Švietimo ministrė J. Šiugždinienė: „nuoširdžiai nesuprantu tėvų, kurie neleidžia vaikams testuotis“

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/svie... 2021-06-01 22:30:00, skaitė 644, komentavo 7

Šis jautrus laikas atsiliepė ir švietimo sistemai: Pakankamai ilgas laikas skirtas nuotoliniam ugdymui, mokinių ir mokytojų pervargimas, visos iš to išplaukiančios bėdos sudavė nemenką smūgį ugdymo procesui. Nors valdžia tikisi, kad nuo šių metų Rugsėjo pirmosios visi mokiniai grįš į ugdymo procesą, vis tik iki galo nelieka aišku ar šis noras taps kūnu, mat, tik leidus vykdyti mišrų mokymosi procesą vis atsirasdavo viruso židinių.

Ne paslaptis ir tai, kad rajone esančios regioninės mokyklos, gali būti uždarytos. Siekiant atidaryti naujo formato mokyklas. Kaip sekasi krizės metu ugdymo sistemai, ko gali konkrečiai tikėtis moksleiviai, ir kaip sekasi švietimo sistemai susidoroti su esančiais iššūkiais ir, kaip sėkmingai vykdyti testavimo procesą  kalbiname švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.

-Šiandien kone kasdien girdime apie Covido židinius ugdymo įstaigose. Sakykite, kaip yra valdoma viruso situacija šiose įstaigose?

-Mokyklos rečiau tampa židiniais, dažniau girdime apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Visi švietimo įstaigų darbuotojai buvo įtraukti į prioritetinę grupę skiepytis, ir dauguma jau tai padarė – daugiau kaip 90 tūkstančių žmonių. Mokinius priimančios mokyklos privalo laikytis nustatytų saugumo reikalavimų, mokytojai ir mokiniai, išskyrus pradinukus švelnesnio karantino režimo savivaldybėse, testuotis. Tad ugdymo įstaigose daroma viskas, kad mokytis ir dirbti būtų saugu. Saugus sugrįžimas į mokyklas visada buvo prioritetas.

-Netyla aistros ir dėl pedagogų ir mokinių testavimo, ar ši viruso priemonė bus privaloma ir nuolatinė, kad galėtų ugdymo procesas vykti sklandžiai nuo rudens?

-Kol kas dar negalime pasakyti, kokios sąlygos, kokia epidemiologinė situacija bus rudenį. Labai tikiuosi, kad didžioji dalis visuomenės pasiskiepys, bus įgytas kolektyvinis imunitetas virusui, ir nebereikės papildomų saugumo priemonių. Svarbiausias tikslas – visi mokiniai klasėse. Tačiau rengiamės ir mažiau optimistiškiems scenarijams.

-Vis girdime apie prastėjančius mokymosi rezultatus. Sakykite, kiek konkrečiai galėjo prie to prisidėti nuotolinis ugdymas?

-Sunku pasakyti, kokią tai turės įtaką. Manau, kad šie pokyčiai bus skirtingi, priklausomai nuo mokinių motyvacijos, savarankiško mokymosi sugebėjimų, mokytojų indėlio, pačio nuotolinio mokymo proceso organizavimo. Turbūt šiuos pokyčius parodys tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA metų rezultatai.

-2018 m. tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA 2018 metų rezultatai kuklūs: mūsų mokinių pasiekimai yra ties tyrime dalyvavusių 79 šalių vidurkiu.  Taigi, reikės palaukti, kol turėsime rezultatus, kurie parodys nuotolinio mokymosi įtaką.

-Beje, kaip rodo 2019 metų tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS, kas ketverius metus vykdomas daugelyje valstybių, Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai lenkia daugelį pasaulio šalių.

-Palyginti su 2015 metų tyrimų rezultatais, Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų, o aštuntokų – ir gamtos mokslų, ir matematikos pasiekimų rezultatai stipriai pagerėjo. 2019 m. Lietuvos 4 klasės mokinių matematikos rezultatas –12 pozicijoje iš 58 šalių dalyvių, o gamtos mokslų – 10 vietoje iš 58. Mūsų aštuntokai pagal matematikos rezultatus iš 39 šalių yra 8 vietoje, ir statistiškai reikšmingai mūsų aštuntokus lenkia tik 6 šalių mokiniai, ir 7 vietoje pagal gamtos mokslų žinias, statistiškai reikšmingai mus lenkia tik 5 šalys. Lietuvoje padaugėjo ir ketvirtų, ir aštuntų klasių mokinių, pasiekusių aukščiausią tarptautinį pasiekimų lygmenį.

