Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-04-05 22:05:00, skaitė 1793, komentavo 4

Jei 2004 metais Latvijai, Lietuvai ir Estijai nebuvo jokios grėsmės, šiandien jos, aljanso vadovybės nuomone, yra praktiškai ties fronto linija. Objektyvus daugelio metų buvimo NATO sudėtyje rezultatas yra pastebima nacionalinio saugumo degradacija

Lietuva, Latvija ir Estija atšventė savo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso 17-ąsias metines, 2004 metų balandžio 2 dieną Briuselyje vyko oficiali NATO naujokų ceremonija — iškeltos Baltijos šalių, taip pat Bulgarijos, Rumunijos, Slovakijos vėliavos. ir Slovėnijos.

Kažin, ar Baltijos šalims derėjo žengti tokį žingsnį. Jei 2004 metais joms niekas negrėsė, dabar visas jų egzistavimo pagrindas susiaurėjo iki karštligiško pasirengimo karo veiksmams, pagal nutylėjimą — su Rusija. Kuri ne grasina, bet adekvačiai reaguoja į provokuojamą aljanso karinės veiklos augimą šalia jos sienų.

Beprasmis militarizavimas po NATO vėliava daro vis pavojingesnį gyvenimą Baltijos šalyse kiekvienais metais. Bet buvo suplanuota kai kita.

Lietuvos narystė NATO remiasi konstitucine nuostata — "užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines teises bei laisves". Žinoma, NATO yra "svarbiausias saugumo garantas". Kodėl tada Lietuvos pėstininkai eina į mišką mokytis kovos iš pasalų įgūdžių?

Latvija pabrėžė NATO karinių bazių Lielvardėje ir Adažiuose plėtros, taip pat misijos patruliuoti Baltijos oro erdvę užsienio koviniais lėktuvais svarbą regioniniam saugumui. Kodėl šalies apsaugos būriai atkakliai ruošiasi kažkokioms "krizinėms situacijoms"?

Estijos narystė NATO reiškia "dalyvavimą užtikrinant stipriausios pasaulio karinės organizacijos sukurtą saugumą ir stabilumą". Tai pavesta užsienio aljanso batalionui Estijos mieste Tapoje — 110 kilometrų nuo sienos su Rusija.

Per pastaruosius 17 metų Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosiose pajėgose neatsirado nė vieno kovinio lėktuvo ar tanko, jau nekalbant apie karo laivus (patrulinės valtys neskaičiuojamos). Šios šalys išlieka užsienio kariuomenės manevravimo teritorija, patogus placdarmas startui į rytus ir smulki moneta dideliame geopolitiniame žaidime.

Kariuomenės dislokavimo zona

Vakarų ekspertai intensyviai imasi karo veiksmų projektavimo rytinėje Baltijos jūros dalyje. NATO vadai varžosi tarpusavyje siūlydami gelbėjimo schemas. Pavyzdžiui, buvęs vyriausiasis Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Valdemaras Skšipčakas mano, kad būtina sukurti naują karinį aljansą, susidedantį iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos. Nes NATO pajėgų būsimame kare nepakaks.

Naujo projekto esmė yra šešių šalių gynybos potencialo integravimas, bendros karinio vadovavimo ir kontrolės sistemos formavimas ir NATO operacinių pajėgumų išplėtimas neutralios Švedijos ir Suomijos karinių jūrų bazių ir aerodromų sąskaita. Toliau turėtų sekti: "ryžtingesnis atsakas į Rusijos oro provokacijas danguje virš Baltijos jūros" ir "pranašumo įgijimas prieš Rusijos Baltijos laivyną" (dalyvaujant Švedijos ir Suomijos laivynams). Galbūt nepakanka NATO karo laivų Baltijos šalims, nes "pervedant karius iš JAV ir Kanados teks dislokuoti pagrindines jūrų pajėgas Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlanto vandenyne". Be to, aljansui reikia pranašumo oro erdvėje, nes "mūšyje už Baltijos šalis jis bus itin svarbus, taip pat vykdant operacijas prieš priešo sausumos pajėgas".

Tokie regioninės taikos stiprinimo projektai, jei bus įgyvendinti, "Baltijos placdarmą" gali palikti be gyvos dvasios. Tačiau Švedijos gynybos tyrimų institutas (Totalförsvarets forskningsinstitut, FOI) jau prisijungė prie hipotetinio konflikto analizės.

