Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/kode... 2020-11-16 10:32:00, skaitė 490, komentavo 2
Iš pradžių pykau, kad kažkas tiesiog „iš lempos“ plešia pinigus. Bet tada pasidomėjau jų išgavimo ir paruošimo procesu. Žinot, jis iš tiesų nelengvas. Ir užsiimti šiuo bizniu tikrai „yra reikalų“. Taigi, pradėkime nuo to, kad kedrinės pušys auga lėtai. Labai lėtai. Derėti gali pradėti anksčiausiai po 10 metų. Bet pirmieji riešutai gali pasirodyti ir po 40 metų, kai tuo tarpu migdolai dera jau po 2-4 metų.
Tiesa, dar viena mažytė smulkmenėlė – kankorėžiai ant pušies bręsta nuo 18 mėnesių iki 3 metų, o tai šiame „laikas – pinigai“ pasaulyje kainuoja brangiai. Taigi, plantacijų daryti neapsimoka, nes kol pušys pradėtų derėti, būtumėte jau įklimpęs į skolas ir bankrutavęs. Koks gi kitas variantas? Ieškoti jų miške (kuris dažniausiai būna kalnuotose vietovėse). Ir, aišku, ne kiekviename miške jų rasite. Galite bandyti laimę Kinijoje, Rusijoje ir Pakistane. Ai, dar Šiaurės Korėjoje, jei išdrįsite.
Na, sakykime, jums pasisekė ir Šiaurės Korėjos kalnų miške radote kedrą. Tik dar per anksti džiaugtis, nes taip lengvai kankorėžių nepasieksite. Gerai, jei turit ilgas kopėčias ir esate profesionaliai apmokyti kaip laipioti ir rinkti kankorėžius. Turbūt reikėtų priminti, kad kedras tai nėra riešutmedis – tai besibadanti pušis tankiomis šakomis, todėl nusiteikite, kad įlipti nebus lengva. Paprastai tai daro profesionaliai apmokyti riešutų skynėjai, kurių darbo jėga, žinoma, irgi kainuoja. Na, ir ne visada kalnuotose vietovėse būna patogus privažiavimas ir gabenimas.
Gerai, sakykime, kad kažkokiu būdu jums pavyko nusiskinti kankorėžius. Tik kaip iš jų iškrapštyti riešutus??? Kol nusilauždami nagus bandysite, vietiniai pasiūlys kitą variantą – kankorėžius reikia suvynioti į audeklą ir padėti karštoje, saulėtoje vietoje džiūti apie 20 dienų (prisiminkime: laikas – pinigai). Kai jie išdžiūsta, kankorėžiai atsiveria ir išimti sėklas lengviau. Po tų 20 dienų paimat į rankas maišą su kankorėžiais ir stipriai trankot į kietą paviršių, kol atsiskiria sėklos. Kolkas dar neišrasta mašina, kuri galėtų atskirti riešutėlius nuo kankorėžių, taigi viską darote rankomis. Atskyrę riešutėlius suprantat, kad jie dar ir su kevalais. Na, bet tiek išvargę, jau kaip nors išgliaudysite… Žinoma, atsigabenimas į Lietuvą iš tolimųjų šalių taip pat kainuos.
Daug darbo, daug rankų, daug laiko ir… pinigų. Ar dabar suprantate, kodėl kedro riešutai tokie brangūs?..
Eglė Jūrėnaitė