NATO ruošia Pribaltikai sakralinės aukos vaidmenį karo su Rusija atveju
Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-07-23 20:15:00, skaitė 1206, komentavo 37
Vakaroidų fake news vėl užsuko eilinį šizo-ratą apie Rusijos ir NATO karinį susirėmimą Pribaltikoje bei „būtinybę okupuoti Kaliningrado sritį“. Žinoma, tradiciškai nieko neužsimenant apie pagrindinius klausimus: kam Rusijai reikalingas karinis konfliktas su NATO dėl Pribaltikos ir kuo baigsis bandymas okupuoti Kaliningrado sritį NATO narėms iš Pribaltikos. Vakaroidiniai politikai ir ekspertai nenori ar vengia duoti akivaizdų atsakymą sąjungininkams iš Pribaltikos: kilus didelio intensyvumo konfliktui Pribaltikoje joje esančios šalys bus sunaikintos, nušluotos. NATO "vanagus" tenkina toks vakarų pasaulio periferijos likimas: tai atitinka jų interesus.
„Esant siaubingam Rusijos ir NATO konflikto scenarijui dėl Pribaltikos, iš Kaliningrado paleistų raketų ugnis taps skausmingu hemorojumi NATO pašonėje, trukdančiu oro, jūros ir sausumos pajėgų judėjimui per Lenkiją ir Baltijos jūrą,“ - rašo amerikonų karo ekspertas Sebastianas Roblinas straipsnyje apie Kaliningrado srities okupacijos būtinybę.
„Šių grėsmių mastas reiškia, kad NATO bus priversta skirti nemažas lėšas joms neutralizuoti - arba sulaikyti Kaliningrado garnizoną, arba slopinti mobilius raketų paleidimo įrenginius, artileriją, lėktuvus, jutiklius ir elektroninės kovos sistemas ekslave, arba periodiškai įvedant kariuomenę apgulčiai ir fizinei okupacijai“.
Autorius daro teisingą išvadą, kad būtent šis praktiškai neišvengiamas Šiaurės Atlanto aljanso bandymas pulti Kaliningrado sritį kaip tik ir skatina Rusiją sustiprinti savo „nenuskandinamo kreiserio“ prie Baltijos jūros gynybą.
Tuo pačiu metu tradiciškai tokio tipo tekstuose nėra užduodamas klausimas iš esmės: kodėl Rusija ir NATO turėtų apskritai kariauti dėl Pribaltikos valstybėlių?
Neuždavinėti tokių klausimų - tai jau yra kanono dalis. Kada kanonas buvo dar tik dėliojamas, juos uždavinėjo, tačiau atsakymai kiekvieną kartą gaudavosi nepatogūs. Rusija ateis ginti Pribaltikos rusų. O ką, ar Pribaltikos šalyse rusai yra engiami? Ar yra įmanoma diskriminacija genocido lygmenyje, kuri pateisintų humanitarinę intervenciją? Argi iš esmės yra įmanoma diskriminacija tautiniu pagrindu NATO ir JevroSojūzo šalyse? Ir jei taip, tai tada kur žiūri USA ir pagrindinės JevrroSojūzo šalys, kodėl jos nepadaro galo tokiai betvarkei?
Rusija apsėsta imperinių ambicijų ir siekia susigrąžinti visas savo buvusias teritorijas. Bet tai jau visai ne analytika, o Pribaltikos rusofobų tikėjimo klausimas. Praktiški Maskvos veiksmai per pastaruosius metus rodo priešingai. Rusija siekia kuo labiau sumažinti darbo su kaimyninėmis šalimis išlaidas. Atlieka savo užsienio politikos inventorizaciją.
Pusiau išmirusios, neturinčios jokių resursų ir priešiškos Pribaltikos užgrobimas niekaip neįsipaišo į šią strategiją.