"Neutralių" švedų tyrėjų požiūriu, Rusijos pranašumas yra didelės ir gerai įrengtos sausumos pajėgos, turinčios didelę kovinę patirtį: "Rusija yra geriau pasirengusi karui nei NATO". Susivienijusios Europos pajėgos gali pasiekti pranašumą tik derindamos visų šalių veiksmus ir nesant nesutarimų. Pagrindinės NATO problemos yra ginkluotųjų pajėgų išsiskirstymas visoje Europoje ir žemas pasirengimo kovai lygis. Karinės grupės (kelių armijų) subūrimas viena kryptimi yra sudėtinga ir ilga operacija. Plėtojant siužetą neatmetama branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė. Tai yra, Latvijai, Lietuvai ir Estijai pokarinio egzistavimo niekas negarantuoja. 

Panašu, kad švedai nelabai trokšta Baltijos šalių mūšio su Rusija ir siūlo savo Europos partneriams "atsisakyti lyderystės troškimo visose srityse", sukurti nebrangų ir veiksmingą "atgrasymo" potencialą (vietoj klasikinės armijos).

Vokietijos analitikai taip pat prognozuoja "rimtas problemas" Baltijos šalims karinio konflikto su Rusija atveju. Bet kokio karo sėkmė 90 procentų priklauso nuo logistikos. Daugelis kelių ir tiltų Rytų Europoje nėra tinkami gabenti sunkiąją karinę techniką. Anksčiau per mokomąją logistinę operaciją keli amerikiečių tankai įstrigo tunelyje, blokuodami eismą (Lenkijoje). Dabar NATO dirba svarstydami galimybę per mėnesį perkelti apie 50 tūkstančių karių, JAV Atlanto vandenyno pakrantėje buvo sukurta nauja tarnyba kariams siųsti jūra, tačiau įdomiausia mintis: "Jei aljansas nori apsaugoti savo sąjungininkus apskritai į šiaurės rytus, jis turi užkirsti kelią smūgiui iš Rusijos".

NATO-2030 perspektyvos 

Kaip bebūtų, partneriai nemato taikios Latvijos, Lietuvos ir Estijos perspektyvos. Septyniolika "saugumo stiprinimo" metų tiesiog ištrinti iš istorijos, du procentai (BVP) kariniam biudžetui, milijardai eurų paleisti vėjais. Kas laukia ateityje?

Kovo mėnesį vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikė šešių punktų "pagrindinių pasaulinių iššūkių" sąrašą. Tai yra tam tikras grėsmių įvertinimas kolektyviniams Vakarams, nes jie pateikiami Briuselyje ir Vašingtone. Pirmasis ir pagrindinis iššūkis yra "destabilizuojama Rusijos veikla". Antroji pagal svarbą yra "terorizmo grėsmė", o "Kinijos pakilimas" kažkodėl atsidūrė tik penktoje vietoje. Stoltenbergas iškilmingai pareiškė, kad NATO šalys kartu galės "susitvarkyti su šiomis problemomis". Tai reiškia, kad taiki, dinamiška nepriklausomos Rusijos ir Kinijos plėtra kelia grėsmę Šiaurės Atlanto aljanso egzistavimui — ir su tuo reikia kovoti.

NATO karinis aktyvumas yra gana skaidrus. Baltijos šalys yra pasmerktos būti agresyvios neadekvačių aljanso strategijų ir programų, užsienio kariuomenės bazių ir poligonų vykdytojos. Regiono apsauga yra mitas. JAV kariuomenių ir jų sąjungininkų taktika atspindi puolamųjų karinių operacijų dominavimą, norą nugalėti priešą per kuo trumpesnį laiką — jo teritorijoje. Jei tai nepavyksta greitai, strategija "pakimba" (kaip ir Afganistane) ir prasideda "didvyriškas" kariuomenės, neva atvėrusios "kelią į šviesą" vietos aborigenams, išvedimas.

Situacijoje su Rusija tai greitai nepavyks, todėl JAV ir NATO labai ilgai ir toliau trepsės "Baltijos lopinėlyje", atimdamos Latvijai, Lietuvai ir Estijai normalų, taikų vystymąsi ir apsaugodamos jas nuo geros kaimynystės su Rusija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.