Baltarusija atsisako turėti reikalų su Pribaltika

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-09-01 00:03:00, skaitė 1734, komentavo 13

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovams bei užsienio reikalų ministrams buvo uždrausta atvykti į Baltarusiją. Įsižeidę pribaltai paaiškino, kad su jais Minske nenorima bendrauti. Tuo pat metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka liepė iš Lietuvos Klaipėdos pašalinti visus baltarusiškus krovinių srautus. kišimasis be jokių ceremonijų į Baltarusijos vidaus reikalus ir  šizoidinis opozicijos palaikymas nepraėjo šiaip sau Pribaltikai: su ja, Pribaltika, daugiau nenorima turėti reikalų. 

Praėjus savaitei po skandalingai pasibaigusių prezidento rinkimų, į Baltarusiją susiruošė Pribaltikos valstybių prezidentai. Pasak Estijos televizijos kanalo ETV +, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai ketino oficialiam Minskui išdėstyti savo bendrą Pribaltikos šalių poziciją dėl rinkimų nepripažinimo teisėtais ir dėl pakartotino balsavimo būtinybės.

Minske greičiausiai nusprendė, kad yra įmanoma bendrą poziciją išdėstyti ir telefonu, neišlendant iš savo Vilniaus, Rygos ir Talino per koronaviruso pandemiją. Todėl nuo to laiko daugiau nepasirodė jokios informacijos apie Pribaltikos prezidentų vizitą į Baltarusiją.

Tačiau, kaip dabar aiškėja, idėja pasiųsti į Baltarusiją jungtinį  Pribaltikos pirmojo ryškio politinių veikėjų ansamblį giliai įsišaknijo Pribaltikos sostinėse.

Neseniai tapo žinoma, kad Baltarusijos valdžia atsisakė įsileisti į šalį oficialią tarpvalstybinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų delegaciją.

Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas apie tai pranešė nuoširdžiai ir giliai įsižeidęs. „Mes susisiekėme su Užsienio reikalų ministerija ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Ir gavome atsakymą, kaip ir  visi kiti ES šalių vadovai, kad jie nenori su mumis kontaktuoti “, - vietinei spaudai skundėsi Ratas.

Pasak Estijos ministro pirmininko, Pribaltikos vadovų delegacija ketino susitikti su savo Baltarusijos kolegomis, taip pat su pilietinės visuomenės atstovais. Kitaip tariant, su protesto mitingų aktyvistais, kurie po baltai-raudonai-baltomis vėliavomis mitinguoja prieš prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Tokiu atveju visiškai suprantama, kodėl Pribaltikos diplomatams ir ministrams pirmininkams buvo uždarytas įvažiavimas į šalį.

Pribaltika su kažkokiu tai nepadorių noru bando kištis į Baltarusijos vidaus reikalus ir primesti save kaip tarpininką tarp Lukašenkos ir opozicijos, nors nei Lukašenka, nei opozicija jų to neprašo.

Dar iki to, kada Pribaltikos šalių užsienio reikalų ministerijų ir vyriausybių vadovų neįsileido į Baltarusiją, ten nesėkmingai bandė pralysti Lietuvos Seimo delegacija. Prieš tai ir po to reguliariai pasirodydavo naujienos apie tai, kaip pavienius Lietuvos deputatus ir europarlamentarus stabdė prie Baltarusijos sienos ir pasukdavo Vilniaus kryptimi. Seimeriams ir jevroparlamentarams taip norėjosi „stumti“ kalbas apie „jūsų ir mūsų laisvę“ Baltarusijos mitinguose, kad jie bandė net privačiai prasiskverbti į „paskutinę Europos diktatūrą“, neinformuodami valdžios.

