Ką turėtų žinoti apie COVID-19 vakcinas Lietuvos Bakteriologinio ginklo koncentracijos stovyklos gyventojai? II dalis

Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/ka-tu... 2021-05-11 16:18:00, skaitė 817, komentavo 0

Ką turėtų žinoti apie COVID-19 vakcinas Lietuvos Bakteriologinio ginklo koncentracijos stovyklos gyventojai? II dalis

Kaip biofarmacinės žudikų bendrovės ir mokslo institutai siūlo savo pagalbą siekiant užkirsti kelią COVID-19 pandemijos plitimui.

Pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuvos visuomenė verčiama skiepytis skirtingų farmacinių bendrovių gaminamomis skirtingomis vakcinomis, kurioms sudaromos skirtingos sutartis priklausomai nuo šalies, transportavimo sąlygų ir panašiai.

JAV biotechnologijų bendrovės „Moderna“ ir „Pfizer“ eksperimentinės vakcinos, kuriamos kovai prieš SARS-Cov-2 koronavirusą iš tikrųjų nėra „vakcinos“ kaip daugelis žmonių jas supranta. Tai Informacinės (matricinės) Ribonukleino Rūgšties RNR (sutr. iRNR ar mRNR, ang. messenger RNA sutr.,mRNA) vakcina - naujas vakcinacijos metodas, kuris dar niekada nebuvo patvirtintas naudoti žmonėms. Tai eksperimentinė genų terapija.

Tai eksperimentinė injekcinė technologija, kuri dar niekada nebuvo naudojama žmonėms.

Tačiau ne visos COVID-19 vakcinos yra RNR vakcinos. (Ribonukleino rūgštis sutr. RNR – tai biopolimeras, sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų. RNR yra kiekvienoje gyvoje ląstelėje ir virusuose. RNR padeda realizuoti ląstelės genetinę informaciją, užkoduotą DNR azotinių bazių sekoje).
Viena iš tokių vakcinų yra Anglijos Oksxfordo universiteto ir farmacinės bendrovės „AstraZeneca“ sukurta eksperimentinė vakcina prieš COVID-19 koronavirusą, kuri nėra mRNR (informacinė RNR ar matricinė RNR) vakcina. „Oxford-AstraZeneca“ gaminamoje COVID-19 vakcinoje kodiniu pavadinimu AZD1222 naudojamas modifikuotas šimpanzės adenovirusas, kuris įleidžiamas į žmogaus kūną, kad būtų pradėtas gaminti smaigalio (S) baltymas, kuris sužadintų imuninį atsaką. „Oxford-AstraZeneca“ AZD1222 vakcinos tipas: nereplikuojančios vektorinės vakcinos (į kūną perneštas modifikuotas virusų pernešėjas adenovirusas organizme nebesugeba daugintis. Vektorinės vakcinos priklauso genų pagrindu sukurtų vakcinų grupei).

„Oxford-AstraZeneca“ vakcina veikia visai kitu principu, nei „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos, todėl neturi griežtų saugojimo ir transportavimų reikalavimų tiekimo grandinėje.

„Oxford-AstraZeneca“ vakcina skirta besivystančioms taip vadinamo trečiojo pasaulio šalims. Todėl „Oxford-AstraZeneca“ gaminamą COVID-19 vakciną galima saugoti, transportuoti ir naudoti įprasto šaldytuvo temperatūroje (2-8 laipsniai C) mažiausiai 6 mėnesius, o ja skiepyti standartinėje sveikatos apsaugos įstaigų aplinkoje.

„Oxford-AstraZeneca“ COVID-19 vakcina parduodama su prekės ženklais „Covishield“ ir „Vaxzevria“. 2021 m. kovo 25 d. Europos Sąjungoje vakcinos pavadinimas buvo pakeistas į Vaxzevria.

2021 kovo 3 Lietuvos žiniasklaidoje pranešta: „AstraZeneca“ COVID-19 vakcina suteikia 100 proc. apsaugą nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties, rodo trečios fazės klinikinių tyrimų analyze.

„Oxford-AstraZeneca“ vakcinos gamintojai net pranešė, kad vakciną gamina „nekomerciniais tikslais“ tam, kad vakciną gautų skurstantys, neturtingi žmonės.

Deja, tai prieštarauja didžiųjų tarptautinių farmacijos gamintojų logikai.
Kas stovi už Oksfordo universiteto ir Britų farmacinės biotechnologijų bendrovės „AstraZeneca“ nekomerciniais tikslais sukurtos vakcinos nugaros?
2020 balandžio 30 Britų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ ir Oksfordo universitetas paskelbė svarbų susitarimą dėl COVID-19 vakcinos kūrimo. Susitarime numatyta, kad „AstraZeneca“ prižiūri vakcinos kūrimo, gamybos ir platinimo aspektus, o Oksfordo universitetas per Edwardo Jennerio Institutą ir Oksfordo Vakcinų Grupę tirs ir sukurs vakciną. Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas 2020 metų sausio mėnesio viduryje likus dviem mėnesiam iki COVID-19 pandemijos paskelbimo pradėjo kurti vakciną nuo COVID-19 nCoV-19 koronaviruso ligos, kai dar nebuvo aiškūs būsimos COVID-19 pandemijos mastai. Milijonai JAV dolerių buvo pervedami į Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutą Covid-19 vakcinos kūrimui.

