V.Bakas melavo apie Švediją. Dekadansas: ar dar yra kur tautai kristi? 2 d.
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-10-29 15:43:00, skaitė 841, komentavo 23
Spalio 28 d. laidoje „Bučiuoju.Rūta“ buvo išlieta daug melo. Du Tėvynės duobkasiai melavo apie migracijos naudą, pateikė migracijos naudos pavyzdį - Švediją! Vienas jų - seimo narys Vytautas Bakas, kuris 2018 metais balsavo už Lietuvai pražūtingą "Globalios migracijos paktą" (žiūr. Seimo narių - Tevynės išdavikų sąrašą 1 straipsnio dalyje).
Kokia gi yra migracijos “nauda” iš tiesų. Pasiremkime faktais.
Trys didžiausi Švedijos pasiekimai „pabėgėlių integracijos srityje“:
No-Go zonų kūrimas
Švedijos karalystės policijos viršininkas Dan Eliasson savo pranešime apie „No-Go“ zonas Švedijoje nurodė, kad jų skaičius padidėjo iki 61. Tai jau ne Švedija. Čia veikia nusikaltėlių paralelinė visuomenė su savo įstatymais, nuosava bankų sistema ir savo jurisdikcija. Šiandien 20% Švedijos gyventojų yra imigrantai, kurių dauguma yra švedų išlaikytiniai.
Nusikalstamumas
Švedijos policijai 2015 metais buvo uždrausta kaupti informaciją apie nusikaltimus ir kriminalines bylas, kuriose dalyvavo „pabėgėliai“. Šioms byloms buvo suteiktas kodas 291– „niekas negali patekti į viešumą“ - skelbė vidinė policijos instrukcija. Ši instrukcija nėra anuliuota lyg šiol.
Švedija, kaip žinoma, yra antroje vietoje pasaulyje pagal išprievartavimus, Šias metais išprievartavimų padaugėjo 16 procentų, iki 2224 išprievartavimų. Tuo pačiu dar daugiau išprievartavimų neužfiksuojama. Per dieną 13 išprievartavimo atvejų yra nuslepiami arba netiriami ir tiktai 8 iš 100 užregistruotų išprievartavimų yra ištiriama.
Islamizacija
Ne islamas integruojasi Švedijoje, o Švedija integruojasi į islamą.
Švedijoje sudeginta „rasistinė“ Astridos Lindgren knyga „Pepė ilgakojinė“, o jos vietą pakeitė „tolerantiška“ knyga apie barzdotą islamistą ir keturias jo žmonas „Senelis turėjo keturias žmonas“.
Die Welt parašė apie viduramžių papročius, kurie įsigali Švedijoje, sparčiai vykstant šios valstybės islamizacijai. Pasirodo, kad Stokholmo privačioje islamo mokykloje besimokančios mergaitės į mokyklos autobusą turi lipti pro užpakalines duris, o berniukai lipa pro priekines.
Gerdas Vildersas po teroro Mančesteryje pasakė: „Neįmanoma integruoti Islamą laisvoje visuomenėje. Žmogus gali integruotis; ideologija negali. Mes negalime jų daugiau importuoti į mūsų visuomenę. Ne todėl, kad mes neapkenčiame žmonių, bet todėl, kad mes turime problemų su ideologija, kuri visiškai nesuderinama su laisve.“
Pagal moterų išprievartavimų skaičių Švedija yra antra valstybė pasaulyje, po atsilikusio Lesoto. Švedija ant savižudybės slenksčio.
https://www.youtube.com/watch?v=rZYhppHTUa0
Bild pavadino Švediją pačia pavojingiausia Europos valstybe.
ES milijonui gyventojų tenka vidutiniškai 1,6 mirusiojo nuo šautinių žaizdų, o Švedijoje - keturi žmonės, t. y. beveik tris kartus daugiau.
Skirtumas yra dar didesnis, jei atsižvelgiama tik į 20-29 metų amžiaus grupę. Daugumoje ES šalių milijonui gyventojų tenka nuo nulio iki keturių šaunamųjų ginklų aukų. Švedijoje milijonui gyventojų tenka 18 mirčių. Antroje vietoje yra Nyderlandai, tačiau ir čia milijonui 20-29 metų amžiaus gyventojų tenka "tik" šešios mirtys.
Kai tyrimas buvo paskelbtas, BRÅ atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie palyginimai, deja, buvo neteisingi. Švedijos duomenys yra 2020 m., o ES duomenys yra trejais metais senesni, nes tik Švedija galėjo pateikti naujausią statistiką. Be to, daugelyje šalių nusikaltimai registruojami ne taip išsamiai kaip Švedijoje.