-Kiek dar Lietuvoje yra šeimų, kurios neturi galimybės aprūpinti vaikų nuotoliniam ugdymui?

-Sausį atliktos mokyklų apklausos duomenimis, 25 tūkst., arba 8 proc., visų mokinių patyrė rimtų mokymosi sunkumų, pusė jų dėl to, kad neturėjo tinkamų sąlygų namuose. Todėl ministerija skubiai parengė pagalbos planą, leido į mokyklas per karantiną ateiti tokiems vaikams ir jungtis prie nuotolinių pamokų ugdymo įstaigoje, gaunant papildomą pedagogų pagalbą ir priežiūrą. Taip pat buvo užsakyta papildoma kompiuterinė įranga, kad galima būtų užtikrinti jog visi vaikai turi priemones mokytis nuotoliniu būdu. Tikiuosi, kad dabar mokiniams kompiuterių jau netrūksta.

-Psichologai dega raudoną lemputę ir ties mokinių emocine ir psichine sveikata. Kaip konkrečiai ministerija žada prisidėti prie šios rimtos problemos sprendimo?

-Švietimo mokslo ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą, kuriame numatomos kompleksinės priemonės, skirtos  gerinti psichologinių ir socialinių pedagoginių paslaugų prieinamumą ir kokybę ne tik mokiniams, bet ir tėvams bei pedagoginiams darbuotojams: bus stiprinama telefonu ir internetu teikiama psichologinė pagalba, didinamas savitarpio paramos grupių prieinamumas tėvams, kurių vaikai susiduria su psichologinėmis problemomis, bei savipagalbos grupės mokytojams, mokiniams kuriami interaktyvūs vaizdo įrašai, organizuojami įvairūs užsiėmimai su visuomenės pagalbos specialistais.

-Per vasarą mokiniai emocines ir socialines kompetencijas galės ugdyti dalyvaujant akcijoje „Atverk duris vasarai“, kur įvairios organizacijos atvers duris įvairioms kūrybinėms, socialinėms veikloms mokiniams, o taip pat ir vasaros stovyklose.

-Greta jau minėtų priemonių, nuo rugsėjo 1 d. startuos Geros savijautos programa – pasirenkamųjų paslaugų fondas mokykloms, skirtas mokinių emocinės sveikatos, fizinės būklės ir socialinių įgūdžių atstatymui bei palaikymui. ​Ši programa leis mokiniams ne tiks sustiprinti individualiai savo emocinę būseną, tačiau ir komandinėje veikloje atrasti savo stiprybes, gebėjimus, tinkamai komunikuoti sprendžiant problemas ar konfliktus.

-Taip pat galima pasidžiaugti, kad nuo ateinančios rugsėjo pirmosios gerės ir  švietimo pagalbos specialistų (taip pat ir psichologų, socialinių pedagogų), kurių indėlis šių dienų kontekste ypatingai svarbus, darbo ir apmokėjimo sąlygos. Atlyginimų padidinimui, o taip pat papildomų švietimo pagalbos specialistų etatų steigimui nuo rugsėjo 1 d. 2021 m. biudžete numatyta virš 10 mln. eurų.

-Ką daryti ugdymo įstaigoms su tais pedagogais, kurie atsisako testuotis ar vakcinuotis, ir kaip tai gali paveikti jų profesine veiklą?

-Tai nėra masinis reiškinys. Daugiau kaip 60 proc. švietimo įstaigų darbuotojų yra pasiskiepiję. Dalis yra persirgę, todėl bendras imuniteto lygis yra pakankamai aukštas. Be to, pagal teisės aktus, pedagogai turi vakcinuotis arba periodiškai testuotis, todėl situacija įstaigose yra kontroliuojame. Manau, kad ir toliau daugės pedagogų, kurie pasiskiepys.

-Pačioms savivaldoms buvo palikta apsispręsti dėl  likusio ugdymo proceso, tačiau nedaug savivaldybių, priėmė sprendimus sugrąžinti 5-11 klasių mokinius į klases. Kaip tai vertinate?

-Jau nuo gegužės 3 d. beveik į visas mokyklas grįžo abiturientai. Nuo gegužės 10 d. į mokyklas galėjo grįžti ir 5–11 klasių mokiniai. Kaip ir abiturientams, jiems ugdymas gali būti organizuojamas mišriai: mokantis nuotoliniu ir kontaktiniu būdu. Dėl 5–11 klasių mokinių grįžimo sprendimus priėmė savivaldybės. Kiekviena savivaldybė pati įvertina situaciją, ar mokyklos gali mokyti kontaktiniu būdu, kokios galimybės yra mokiniams atlikti testus dėl Covid-19. Grįžusių mokinių skaičius mane labai nuliūdino ir nuvylė.