„Oxford-AstraZeneca“ nCoV-19 vakciną kodiniu pavadinimu ChAdOx1 prieš SARS-CoV-2 virusą kūrė Oksfordo universiteto Edwardo Jennerio Institutas padedant Britanijos privačiai biotechnologijų bendrovei kuriančiai vakcinas ir imunoterapijas nuo infekcinių ligų ir vėžio - „Vaccitech“. Bendrovės sukurtos vakcinos platformoje yra naudojamas genetiškai modifikuotas šimpanzės adenovirusas Oksfordas (ChAdOx), (AZD1222) ir modifikuota susilpninta raupų viruso vakcina Ankara (MVA) - du virusiniai vektoriai, saugiai imituojantys žmogaus ląstelių virusinę infekciją ir sukeliantys antikūnų bei T ląstelių atsaką į patogenus ir navikus.

Palyginus su konkurentų „Moderna“ ir „Pfizer“ gaminamomis vakcinomis, „Oxford-AstraZeneca“ vakcina turi kitų privalumų. Pirma, ji pagaminama ir parduodama už 3–5 JAV dolerius už skiepo dozę, kai tuo tarpu „Pfizer“ vakcinos kaina 20, o „Moderna“ apie 25 JAV doleriai. „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos gamintojai įsipareigojo parduoti vakciną besivystančioms šalims už savikainą.
Nors „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos gamintojai pranešė, kad vakciną gamina „nekomerciniais tikslais“ tam, kad vakciną gautų skurstančių, neturtingų šalių gyventojai, tačiau tikrovėje yra viskas kitaip.

Žiniasklaida nutylėjo apie vakcinų kūrėjų valdomą privačios bendrovės „Vaccitech“ vaidmenį, Oksfordo universiteto ir vakcinų gamintojo „AstraZeneca“ partnerystę. Bendrovės „Vaccitech“ pagrindiniai investuotojai yra buvę „Deutsche Bank“ vadovai, Google bendrovė ir JK vyriausybė - visi jie pelnosi iš „Oxford-AstraZeneca“ vakcinų kartu su dviem vakcinos kūrėjais – prof. Adrianu Hillu ir prof. Sarah Gilbert, kurie turi apie 10 procentų bendrovės „Vaccitech“ akcijų.

„Oxford-AstraZeneca“ kūrėjai tiesiogiai susiję su labdaros ir paramos fondu „Wellcome Trust“, o vakcinos kūrėjas prof. Adrianas Hillas - su Britanijos Galtono Institutu - dvejomis grupėmis turinčiomis ilgalaikių ryšių su Britanijos eugenikos judėjimu.

Oksfordo universiteto Edwardo Jennerio institutas

Edwardo Jennerio Vakcinų Tyrimų Institutas iš pradžių buvo įkurtas 1995 metais Komptono kaime Berkšyro grafystėje pietinėje Anglijoje, į rytus nuo Londono kaip viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė tarp JK vyriausybės prie Medicinos Tyrimų Tarybos, Sveikatos departamento ir farmacijos bendrovės „GlaxoSmithKline“. Po „(instituto) rėmėjų peržiūros“ jis buvo atnaujintas 2005 metais Oksforde, vadovaujamas prof. Adriano Hillo, kuris iki šio paskyrimo užėmė aukštas pareigas Oksfordo universiteto Welcome Trust Žmogaus Genetikos Centre.

Pagrindinis „Oxford-AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos kūrėjas Prof. Adrianas Hillas vadovauja Oksfordo universiteto Žmogaus Genetikos Centro tyrimų grupei, siekiančiai „suprasti genetinį pagrindą jautrumui įvairioms infekcinėms ligoms, ypač ...sunkios kvėpavimo takų infekcijos ligoms“, kur daugumą savo tyrimų atlieka Afrikoje. Jungtinės Karalystės Medicinos Tyrimų Taryba taip pat tapo Wellcome Trust Žmogaus Genetikos Centro bendradarbiu ypač su vakcinomis susijusioje iniciatyvoje. Iš pradžių Wellcome Trust Žmogaus Genetikos Centras buvo sukurtas gavus Didžiosios Britanijos farmacijos verslininko Henry Wellcome finansavimą, kuris įkūrė bendrovę, vėliau tapusią „GlaxoSmithKline“.

Profesoriaus Adriano Hillo bendradarbė Oksfordo universiteto Edwardo Jennerio Institute ir antroji COVID-19 vakcinos kūrėja yra jo buvusi studentė Anglijos Oksfordo universiteto vakcinologijos profesorė Sarah Gilbert. Prof. Sarah Gilbert ir prof. Hillas kartu stengėsi, kad Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas taptų visų būsimų vakcinacijų, kurių bus imtasi reaguojant į pasaulines pandemijas, centru.