Pavyzdžiui, Vokietija Švedijos tyrime minima tik labai nežymiai, nes Federalinėje Respublikoje nėra naujausių tyrimų ar statistinių duomenų apie žmogžudysčių priežastis, nužudymo ginklus ir pan. Statistica.com duomenimis, 2020 m. Vokietijoje milijonui gyventojų teko 2,9 žmogžudystės aukos. Statistikos analizė neparodo, kas iš jų yra šaunamųjų ginklų ar gaujų nusikaltimų aukos. Tačiau akivaizdu, kad Švedija, kurioje milijonui gyventojų tenka dvylika žmogžudysčių, yra daug pavojingesnė už Vokietiją.
Dauguma šaudynių Švedijoje įvyksta dėl gaujų nusikaltimų. "Prekyba narkotikais čia yra pagrindinė problema, o šaudymai ir sprogdinimai glaudžiai susiję su narkotikų rinka", - neseniai paskelbė Švedijos policija, paskelbusi apie gaujų nusikaltimų tyrimą.
Šios gaujos dažniausiai kovoja Stokholmo, Geteborgo ir Malmės miestuose.
Kodėl būtent čia jau maždaug 15 metų padėtis tampa vis pavojingesnė, yra vienas iš svarbiausių klausimų, kurį jau seniai sprendžia daugybė ekspertų.
Malmės universiteto kriminologė Manne Gerell interviu laikraščiui "Aftenposten" išvardijo galimas priežastis.
Anot Gerello, trys priežastys yra šios: gaujų ir nusikalstamų tinklų augimas, prasta imigrantų integracija ir septintojo bei aštuntojo dešimtmečių gyvenamųjų namų projektai. Tuo metu Švedija investavo milijonus į naujus priemiesčius, kurie dažniausiai buvo surenkamieji pastatai ir tebestovi iki šiol. Šiuo metu yra apie 60 tokių priemiesčių, kuriuose daugiausia gyvena imigrantai arba socialiai remtini švedai. Be to, dešimtajame dešimtmetyje Švedijoje buvo įvestas nemokamas mokyklų pasirinkimas. Dėl betoninių priemiesčių ir laisvo mokyklų pasirinkimo daugelis grupių, imigravusių į Švediją, liko izoliuotos tarpusavyje.
Ką daryti?
Akivaizdu, kad taip toliau tęstis negali. Vis daugiau švedų baiminasi dėl savo gyvybės, nes neretai nekalti praeiviai tampa kovojančių gaujų aukomis. Todėl rugpjūčio pabaigoje Švedijos vidaus reikalų ministerija paskelbė 34 punktų planą, kuriuo šalis ateityje ketina kovoti su gaujų nusikalstamumu.
Nusikaltėlius bus lengviau sulaikyti net kilus menkiausiam įtarimui. Bus sugriežtintos minimalios bausmės, o bausmės už daugkartinius nusikaltimus bus automatiškai didinamos. Taip pat numatoma išplėsti kamerų stebėjimo sistemą ir apriboti galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Turi būti išplėsti atleidimo nuo baudų įstatymai ir liudytojų apsaugos programos. Be to, bus sustiprintas prevencinis socialinis darbas - nuo šiol gatvės darbuotojai visą laiką ir "matomoje vietoje" rizikos zonose dirbs ir naktimis bei savaitgaliais.
Apskritai Švedija nori ateityje sugriežtinti reikalavimus ir, svarbiausia, atidžiau į juos pažvelgti. Ar tai padės, paaiškės tik po kelerių metų.
Katastrofiška Švedijos mokymo sistemos padėtis
Naujoje Švedijos nacionalinės švietimo agentūros (Skolverket) ataskaitoje teigiama, kad praėjusį pavasarį daugiau nei kas ketvirtas šeštos klasės mokinys neišlaikė dalyko. Daugiausia sunkumų kilo laikant švedų kaip antrąją kalbą - kas trečias atsiliekantysis neišlaikė būtent šio egzamino.
Švedijos nuosaikiosios koalicijos partijos atstovė spaudai Kristina Axen Ohlin situaciją vadina "katastrofa".
"Deja, visi duomenys rodo, kad jei nebus imtasi skubių veiksmų, daugelis šių vaikų negalės baigti net devynerių metų mokyklos", - sakė ji.
Visos Švedijos švietimo sistemos problemos išryškėjo, kai paaiškėjo, kad Švietimo ministerija neleido daugeliui nesėkmingai besimokančių imigrantų mokinių dalyvauti Tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) testuose.
Reaguodama į tai, Švedijos vyriausybė pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį Švedijos mokyklų inspekcijai būtų suteikta daugiau galių uždaryti privačias ir savivaldybių mokyklas, turinčias rimtų ugdymo proceso trūkumų.
Siūloma, kad teisės aktų pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d.