-Deja, tačiau pusė savivaldybių nuėjo netikėtu ir pačiu lengviausiu keliu – nesugrąžinti nė vienos mokyklos, nė vienos klasės, nė vieno mokinio į suolus.

-Stulbina tai, ką pasakojo tėvai, kad daug mokyklų apskritai net nesikalbėjo su tėvais dėl  leidimo vaikams testuotis, o kai kur buvo klausiama visiškai nesuprantamų klausimų – ar tėvai nori, kad vaikai sugrįžtų į klases? Arba rėmėsi tik pačių vaikų nuomone, kad jie nenori sugrįžti mokytis į klases.

-Nuoširdžiai  nesuprantu tėvų, kurie neleidžia vaikams testuotis. Greitųjų antigenų testas yra labai paprastas, jį atlieka pats vaikas, kaip buvo skelbta vienoje Kauno mokykloje, tai yra tiesiog „nosytės pakutenimas“. Tačiau yra daug tėvų, kurie nori, kad vaikai mokytųsi klasėje, tačiau neturi tokios galimybės dėl savivaldybių ar pačių mokyklų sprendimų.

-Juk visi suprantame, kad net ir kelios savaitės svarbios mokinių  emocinei sveikatai, kad vaikams reikia gyvo kontakto. Jei neįmanoma mokinių sukviesti į klases visam likusiam mokymosi periodui iki atostogų pradžios, galima rasti galimybių susitikti bent kelias dienas. Nuoširdžiai dėkoju  savivaldybėms ir mokykloms, kurios atliko nemažą pasirengimo darbą ir  pakvietė vaikus į klases.

-O nuo birželio 1 d., Vyriausybės spendimu, ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės kl.) klasių mokiniai gali mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos.

-Ar švietimo sistema atlaikytų ir tolesnį ugdymo procesą nuotoliniu būdu ir kokių neigiamų pasekmių tai atneša?

-Manau, kad švietimo sistema gana gerai atlaikė nuotolinio ugdymo iššūkį – ačiū mokytojams, mokyklų vadovams, taip pat ir mokiniams bei jų tėvams. Be abejo, visi suprantame, kad vaikams labai reikalingas asmeninis ryšys su mokytoju, su bendraamžiais, ir to negali atstoti net puikiausios skaitmeninės priemonės. Tai juntama labiausiai. Todėl tikimės bent iš dalies šį praradimą kompensuoti vasarą atveriant kuo didesnes stovyklų, edukacinių programų galimybes.

-Tikiu, kad rudenį jau galėsime visi sugrįžti į klases. Toks ir yra mano tikslas.

-Artėja abiturientų egzaminų laikas – jie, kaip ir daugelis kitų mokinių, mokymosi procesą turėjo irgi nuotoliniu būdu, kaip manote, kokių rezultatų galima tikėtis?

-Dalis abiturientų pabrėžia, kad nuotolinis mokymas leido susitelkti į svarbiausius dalykus ir ramiai rengtis egzaminams. Tačiau yra ir vaikų, kuriems šis laikas buvo labai sudėtingas, nemotyvuojantis ir neskatinantis mokytis. Todėl abiturientai prioriteto tvarka grąžinti į mokyklas, jie jau prieš tai pradėjo lankyti konsultacijas mokyklose. Papildomoms konsultacijoms rengti – pasirinktinai nuotoliniu ar kontaktiniu būdu – skyrėme ir lėšų: iš viso 1,7 ml. Eur visų mokinių konsultacijoms, mažiausiai ketvirtadalis šios sumos turėjo būti skiriama abiturientams konsultuoti.

-Tam, kad abiturientams būtų lengviau, yra keletas korekcijų ir egzaminų užduotyse: nebus temų, kurioms mokytis reikėjo praktinių sąlygų, pavyzdžiui, laboratorijų; užduotims skirtas laikas pailgintas 15 minučių;  tarp populiariausių egzaminų (lietuvių kalbos, matematikos) paliktas net vienuolikos dienų intervalas. Linkiu, grįžus į mokyklas, paskutines savaites iki egzaminų išnaudoti maksimaliai. Tikiu, kad egzaminų rezultatai atlygins už visą triūsą.

Mindaugas Jonušas