Autorius: Marius Jonaitis Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/mari... 2021-09-30 13:58:00, skaitė 1883, komentavo 38
Paaiškinsiu pažymėtas linijas ir spalvas.
– Pirmoji linija žymi Lietuvą 1920 metų pabaigoje. Tai yra Kauno Lietuva, nes Vilnių nukniaukė lenkai, o Klaipėda dar buvo Antantės administruojamas „laisvasis miestas“.
– Toliau pažymėtas Klaipėdos kraštas, kuris 1923 metais buvo perimtas Lietuvos imituojant vietinių sukilimą. Realiai tuometinė Lietuvos valdžia pasielgė daug įžūliau negu Rusija su Krymu, tad, nežinau ar mes Krymo situacijoje galime moralizuoti.
Beje, Klaipėdos krašto atsiėmimas buvo palaimintas Berlyne ir Maskvoje. Tuometinė Lietuvos diplomatija, reikia pripažinti, gerai padirbėjo.
1939 metais, jau nacistine patapusi Vokietija, Klaipėdos kraštą atsiėmė, na o 1945 metų sausį Raudonoji armija juos iš ten išstūmė (dalyvaujant lietuviškąjai 16- ąjai divizijai). Miestas ir regionas buvo priskirtas Lietuvos TSR.
– Toliau pažymėtas Vilnius ir dalis jo krašto. Lenkija 1920 metais miestą atėmė iš Lietuvos ir jį turėjo iki 1939 metų rugsėjo. Jį perėmė TSRS (konkrečiau Baltarusijos TSR). 1939 metų spalį, po pasirašytos Lietuvos-TSRS savitarpio pagalbos sutarties, pažymėta Vilniaus krašto dalis (Su Vilniaus miestu) buvo perduota Lietuvos valstybei.
Po 2 pasaulinio karo nieko pakeista nebuvo.
– Toliau seka labiausiai nutylėtas 1940 metų epizodas. Realiai aš ir pats anksčiau jo nežinojau, nors istoriją visada labai domėjausi. 1940 metų vasarą ir rudenį vyko aukščiausios TSRS valdžios inicijuotos teritorijų dalybos tarp Lietuvos TSR ir Baltarusijos TSR.
Lietuvos TSR buvo perleisti Druskininkai, Šalčininkai, Dieveniškės, Švenčionys ir įvairūs kaimeliai.
Prieš tai tos teritorijos buvo priskirto Baltarusijos TSR (nuo 1939 metų rugsėjo), o anksčiau valdė Lenkija (nuo 1920 metų).
Įdomu, ar Druskininkai praeitų metų rugsėjį kažkaip paminėjo miesto prisijungimo prie Lietuvos 80 -ąsias metines ar politkorektiškai nutylėjo? Ar čia nesvarbus įvykis? Turbūt nelabai.
– Toliau irgi retai istorijoje minimas epizodas su vadinamąją „Užnemunę“. Molotovo – Ribentropo pakto metu Lietuva (visa) turėjo atitekti Vokietijai. Tačiau po Lenkijos eliminavimo įvyko persiderėjimas. Vokiečiai, vietoje visos Lietuvos, gavo visą Liublino vaivadiją, dalį Varšuvos vaivadijos ir Suvalkų sritį. O taip pat išsiderėjo ir pažymėtą „Užnemunės“ dalį (kur matosi Vilkaviškis ir Lazdijai).
Tačiau fiziškai Vokietija to regiono taip ir negavo, nes po 1940 metų rugpjūčio vyko vėl naujos derybos kurios trūko iki 1941 metų pradžios ir Vokietija, vietoje pažymėtų teritorijų, gavo piniginę kompensaciją – 7.500.000 aukso dolerių arba 31.500.000 markių.
Taip tas Lietuvos „šmotelis“ nebuvo atskeltas. Gyventojų ten tuo metu buvo apie 184 000.
– Na ir paskutinė linija žymi 1945 metų Lietuvos (tada tarybų socialistinės respublikos) sienas. kaip matome, jos lygiai tokios kaip ir dabar.
Esmė tame, jog 1945 metai žymi istorinį Lietuvai periodą kada, pirmą kartą, savo teritorijoje ji turėjo Vilnių ir Klaipėdą vienu metu.
Beje, nors Lietuvoje įprasta smerkti Molotovo – Ribentropo paktą, tačiau būtina žinoti, kad jame buvo įrašytas toks punktas, cituoju:
„Tuo atveju, kai bus daromi teritoriniai ir politiniai pertvarkymai srityse, priklausančiose Baltijos valstybėms (Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai), šiaurinė Lietuvos siena sudaro ribą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos interesų sferų. Sąryšyje su tuo-Lietuvos interesai dėl Vilniaus srities yra pripažįstami abiejų pusių“.
Tai reiškė, jog tiek tuometinė Vokietija, tiek ir Tarybų Sąjunga, pripažino Lietuvos interesus turėti savo sudėtyje Vilnių ir jo kraštą. Tiek Lenkija, kuri tada valdė tą regioną, tiek už jos stovėję Vakarai, manė priešingai.
Tad Molotovo – Ribentropo paktas (1939-08-23) sudarė prielaidas Lietuvai atgauti ne tik Vilniaus miestą ir kraštą, bet, kiek vėliau ir Klaipėdą, kuri buvo iš Lietuvos perimta ir prijungta prie Vokietijos (1939 metų kovas). Be to, atsirado galimybė pretenduoti ir į kitas dabartinės Lietuvos pietines ir rytines teritorijas (minėjau aukščiau, Druskininkai ir t.t.).
Tą būtina žinoti ir suprasti, nepriklausomai nuo to ar kam nors tai patinka, ar nepatinka.