E. Jennerio Instituto perkėlimą į Oksfordą iš esmės palengvino JK Medicinos Tyrimų Taryba, kuri 2005–2006 metais paaukojo 1,25 mln. svarų sterlingų priėmus sprendimą pakeisti instituto pirminius rėmėjus („GlaxoSmithKline“, Medicinos Tyrimų Tarybą, Sveikatos departamentą) į Oksfordo universitetą ir Gyvūnų Sveikatos Institutą, dabar vadinamą Pirbrighto Institutu. (Pažymėtina, kad 2007 metais iš šio Anglijos Pirbrighto Instituto laboratorijos Ištrūko savireplikuojančios baltyminės dalelės prionai sukeliančios infekcinę kempinligę). Pirbrighto Instituto dalyvavimas vakcinų kūrimo programoje reiškė, kad atnaujintas E. Jennerio Institutas tapo unikalus kuriant vakcinas žmonėms ir gyvūnams.

2005 metais atnaujintas Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas pradėjo dominuoti JK valstybės finansuojamų vakcinų kūrime, taip pat tiriant didžiausių pasaulio farmacijos kompanijų pagamintas vakcinas atliekant klinikinius tyrimus. Kai kurie E. Jennerio Instituto atlikti tyrimai vėliau sukėlė skandalų, pavyzdžiui, 2009 metais naujų vakcinų bandymo metu Pietų Afrikoje mirė septyni kūdikiai.

„British Medical Journal“ 2018 metais atliktas tyrimas parodė, kad prof. Adriano Hillo vadovaujamas Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas 2009 metais Pietų Afrikos Respublikoje klinikinio tyrimo su kūdikiais metu bandydamas naują tuberkuliozės vakciną sąmoningai klaidino tėvus patikindamas, kad eksperimentinė tuberkuliozės vakcina MVA85A „buvo veiksmingai išbandyta su gyvūnais ir buvo įrodyta, kad vakcina yra saugi ir veiksminga“ žinodamas, kad vakcina buvo neveiksminga ir nesaugi. Panašūs teiginiai buvo sakomi norint gauti valstybinį finansavimą ir reguliavimo institucijų pritarimą.

Vėliau šios eksperimentinės tuberkuliozės vakcinos, kurias sukūrė Oksfordo universiteto Jennerio institutas kartu su skandalinga Amerikiečių tarptautinę biofarmacijos kompanija „Emergent Biosolutions“ (JAV kompanija „BioPort“ 2004 metais buvo pervadinta į „Emergent Biosolutions“) buvo atsisakyta, kai prieštaringai vertinamas tyrimas su kūdikiais patvirtino, kad vakcina MVA85A yra neveiksminga. Tuo tarpu iš atliktų neveiksmingos MVA85A vakcinos klinikinių tyrimų E. Jennerio Instituto prof. Adrianas Hillas turėjo asmeninės finansinės naudos.

Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas nuo 2014 metų įsitraukė į pasaulinių pandemijų vakcinų kūrimą. 2014 metais Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas kartu su farmacijos bendrove „GlaxoSmithKline“ ir JAV Nacionaliniu Sveikatos Institutu kūrė eksperimentines Ebolos viruso vakcinas Afrkos šalims, kurias pirmos fazės klinikiniuose tyrimuose išbandė su Afrikos žmonėmis. Vakciną sukurti paprastai trunka 10 metų, tačiau farmacijos bendrovė „GlaxoSmithKline“ Ebolos viruso eksperimentinę vakciną sukūrė per metus ir nelaukiant vyriausybės vakcinos saugumo patvirtinimo pagamino dešimčia tūkstančių eksperimentinės vakcinos vienetų. Ebolos viruso vakcinos saugumo tyrimams vadovavo Oksfordo universiteto E. Jennerio Instituto profesorius Adrianas Hillas.

Farmacijos bendrovės „GlaxoSmithKline” vakcinų tyrimus finansuoja labdaros ir paramos forndas „Welcome Trust”. Henry Wellcome taip pat įkūrė farmacijos bendrove „GlaxoSmithKline”.

Tad farmacijos verslininko Henry Welcome įkurtas labdaros ir paramos fondas „Welcome Trust” finansuoja jo kitą įkurtą farmacijos bendrovę „GlaxoSmithKline”, kurios vakcinos tyrimus prižiūri taip pat Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas.

COVID-19 pandemijos metu JAV Nacionalinis Sveikatos Institutas 2020 metais skyrė 1 mlrd. JAV dolerių Oksfordo universitetui Covid-19 koronaviruso vakcinos tyrimams.

Nors pranešama, kad „Okxford-AstraZeneca“ vakcinos veiksmingumas viršija 90 proc., tačiau šiuos skaičius pagrindinėse ataskaitose dažnai nurodo patys vakcinos kūrėjai ir gamintojai, o tai kelia abejonių atsižvelgiant į tai, kad prof. Adrianas Hillas ir prof. Sarah Gilbert ir kiti Oksfordo universiteto Jenner Instituto mokslininkai anksčiau buvo sugauti klastojantvakcinų tyrimų rezultatus.