Todėl dabar a priori priimta vadovautis faktu, kad konfliktas tarp NATO ir Rusijos Pribaltikoje bus. Bus ir taškas. Todėl kad.
Spekuliacijos tema apie karą Pribaltikoje ir prevencines atakas prieš Kaliningrado sritį turi reguliarių užsakomųjų informacinių priepuolių požymius ir kartojasi tokių kampanijų bangomis. Tai vienatipės kampanijos.
Rezonansinis aukšto rango pareigūno pareiškimas apie Pribaltikos sąjungininkų gynybą ir grėsmes iš Kaliningrado su „chaipiniais“ epitetais tipo kaip „durklas Europos širdyje“. Pseudo-analitika, kuri sustiprina šį pareiškimą: pagrindžia, papildo ir stumia toliau.
Šį kartą irgi viskas pagal šabloną.
Eilinė publikacija apie būtinybę okupuoti Kaliningradą pasirodė kaip tik kada Didžioji Britanija paskelbė apie neplanines karines pratybas tam atvejui, jei Kaliningrado srityje būtų dislokuotos sparnuotosios raketos, kurios grasintu Britanijai "Perl Harboru".
Tai, kad Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų štabo viršininkas Maiklas Vigstonas pagarsino „naujojo Perl Harboro“ memą, pabrėžia, kad britonų aviacija turėtų būti apmokyta persigrupuoti karo su Rusija atveju.
„Rusija turi labai sudėtingas oro gynybos sistemas (OGS). Jie stebėjo mus Irake ir Afganistane, ir matė, kokiu ir kiek lemenčiu faktoriumi buvo ore esanti galia “, - būtinybę išmokti išvengti Rusijos raketų paaiškino Vigstonas.
Tai yra, apie susidūrimą su Rusija Baltijos regione - ore, jūroje ar sausumoje - kalbama kaip apie beveik nulemtą reikalą.
Tačiau yra ignoruojamas ne tik akivaizdus šio susidūrimo priežasčių klausimas, bet ir toks pat akivaizdus klausimas apie jo pasekmes karinių operacijų teatrui.
Tuo tarpu visiems karo ekspertams Pribaltikos šalių likimas yra akivaizdus. Jei Rusijos raketinis skėtis gali apginti Kaliningrado sritį (kuo ir yra paaiškinamos Didžiosios Britanijos aviacijos pratybos), tai NATO skėtis neapsaugos nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos. Kad užimti šias šalis, Rusijos kariuomenei reikės ne daugiau kaip trijų parų.
Tokius skaičius įvardija ne rusai - Rusijoje net patys paskutiniai marginalai iš principo neužsiima Pribaltikos šalių karinės okupacijos terminų skaičiavimais. Tokius skaičiavimus atlieka veikėjai iš pagrindinių NATO šalių. Ir jie nuosekliai, metai iš metų, skiepija savo šalių viešajai nuomonei karinio susidūrimo su Rusija idėją Pribaltikos šalyse kaip praktiškai neišvengiamą dalyką.
O tai reiškia, kad Pribaltika USA ir UK mintyse jau yra numatyta ritualiniam aukojimui: NATO „vanagai“ jos ateitį mato kaip „sakralinės aukos“, kuri vieną dieną bus paaukota ant „Rusijos atgrasymo“ altoriaus.
Kitokios baigties, apart išnykimo, didelio intensyvumo karinis konfliktas tarp NATO ir Rusijos Baltijos regione Lietuvai, Latvijai ir Estijai nenumato. Ir vakarų „vanagus“ toks scenarijus visiškai tenkina, jei jie taip intensyviai jį kemša į masinę sąmonę.
Pribaltika - tai "pieška" , kurią reikės kažkada aukoti. Argi gaila jos? Nelabai. Galų gale “pieškos” tam ir yra, kad jas aukoti. Nes vakarai, turėdami tokius toli siekiančius tikslus, tik tam ir ėmė Pribaltiką ant geopolitinės šachmatų lentos.