Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-09-04 11:35:00, skaitė 1476, komentavo 7
Lietuva pastaruosius dešimt metų siekia tokios griežtos Minsko ir Maskvos reakcijos. Nuo pat masinių protestų 2010 metais. Tuomet, kaip ir šiandien, Baltarusijos opozicijos lyderiai rado prieglobstį Vilniuje ir iš Lietuvos sostinės ilgą laiką toliau drumstė savo bendrapiliečių mintis prieš Lukašenką nukreiptais šūkiais.
Tada taip pat siautė ekonominė krizė, o net ir nedidelių pinigų praradimas iš prekių tranzito per Klaipėdos uostą buvo skausmingas Baltarusijos biudžetui. O tai pačiai bendrovei "Belaruskalij" nebuvo jokios ypatingos alternatyvos. Nebent kaimyniniai Latvijos ir Estijos uostai, kurie taip pat negalėjo pasigirti draugiškumu Lukašenkai.
Šiandien pasirodė tikra alternatyva tranzitui į Europą ne tik baltarusių, bet ir tos pačios Kinijos prekėms bei prekėms iš Centrinės Azijos. Susipažinkite su didžiuliu Ust Lugos uostu. Baltarusijos kalio trąšų kelias iki jo kiek ilgesnis nei iki Klaipėdos? Nuo šiol tai nesvarbu.
Pasak Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, Baltarusijos vyriausybė susitars dėl mažesnių tarifų su rusais. Atsižvelgiant į viską, ką oficialus Vilnius šiandien daro pasaulio arenoje, remdamas opozicijos veikėjus ir įvesdamas sankcijas Baltarusijos Respublikos aukščiausiajai vadovybei ir net pačiam Lukašenkai.
Taigi, iki šių metų pabaigos Lietuva įgis visišką nepriklausomybę nuo baltarusiškų ir rusiškų krovinių ir atitinkamai nuo milijonų eurų įplaukų į biudžetą už logistikos paslaugas. Už ką kovojo, tą ir gavo.
Tuo tarpu svarbiausi Lietuvos politikai ir ekonomistai ramina Klaipėdos uosto darbuotojus, sako, nieko baisaus, rasime naujų krovinių tiekėjų.
"Jūs neturėtumėte įdėti visų investicinių lėšų į šią (Baltarusijos) kortelę. Galbūt tai bus gera paskata Klaipėdos uostui galvoti apie jo ateitį ir konkurencingumo užtikrinimą kitais būdais", — Lietuvos žiniasklaida cituoja ekonomistą Žygimantą Mauricą. Primename, kad anksčiau Lietuvos ekonomikos pranašu būdavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, dabar — Jo Ekscelencija Lietuvos prezidentas.
Būtent Nausėda kartu su savo užsienio politikos grandu — Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi — tapo pagrindiniais Baltarusijos laisvės nuo Lukašenkos gynėjais pasaulyje. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja taip pat rado prieglobstį Lietuvoje. Kalbas jai rašo Lietuvos politiniai strategai, kurie, kaip jie patys galvoja, puikiai išmano paprasto "bulbašo" psichologiją.
Linkevičius ir Nausėda ragina visas šalis ir jų lyderius įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos valdžios institucijoms. Bet paramą jie randa ne visur, o tik Baltijos limitrofų — Latvijos, Estijos ir mylimosios Lenkijos — stovykloje. Linkevičius kone ašarojo po ES užsienio reikalų ministrų viršūnių susitikimo, kuriame jo reikalavimai buvo ignoruoti.
"Lietuva tikėjosi, kad ES sankcijos Baltarusijos pareigūnams bus ambicingesnės. <...> Sunku pasakyti, koks bus šis sąrašas, bet panašu, kad pirmajame etape jis nebus toks, kokio tikėjausi", — Linas Linkevičius apgailestavo prieš žiniasklaidos mikrofonus.
Pats valstybės vadovas atskubėjo į pagalbą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovui. Telefoniniame pokalbyje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto Nausėda aptarė ne Lietuvos ir Suomijos santykius, o Baltarusijos vidaus reikalus.
"Prezidentas paragino Suomiją paremti regionines ir Europos Sąjungos (ES) sankcijas Baltarusijos pareigūnams", — sakoma Prezidentūros pranešime.