E. Jennerio Instituto svarba vakcinų kūrimo ir testavimo srityje iš esmės atsirado dėl papildomo prof. Adriano Hillo vaidmens 2015 metais įkurtame Jungtinės Karalystės Vakcinų Tinkle, kuris pasirenka, kokias vakcinas kurti, kaip jas kurti ir kurios bendrovės turėtų gauti „tikslines investicijas“ iš JK vyriausybės. JK Vakcinų Tinklas taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant, „kokios vakcinų technologijos galėtų vaidinti svarbų vaidmenį būsimuose pandemijos protrūkiuose“. Du pagrindiniai JK Vakcinų Tinklo rėmėjai yra Londone įsikūręs tarptautinis labdaros fondas finansuojantis biomedicininius tyrimus siekiant „pagerinti sveikatą“ - „Wellcome Trust“ ir Britanijos farmacijos bendrovė „GlaxoSmithKline“.

„Welcome Trust“ labdaros ir paramos fondas

Paramos ir labdaros fondas „Wellcome Trust“ įkurtas 1936 metais Britų farmacijos verslininko Henry Wellcome pinigais. Fondas orientuotas į sveikatos tyrimus, įsikūręs Londone, Jungtinėje Karalystėje. Fondas buvo įkurtas administruoti Amerikiečių kilmės Britų farmacijos magnato Henrio Wellcomo palikimą siekiant finansuoti tyrimus skirtus žmonių ir gyvūnų sveikatai pagerinti. Tai vienas turtingiausių Jungtinės Karalystės nevyriausybinio finansavimo moksliniams tyrimams paramos ir labdaros fondų pasaulyje, kuris per metus išleidžia daugiau, kaip milijardą svarų. 2000 metais „Wellcome Trust“ finansavo finansavo daugybę pagrindinių biomedicininių tyrimų iniciatyvų. „Wellcome Trust“ paskelbė, kad reikia mažiausiai 8 milijardų JAV dolerių finansavimo tyrimams, plėtrai ir gydymo priemonėms susijusioms su COVID-19.

(Britų farmacijos magnatas Henry Wellcomas 1880 metais įkūrė farmacijos bendrovę „Burroughs Wellcome & Company“, kuri yra viena iš keturių didelių bendrovių, galiausiai susijungusių į farmacijos ir biotechnologijų bendrovę „GlaxoSmithKline“).

Prof. Hillas dešimtmečius buvo glaudžiai susijęs su „Wellcome“ labdaros organizacija. 1994 metais jis dalyvavo steigiant „Wellcome“ žmogaus genetikos centrą, o sekančiais 1995 metais jam buvo paskirta „Wellcome Trust“ pagrindinė tyrimų stipendija. 1996 metais prof. Hillas tapo „Wellcome Žmogaus Genetikos Centro“ profesoriumi.

Šiandien labdaros organizacija „Wellcome Trust“ dalyvauja filantropiniuose klinikinių tyrimų finansavimo projektuose. Tačiau po fondo užmaskuota filantropija slepiasi tikrieji fondo tikslai.

2011 metais „Welcome Trust” finansavo mokslinį seminarą „Selektyvi reprodukcija, bioetika ir eugenikos idėja“, kuriame įrodinėjo, kad šiuolaikinė eugenikos idėja reikšminga selektyviajai reprodukcijai. Esant prenatalinėms testavimo technologijoms ir prenataliniam genetiniam atrankiniam tyrimui (PGS) taikant naujovišką sekoskaitos (NGS) metodą būsimiems tėvams duodama galimybė pasirinkti nutraukti nėštumą arba tęsti jį iki gimdymo.
(Pasaulyje yra ir daugiau eugenikos idėjas propaguojančių ir mokslinius tyrimus eugenikos srityje finansuojančių labdaros ir paramos fondų. Pvz. Vašingtoje įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija „EngenderHealth“ veikianti beveik 20 šalių Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje propaguoja gimstamumo kontrolės technologijas. Organizacija buvo įkurta 1943 metais ir vadinosi „Sterilizavimo Lyga Žmonių Gerinimui”. Per pirmuosius 25 metus ši organizacija JAV suteikė galimybę naudotis savanoriška chirurgine kontracepcija. Nuo to laiko ji išplėtė savo misiją „mokyti sveikatos priežiūros specialistus ir bendradarbiauti su vyriausybėmis bei bendruomenėmis, kad šiandien ir ateityje būtų galima naudotis aukštos kokybės šeimos planavimo ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugomis“).

Jungtinės Karalystės Vakcinų Tinklas

JK Vakcinų Tinklas (UK Vaccine Network) įgyvendindamas projektus skirtus sukurti medžiagas greitam vakcinavimui nuo COVIS-19 skyrė milijonus svarų profesriaus Hillo vadovaujamam E. Jennerio Institutui. JK Vakcinų Tinklas taip pat finansavo Jennerio Instituto šimpanzių adenoviruso naujų vakcinų nuo koronaviruso SARS-CoV-2 (šiuo atveju MERS), to paties viruso vektoriaus ChAdOx1 naudojamo „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos gamyboje, pradinius tyrimus. (Deja, šimpanzių adenovirusas taip ir nebuvo išbandytas žmonėms). Be JK Vakcinų Tinklo, E. Jennerio Institutas taip pat koordinuoja panašų Europos Sąjungos projektą MultiMalVax.