Šis Pribaltikos politikų elgesys labiausiai primena žvalios ir smalsios laiptinės  kaimynės elgesį, kuriai taip norisi įsikišti į svetimą šeimyninį ginčą, kad ji kiekvieną vakarą laužiasi į butą, kad veiktų kaip tarpininkė ir paaiškintų, kas teisus, o kas neteisus. Šlykšti boba yra tiek įžūli ir tupa nepripažindama asmeninių ribų, kad ją iškart išgrūda lauk pro duris jau nuo slenksčio, tačiau kitą dieną ji jau vėl beldžiasi į duris, o ją vėl išgrūda lauk. Ir negali būti nė kalbos, kad dalintis savo problemomis su tokia įžūlia chabalka.

Maždaug tokie patys santykiai dabar klostosi tarp Baltarusijos ir Pribaltikos šalių.

Baltarusija atsisako bendrauti su savo pribaltiškais kaimynais, tačiau tie vis tiek lenda ir nuoširdžiai įsižeidžia, kodėl nenorima su jais kontaktuoti.

Šis nuoširdus apmaudas - yra pagrindinis neadekvatumo rodiklis. Na, gerai jei dar Pribaltikos valstybės primesdamos save tarpininkais ir trečiaisiais arbitrais, būtų tuo pačiu neutralios ir atsiribojusios. Bet juk ne, Lietuva, Latvija ir Estija yra visiškai šališkos Baltarusijos reikaluose.

Jos pirmos ėmė raginti Jevrosojūzą taikyti sankcijas Minskui ir kaip pavyzdį įvedinėti savo nacionalines. Lietuvos užsienio reikalų ministras pavadino Lukašenką buvusiu prezidentu ir paskelbė jį persona non-grata. Lietuva bandė išrikiuoti baltarusius į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Kijevo, priglaudė opozicijos kandidatą Svetlaną Tichanovskają, rašo jai kalbas ir rengia susitikimus su vakaroidiniais funkcionieriais. Ir tuo pačiu metu ji vis dar lenda į tarpininkus ir įsižeidžia, kad Pribaltikos šalių delegatai neįleidžiami į Baltarusiją.

Jau pradeda reikštis tokio neadekvatumo pasekmės.

Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei apsvarstyti galimybę perorientuoti Baltarusijos prekinius srautus iš Lietuvos uosto į kitus maršrutus.

„Galvojo, kad galima mus palenkti, išgąsdinti tankais, raketomis. Pažiūrėsime, kas dar ką pagasdins. Mes jiems parodysime, kas yra sankcijos. Aš pavedžiau vyriausybei pateikti pasiūlymą apie visų prekybos srautų perorientavimą iš Lietuvos uostų į kitus. Štai mes ir pažiūrėsime kaip jie gyvens. 30% Lietuvos biudžeto formuoja mūsų krovinių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Persiėdė. Todėl mes juos pastatysime į vietą “, - pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Lukašenka ne kartą ir ne du grasino atimti baltarusišką tranzitą iš Klaipėdos, tačiau metai iš metų kroviniai vis dar taip pat eina Lietuvos kryptimi. Tačiau konfliktas tarp Minsko ir Lietuvos dar nebuvo taip toli nuėjęs kaip dabar.

Pribaltikos neadekvatumas Baltarusijos krizėje tapo toks akivaizdus, kad Minskas dabar atsisako turėti su ja reikalų bet kokiose srityse. 

Ir Pribaltikos šalių nuostolius dėl savo pačių neadekvatumo dar tik reikės įvertinti. Baltarusijos kroviniai sudaro daugiau nei trečdalį Klaipėdos uosto krovinių, o tai Lietuvos biudžetui duoda 780 milijonų eurų pajamų per metus. Praradus kalio trąšas, naftos produktus ir kitas baltarusiškas prekes, gali lengvai bankrutuoti didžiausias šalies uostas, sukuriantis 58 tūkstančius darbo vietų ir 6% Lietuvos BVP. Uosto bankrotas bus mirties nuosprendis Klaipėdai ir sunkiausias smūgis Lietuvos ekonomikai.

Tačiau Lietuvos politikai apie tai negalvoja. Dabar jie turi tik vieną rūpestį - pralįsti į Baltarusiją ir dalyvauti Lukašenkos nuvertimo  „tusovkėje“.