas pasakyti, kad "Zvezda" — tai avantiūra —i yra didžiulis šmeižtas, atleiskite už atšiaurius žodžius.
Safyras "Rosneft" kolekcijoje
Kalbant apie technologiją, ji neliko skandinavų monopolija, licenciją jau gavo nemažai bendrovių. Su viena iš jų, "General Electric", "Rosneft" sukūrė bendrą įmonę, kuri 2019 metais pastatė Bolšoj kamen sraigtinių vairo kolonėlių gamyklą "Safir". Kaip pranešė šia proga "Zvezda" interneto svetainėje, gamyklos pajėgumai patenkins AZIPOD poreikį įvairių klasių laivams, tame tarpe Yamalmax.
Belieka pažymėti, kad "Safir" paleidimas reiškia tai, kad pradedami formuoti laivų statybos klasterį. Dabar jis apima dvi gamyklas, tačiau yra pagrįsta viltis, kad tuo nesibaigs — įrangos ir medžiagų poreikis "Zvezda" nemažas, todėl laukiame tęsinio. Tai jau suplanuota — pasak "Rosneft" vadovo Igorio Sečino:
"Mūsų geležinkeliai negali pervežti 24 metrų lakšto, reikalingo korpuso statybos efektyvumui užtikrinti. Ir išeitis čia gali būti metalurgijos komplekso statyba. Šis objektas turėtų būti įsikūręs regione netoli mūsų laivų statyklos, kad jūra būtu galima atplukdyti šį lakštą ir jį panaudoti. "Rosneft", "Rosneftegaz" ir "Gazprombank" konsorciumas pradėjo projektuoti plieno gamyklą, kuri gali būti pastatyta per penkerius metus."
Prisiminkite, kad šiuo metu turėtų būti užbaigtos visų laivų statybos komplekso "Zvezda" dalių statyba, todėl yra tikimybė, kad po penkerių metų mūsų nenustebins žodis "laivų statybos metalurgijos bendrovė Rosneft".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Rusijos atominis ledlaužių laivynas