E. Jennerio Institutas taip pat palaiko glaudžius ryšius su „GlaxoSmithKline“ ir Italų biotechnologijų bendrove „Okairos“, kurią „GlaxoSmithKline“ įsigijo 2014 m.

Netrukus po „Okairos“ bendrovės įsigijimo 2013 metais jo naujasis savininkas „GlaxoSmithKline“ tapo pagrindiniais 2014 metų eksperimentinės Ebolos viruso vakcinos kūrimo iniciatoriais, lygiai taip pat, kaip dabartinės vakcinos nuo COVID-19 kūrime. Skubotus Ebolos viruso vakcinos saugumo bandymus prižiūrėjo prof. Adrianas Hillas ir E. Jennerio institutas, juos finansavo JK vyriausybė ir „Wellcome Trust“.

„GlaxoSmithKline“ ir „Okairos“ yra vienintelės bendrovės atstovaujamos E. Jennerio Instituto Mokslinėje Patariamojoje Taryboje. Šiuo metu Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutą finansuoja Jennerio Vakcinų Fondas, tačiau fondas nemažą pinigų gauna iš Wellcome Trust Strateginių Mokslo Apdovanojimų fondo (Science Strategic Awards). „Wellcome Trust“ dotacijų peržiūros grupė daro įtaką E. Jennerio Institutui, kad įvertinusi instituto darbą šis galėtų kreiptis dėl papildomo „strateginio pagrindinio finansavimo“ iš „Wellcome Trust“ fondo.

Tad realiai už didžiulį kiekį medicininių tyrimų faktiškai moka mokesčių mokėtojai, o medicininių tyrimų pasiekimai tampa privačių korporacijų intelektine nuosavybe tik tada, kai medicininiai tyrimai yra pelningi.

Oksfordo Vakcinų Grupė

Oksfordo universiteto E. Jennerio Institutas yra Oksfordo Vakcinų Grupės (OVG) atliekančios vakcinų tyrimus dalis. OVG vykdo vakcinų tyrimus, kad „pagerintų žmonių sveikatą“. OVG padeda stiprinti imuniteto supratimą tiriant infekcinių ligų epidemiologiją ir atlieka naujų ir patobulintų vakcinų vaikams ir suaugusiems klinikinius tyrimus. Nuo 2001 metų OVG dalyvavo 12,500 suaugusiųjų ir vaikų klinikiniuose tyrimuose Temzės slėnio srityje Anglijoje. 2011 metais OVG pradėjo Skiepų Žinių Projektą skirtą suteikti nepriklausomą informaciją apie vakcinas ir infekcines ligas. kurį finansavo Oksfordo Biomedicinos Tyrimų Centras.

„Oxford-AstraZeneca“ vakcinos gamintojas - biotechnologijų bendrovė „Vaccitech“

Tačiau E, Jennerio Instituto Fondas nėra vienintelis pagrindinių mokslinių tyrimų finansavimo šaltinis. Prof. Hillas ir prof. Gilbert stengėsi komercializuoti daugelį Instituto sukurtų vakcinų per savo privačią biotechnologijų bendrovę „Vaccitech“. Nors žiniasklaidos pranešimuose vakcina dažnai apibūdinama kaip „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto bendromis pastangomis sukurta vakcina, bendrovė „Vaccitech“ yra pagrindinis tos partnerystės dalininkas atsižvelgiant į tai, kad eksperimentinė COVID-19 vakcina remiasi prof. Hillo ir prof. Gilbert sukurtomis ir „Vaccitech“ bendrovei priklausančiomis technologijomis.

Visuose žiniasklaidos pranešimuose apie „Oxford-AstraZeneca“ vakciną biotechnologijų bendrovės „Vaccitech“ pavadinimas beveik niekada nėra minimas siekiant išlaikyti žiniasklaidos sudarytą įvaizdį, kad vakcina yra „nekomercinė“ ir siūloma pirkti už pačią mažiausią kainą.

Oficiali priežastis, dėl kurios prof. Sarah Gilbert ir prof. Adrianas Hillas 2016 metais įkūrė biotechnologijų bendrovę „Vaccitech“ yra ta, kad „Oksfordo mokslininkai yra skatinami steigti įmones, kad komercializuotų savo darbą“.
Biotechnologijų bendrovė „Vaccitech“ buvo išskirta iš E. Jennerio Instituto per Oksfordo universiteto komercijos padalinio rizikos kapitalo įmonę „Oxford Science Innovation“, kuri šiuo metu yra didžiausia „Vaccitech“ akcijų dalininkė (46 proc.). Prof. Hillas ir Gilberta turi apie 10 proc. įmonės „Vaccitech“ akcijų.
Didžiausias investuotojas į „Oxford Science Innovations“ ir vienas didžiausių bendrovės „Vaccitech“ akcininkų yra privati investicinė įmonė „Braavos Capital“, kurią 2019 metais įsteigė ilgametis „Deutsche Bank“ filialo Londone pasaulinės akcijų prekybos vadovas Andrew Crawford-Brunt. Dalyvaudama rizikos kapitalo įmonės „Oxford Science Innovations“ veikloje, bendrovė „Braavos Capital“ valdo apie 9 proc. bendrovės „Vaccitech“ akcijų.
Iki COVID-19 pandemijos pagrindinis biotechnologijų kampanijos „Vaccitech“ dėmesys, ypač 2019 metais, buvo universalios gripo vakcinos kūrimas. „Vaccitech“ pastangas šiuo klausimu įvertino bendrovė „Google“, kuri taip pat investavo į „Vaccitech“. Tuo pačiu metu Billo ir Melindos Gateso Fondas finansavo tyrimus, skirtus sukurti universalią gripo vakciną, „Gates Foundation“ iš pradžių bendradarbiavo su paieškos sistemos „Google“ įkūrėju Larry Page ir jo žmona Lucy.