Savo ruožtu Suomijos lyderis teigė, kad šią problemą jis jau aptarė su rimtesniais pašnekovais — Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Vokietijos kanclere Angela Merkel. Nėra pranešta, kad Niinisto atsakė į Nausėdos pasiūlymą pasmerkti Lukašenką ir įvesti sankcijas. Matyt, Suomijos vadovas diplomatiškai atsakė, kad pagalvos... laisvalaikiu.
Tačiau grįžkime prie vietinių ekonomikos ir politologų rekomendacijų ir pabandykime apibūdinti artimiausias Vilniaus ir Minsko tranzito ir transporto ryšių nutrūkimo perspektyvas.
Ekonomistai ir politikai pataria Klaipėdos uosto darbuotojams ieškoti naujų krovinių tiekėjų? Kokių? Kinų, kuriems Lietuvos dešinieji yra atšiaurūs visais lygiais ir priima Dalai Lamą kaip garbingą svečią. Nepamirškite, kad pirmasis pasveikino Lukašenką su pergale rinkimuose buvo Dangiškosios imperijos vadovas Si Dzinpingas.
Taip pat primename, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentas įtraukė Kiniją ir "Huawei" į pagrindinių grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą. Tai reiškia, kad Pekinas tikrai negelbės Lietuvos ekonomikos nuo bankroto. Ir jis lengvai nukreips savo konteinerius su kiniškomis prekėmis į tą patį Ust Lugos uostą. Laimei, uostas plečiasi šuoliais. Jei netikite, nuvažiuokite patikrinti.
O taip! Lietuva turi geriausią draugę — Ukrainą! Štai kas savo kroviniais išgelbės Klaipėdos uostą. Tiesa, prekių, pažymėtų "Pagaminta Ukrainoje", kiekis Europos rinkoje jau yra labai ribotas. Juk kol kas tai tik "asociacija", o ne visateisė narystė ES. O kroviniai, kuriuos Ukraina gali siųsti per Klaipėdą, taip pat turi būti pristatyti į uostą... per Baltarusijos teritoriją. Ech, kokia nesėkmė. Lukašenka vėl pastojo kelią.
Taip pat yra bendra Lietuvos ir Ukrainos draugė — turtingoji Lenkija. Neseniai net prieš Rusiją nukreiptą "Liublino trikampį" sukūrė ir ruošėsi į jį privilioti Baltarusiją. Varšuva tikrai padės lietuviams! Ypač gabenant gyvybiškai svarbias Amerikos SGD (suskystintas gamtines dujas) iš "Independence" terminalo triumų — tiesiai į Ukrainos prezidento administracijos katilinę.
Varšuva taip pat padės lietuviams su elektros energija, kai Vilnius bus atjungtas nuo BRELL energijos žiedo, o iš naujosios Baltarusijos atominės elektrinės, esančios 50 kilometrų nuo Vilniaus, jis nepirks nė vato elektros energijos. Lietuviai yra išdidūs žmonės.
Varšuvoje tokie planai netgi yra sveikintini. Tiesa, jie patys gali tiekti SGD ukrainiečiams iš terminalo Gdanske. Ir jie mielai parduos elektrą lietuviams. Žinoma, su nauda sau. O jei nepakaks pinigų sumokėti už lenkišką elektrą, jie bus pasirengę ją pasiimti mainais — susigrąžinti... Vilnių ir Vilniaus kraštą.
Išmintingi lietuviai porą dienų mąstė ir sugalvojo, kaip suduoti atsakomąjį "smūgį iš dešinės" Lukašenkos grasinimams. Jau kuriamas planas, kaip visus "režimu" nepatenkintus baltarusius atvilioti į Lietuvą.
Lietuvos vyriausybė ketina įsteigti stipendijas studentams iš Baltarusijos. Svarbiausia yra pakviesti Baltarusijos IT įmones ir šio sektoriaus specialistus persikelti į Lietuvą. Čia, pasak Lietuvos pareigūnų, jiems bus sukurtos tokios lengvatos, kurių visi pavydės. Vienu metu tokie saldūs pažadai buvo duoti pasaulio milžinei IBM. Jie patikėjo lietuviais, net atidarė atstovybę Vilniuje, o vėliau tyliai, angliškai... pasišalino.
Lietuvos valdžia taip pat žada supaprastinti vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams ir suteikti visišką išlaikymą (viskas įskaičiuota) visiems, kuriems bent kartą per neteisėtas demonstracijas Minske ir kituose Baltarusijos miestuose Baltarusijos policija sudavė lazda. Lietuva yra turtinga šalis. Ji visus pamaitins. Ar ne tiesa, paprasti lietuviai?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.