Norėdami finansuoti prof. Hillo ir Gilbertos biotechnologijų įmonę „Vaccitech“ ir ypač siekį sukurti universalią gripo vakciną, „Oxford Science Innovations“ siekė gauti 600 milijonų svarų iš „išorinių investuotojų“, iš kurių pagrindinis buvo „Wellcome Trust“ fondas ir „Google“ rizikos kapitalo padalinys „Google Ventures“. O tai reiškia, kad technologijų įmonė „Google“ yra pasirengusi pasipelnyti iš „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos. Todėl tuo pačiu metu jos valdomas vaizdo socialinis tinklas „YouTube“ nusprendė uždrausti su COVID-19 vakcinomis susijusį neigiamai nušviečiantį COVID-19 vakcinų turinį, įskaitant „Oxford-AstraZeneca“ eksperimentines vakcinas. Kiti investuotojai į „Vaccitech“ yra ir Kinijos filialas „Sequoia Capital“. Be to, JK vyriausybė įnvestavo maždaug 5 mln. svarų į bendrovę „Vaccitech“, kuri taip pat tikisi susigrąžinti investicijas per „Oxford-AstraZeneca“ vakcinų gamybą.

Farmacijos ir biotechnologijų bendrovė „AstraZeneca“ iš JAV Sveikatos departamento Biomedicinos pažangiųjų tyrimų ir plėtros tarnybos papildomai gavo daugiau nei milijardą JAV dolerių koronaviruso vakcinai sukurti Oksfordo universitete.

Informacija apie „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos pelno motyvą buvo nutildyta dėl to, kad žiniasklaidoje buvo plačiai reklamuojama, kad prof. Hillas ir vakcinologijos prof. Gilbert neims honorarų už vakciną ir kad „AstraZeneca“ įmonė negauna pelno iš vakcinų. Tačiau tai galios tol, kol pandemija nebus „oficialiai“ paskelbta pasibaigusia, o virusas bus pažymėtas kaip išliekantis ar sezoninis, dėl kurio reikės reguliariai, o galbūt ir kasmet, masiškai naudoti COVID-19 vakcinas. Tuo metu tiek „Vaccitech“, tiek Oksfordo universitetas gaus autorinius atlyginimus už „AstraZeneca“ parduodamas vakcinas.

Galtono Institutas

Oksfordo universiteto E. Jennerio Instituto profesoriaus Adriano Hillo ryšiai su Britanijos Galtono Institutu turėtų kelti akivaizdų susirūpinimą atsižvelgiant į pastangas sukurti „Oxford-AstraZeneca“ vakciną skirtą besivystančiam pasauliui, ypač Pietų Amerikos, Pietų Azijos ir Pietryčių Azijos, bei Afrikos šalims, tose regionuose, kuriose buvę Galtono Instituto - Britanijos Eugenikos Draugijos nariai, anksčiau ragino sumažinti gyventojų skaičiaus augimą.
Adriano Hillo mokslinės daktaro disetacijos vadovu buvo Britų molekulinės genetikos, hematologijos, patologijos ir klinikinės medicinos tyrinėtojas Oksfordo universiteto profesorius Davidas Johnas Weatherallas. 2000 metais jo vardu buvo pavadintas Oksfordo universiteto Molekulinės Medicinos Institutas. Profesorius Davidas Johnas Weatherallas taip pat buvo Galtono Instituto narys.
Prof. Adrianas Hillas 2008 metais dalyvavo Galtono Instituto surengtame susitikime paminėti Galtono Instituto 100 metų jubiliejų medicininės genetikos srityje, kurios pradininkais buvo Britanijos Eugenikos Draugija.

Galtono Institutas pervadintas „eugenikos tėvo“ Francis Galtono vardu vietoj ankstesnės Britanijos Eugenikos Draugijos, kuri jau daugiau nei šimtmetį garsėja savo rasistinio pseudomokslo propagavimu ir pastangomis „kaip pagerinti žmonių rasinę bazę“ mažinant tuos gyventojus, kurie laikomi prastesniais.

1907 metais buvo įkurta Eugenikos Švietimo Draugija, o 1924 metais ji tapo Britų Eugenikos Draugija.Draugija 1989 metais buvo pervadinta į Galtono Institutą.

Šiuo metu institutas įsikūręs Wandsworth mieste, Londone. Nors Galtono Institutas pakeitęs pavadinimą oficialiai atsiriboja nuo Britų Eugenikos Draugijos ankstesnio eugenikos mokslo ir idėjų, tačiau slapta palaiko ir įgyvendina Britų Eugenikos Draugijos idėjas.

Pvz. Britų molekulinės genetikos ir medžiagų apykaitos ligų tyrinėtojas Davidas Jeremy Galtonas 2002 metais išleistoje savo knygoje „Eugenika: gyvenimo ateitis XXI-ajame amžius” jis dėkoja eugenikos mokslui už genų inžinerija leidžiančia koreguoti žmogaus genus.

Oksfordo universiteto Wellcome Žmogaus Genetikos Centre – tyrimų institute, kuriam vadovavo prof. Adrianas Hillas, programos vadybininke dirbo ir COVID-19 „AstraZeneka” vakcinos bendrakūrėja ir vakcinos gamybos bendrovės „Vaccitech” bendrasavininkė virusologijos profesorė Sarah Hill. Tuo metu Oksfordo universiteto Wellcome Žmogaus Genetikos Centro tyrimų instituto profesorius Adrianas Hillas savo mokslinius tyrimus buvo sukoncentravęs į populiacijos ir rasių genetikos tyrimus ypatingai Afrikos žemyne, kur vykdė įvairius klinikinius vakcinų tyrimus. Prof. A. Hillas 2021 metais Afrikoje pradėjo vykdyti maliarijos eksperimentinės vakcinos R21/Matrix-M bandymus su 4800 Afrikos vaikais nuo 5 mėnesių iki 3 metų amžiaus.

Oksfordo universiteto Wellcome Žmogaus Genetikos Centras daugiau dėmesio skiria klinikiniams tyrimams Afrikoje vykdant eksperimentinių vakcinų bandymus žmonių rasės genetinio pakantumo ligoms tyrimų srityje. Prof. Adriano Hillo specializacija yra genetinio pakantumo tyrimai kvėpavimo takų ligoms Afrikoje. „Welcome Trust” fondas palaiko glaudžius ryšius su Britanijos eugenikos draugijomis, kurių viena iš jų yra Galtono Institutas. „Wellcome Trust” muziejaus ir bibliotekos, tyrinėjančios sveikatą ir žmonių patirtį kolekcijos archyvuose yra Britų Eugenikos Draugijos archyvai. Šiuose archyvuose Britų Eugenikos Draugijos įkūrėjas Francis Galtonas apibūdinamas ne kaip rasistinis eugenikas, bet kaip įžymus mokslininkas. (F. Galtoną kaip žymiausią Anglijos mokslininką apibūdina prof. Ona Voverienė straipsnyje „Frensis Galtonas – pamirštas mokslotyrininko vardas“, „Mokslo Lietuva“, 2020 kovo 7).

Wellcome Sanger Institutas

„Wellcome Trust“ labdaros ir paramos fondas finansuoja Wellcome Sanger Institutą, anksčiau žinomą kaip „Sanger Center“ ir „Wellcome Trust Sanger Institutą“. Tai ne pelno siekiantis Didžiosios Britanijos genomikos ir genetikos tyrimų institutas. Wellcome Sanger Institutas yra „Wellcome Genome“ mokslinių tyrimų miestelyje, pastatytame Hinxton Hall mieste, Hinxtone, Kembridžšyre. „Wellcome Genome“ mokslinių tyrimų miestelyje taip pat įsikūręs Europos Bioinformatikos Institutas (EBI), Europos Molekulinės Biologijos Laboratorijos (EMBL) bioinformatikos stotis ir kelios biotechnologijų įmonės. Wellcome Sanger Institutas buvo įkurtas 1992 metais Ir pavadinta dukart Nobelio premijos laureato Frederiko Sangerio vardu. Jis buvo sumanytas kaip didelio masto DNR sekoskaitos (sekvenavimo) centras, dalyvaujantis Žmogaus genomo projekte (genomo sekos nustatymas gali atskleisti genetines ligų šaknis ir pasiūlyti naujų vaistų). Nuo 2000 metų Wellcome Sanger Institutas išplėtė savo misiją, kad suprastų „genetikos vaidmenį sveikatos ir ligų srityse.“

Wellcome Sanger Institutas taip pat dalyvavo tyrimuose Afrikoje rinkdamas vietinių Afrikos gyventojų genetinę informaciją ir ieškojo būdų kaip iš to uždirbti pinigų sukuriant Afrikiečiams genų lustų ar mikrodalelių pagrįstų Afrikos genomikos duomenimis. Šie pelno siekiantys Anglijos Wellcome Sanger Instituto atliekami tyrimai sukėlė didelį skandalą dėl bioetikos pažeidimų.

Taigi, „Wellcome Trust“ fondas prisidengdamas labdara ir parama finansuoja Wellcome Sanger Instituto vykdomus genomikos ir genetikos tyrimus, kuriais siekiama išgauti finansinės naudos renkant ir kaupiant Afrikos gyventojų genetinius duomenis, kad tuos duomenis už didelę kainą galėtų parduoti tiems patiems Afrikiečiams.

Anglijos Oxfordo universitetą, E. Jennerio Institutą „AstraZeneca“ vakcinas, biofarmacijos bendrovę „Vaccitech“, paramos ir labdaros fondą „Welcome Trust“ tarpusavyje visus juos vienija eugenikos - rasinės higienos ideologija.

Masinis vakcinavimas - rasinės higienos politikos tęsinys

Po Antrojo pasaulinio karo dėl nacistinės Vokietijos vykdytos rasinės higienos politikos ir medicininių eksperimentų koncentracijos stovyklose su žmonėmis įvairios eugenikos organizacijos buvo pervadintos kitais vardais, kad visuomenei šios organizacijos vėl būtų priimtinos. Tačiau pakeitusios savo pavadinimus šios organizacijos toliau liko ištikimos eugenikos idėjai.
Rasinė higiena po eugenikos mokslo priedanga, tai ne Nacistinės Vokietijos išradimas. Rasinė higiena, tai Britų mokslininkų filosofinės idėjos, propaguotos Amerikiečių monopolistų, kuriomis vėliau pasinaudojo Hitleris.
COVID-19 pandemijos metu aiškiai matomas atgijęs eugenikos idėjų stūmimas visuomenei ir institucinis rasizmas: šalių vyriausybių įgyvendinama priverstinio skiepijimo eksperimentinėmis genetinėmis vakcinomis politika, nustatomos ir didinamos skiepų kvotos, amžiaus grupės ir žmonių, kurie pirmiausiai privalo gauti skiepus, kategorijos - vardan visuomenės sveikatos.

Pasaulio šalių ir Lietuvos vyriausybės institucinis rasizmas pasireiškia tuo, kad šalies vyriausybė „žino”, ko pirmiausiai reikia žmonėms - ne prieinamos valstybės subsidijuojamos sveikatos apsaugos sistemos, tinkamos sveikatos apsaugos priežiūros, įperkamų vaistų, bet COVID-19 vakcinų, kurios „išspręs” visas senas socialines ir ekonomines problemas.

Atsižvelgiant į tai, kad Oksfordo universiteto E, Jennerio Institutas ir Wellcome Žmogaus Genetikos Centras susijęs su Britanijos ir JAV eugenikos draugijomis vakcinų klinikiniai tyrimai pagrinde vykdomi Afrikos žemyne, todėl eksperimentinės COVID-19 vakcinos pirmiausiai skiriamos Afrikos žmonėms.
Vykdant vakcinų paskirstymo politiką prieštaringai vertinama JAV valstybinė programinės įrangos bendrovė „Palantir Technologies“ įkurta CŽV pastangomis, kuri specializuojasi valstybinių agentūrų didelių duomenų analizės apdorojimo srityje ir veikianti 150 šalyse, gavo JAV vyriausybės užsakymą rinkti duomenis ir sekti tuos asmenis, ypač Afroamerikiečius, kuriems reikia COVID-19 skiepų prisidengiant rūpinimusi „žmonių sveikata”.

2020 metais Lietuvos vyriausybė vadovaujama S. Skvernelio gavo galimybę „nemokamai” pusmečiui naudotis JAV kompanijos „Palantir” programinę įrangą, skirtą iš skirtingų platformų surinkti, integruoti ir analizuoti COVID-19 duomenis. (realiai tai CŽV duomenų rinkimo ir sekimo programine įranga). Tuo pačiu metu LR Vyriausybės kanceliarijoje buvo įdarbintas Didžiojoje Britanijoje veikiančio Amerikiečių duomenų analitikos kompanijos „Palantir“ padalinio „Palantir Technologies UK, Ltd.“ buvęs verslo vadovas Rytų ir Vidurio Europai Aistis Šimaitis nuo 2020 metų balandžio mėnesio dirbantis projektų vadovu LR Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupėje. Po pusmečio Lietuvos vyriausybė šią „Palantir programinės įrangos skirtos rinkti ir analizuoti COVID-19 duomenis licenziją vieniems metams iš kompanijos „Palantir” Britanijos padalinio už 3,3 mln. eurų nupirko Lietuvos Statistikos departamentui.

A. Šimaitis kelis kartus buvo pristatytas kaip vyriausiasis COVID-19 analitikas. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žadėjo, kad mokslininkai parengs, o jo vadovaujama ministerija išplatins visuomenei suprantamą koronoviruso plitimo Lietuvoje prognozę, kurią anot ministro, rengia Vyriausybės analitikas A. Šimaitis.

„Oxford-AstraZeneka” eksperimentinė genų terapijos technologija vadinama vakcina yra skirta besivystančioms skurdžioms šalims, kurioms reikalinga „skubi” medicininė COVID-19 vakcinų pagalba… remiantis JAV kompanijos „Palantir” programinės įrangos analitiniais duomenimis.

Dabar mes esame statomi į tokią situaciją, kurioje mes visi sergame COVID-19, kol neįrodome tyrimais, kad iš tikrųjų nesergame. Ar kitais žodžiais tariant, mes visi esame kalti tol, kol neįrodome savo nekaltumo.