Bilas Geitsas pripažino marmalizacijos nesėkmę. Švedų gydytojai reikalauja ją stabdyti

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-11-14 06:13:00, skaitė 1078, komentavo 10

Milijardierius Bilas Geitsa, kurio pinigais finansuojama 10% PSO biudžeto, kuris pagamino 7,4 milijardų vakcinų savo firmoje „Moderna“, abejoja mRNR vakcinomis, rašoma JAV portale „Zerohedge“. Atkreipiamas dėmesys į Bilo Geitso interviu, jo duotą praėjusią savaitę vienam Jungtinės Karalystės analitiniam centrui (žiūr.video:https://www.youtube.com/watch?v=CZplF4qdwII).

„Mes neturime vakcinų, kurios blokuotų viruso perdavimą", - sakė B. Geitsas, prieštaraudamas ankstesniems interviu, kuriuose jis teigė, kad skiepai blokuoja viruso perdavimą.

„Turime vakcinų, kurios padeda jūsų sveikatai, bet jos tik šiek tiek sumažina perdavimą", - pridūrė jis. Billas Gatesas teisus dėl to, kad marmalizacija neslopina viruso perdavimą. Portale „Zerohedge“ rašoma:

„Europoje užfiksavus rekordinį COVID skaičių, tapo akivaizdu, kad mRNA skiepai nedaro nieko arba daro labai mažai, kad sustabdytų ligos plitimą. Be to, atrodo, kad šių skiepų poveikis užkertant kelią teigiamam COVID testui baigiasi po 6-9 mėnesių.

Video Geitsas pripažįsta: „Mums reikia naujo vakcinavimo būdo". Manona, kad taip „Geitsas šluostosi rankas nuo dalyvavimo pasauliniame mRNA eksperimente“.

„Moderna“ mRNR marmalas gali sukelti Klarksono sindromą

Europos vaistų reguliavimo institucija (EMA) ketvirtadienį patvirtino, kad tiria pranešimus apie "Moderna" mRNA COVID-19 vakcinos "Moderna" gavėjų kraujo būklę. Remiantis EMA paskelbtu biuleteniu, ji nagrinėja šešis kapiliarų pralaidumo sindromo atvejus. Patikrinimo metu bus nagrinėjama kapiliarų pratekėjimo sindromo rizika grupėse, kurioms šis sutrikimas yra buvęs.

Kapiliarinio nuotėkio sindromas yra retas sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiu didelio kiekio plazmos nuotėkiu iš kraujagyslių į šalia esančias kūno ertmes ir raumenis. Ši būklė, žinoma kaip Klarksono liga, gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, kuris gali sukelti organų nepakankamumą ar net mirtį.

"Priepuolius gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcija arba intensyvus fizinis krūvis. Priepuolių dažnumas gali svyruoti nuo kelių per metus iki vieno atvejo per visą gyvenimą", - portalas „Breitbart“ cituoja JAV Meino kliniką. Simptomai: pykinimas, nuovargis, dirglumas, raumenų skausmai, didesnis troškulys ar staigus kūno svorio padidėjimas, rašoma klinikos interneto svetainėje.

Metų pradžioje EMA saugos komitetas padarė išvadą, kad kapiliarinio nuotėkio sindromas turėtų būti įtrauktas į informaciją apie produktą kaip "AstraZeneca" vakcinos, kurioje naudojama kitokia technologija nei "Moderna" vakcinoje, šalutinis poveikis.

JAV, Europos ir Kanados sveikatos apsaugos pareigūnai anksčiau teigė, kad vakcinos "Moderna COVID-19" nauda yra didesnė už galimą riziką. "Kaip ir visi vaistai, - ketvirtadienį teigė EMA, - ši vakcina gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireikš ne visiems". Dažniausias žinomas [Moderna vakcinos] šalutinis poveikis paprastai būna lengvas arba vidutinio sunkumo ir pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos".

Šią savaitę "Moderna" patvirtino, kad siekia išplėsti savo vakcinos COVID-19 sąlyginę licenciją Europos Sąjungoje ir įtraukti į ją 6-11 metų amžiaus vaikus.

Švedų reakcija į „Pfizer“ sukčiavimą

Gruodžio 2 d. auroritetingas medicinos žurnalas „British Medical Journal“ (BMJ) paskelbė faktus apie sukčiavimą, kuriant „Pfizer“ mRNR marmalą. Į tai Lietuvoje sureagavo tik prof. E.Vaitkus. Švedijoje buvo stipresnė reakcija. Šešiolika šios šalies autoritetingų gydytojų ir mokslininkų pareikalavo pristabdyti marmalizaciją šiuo apgaulingai diegtu preparatu.

Švedai mano, kad "BMJ ataskaita yra labai rimta". "Tai pakerta "Pfizer", kuri yra atsakinga už koronaviruso vakcinos, kuri šiuo metu skiriama Švedijos piliečiams, iš kurių šimtai tūkstančių yra vaikai, bandymus ir saugumą, patikimumą", - rašo gydytojai.

Jie taip pat teigia, kad pranešimų apie "Pfizer" vakcinos COVID-19 šalutinį poveikį yra labai daug. Pavyzdžiui, Švedijoje per dešimt mėnesių po skiepijimo pranešta apie 83 744 įtariamus šalutinius poveikius, t. y. daugiau nei 10 kartų daugiau nei visi pastaruoju metu kasmet pranešami visų vaistų ir vakcinų šalutiniai poveikiai (iš viso apie 25 000 medžiagų).

"Apie dvidešimt tyrimų parodė, kad "Pfizer" vakcinos poveikis yra labai silpnas. Vienas iš šių tyrimų, atliktas Švedijoje, parodė, kad vakcina turėjo gerą poveikį tik maždaug du mėnesius, o "AstraZeneca" vakcina po keturių mėnesių neturėjo jokio poveikio prieš delta variantą, tas pats pasakytina ir apie "Pfizer" vakciną, tačiau po septynių mėnesių... Kyla rimtų įtarimų, kad kai kurie "Pfizer" vakcinos klinikiniai tyrimai nebuvo atlikti moksliškai priimtinu būdu ir kad šių tyrimų rezultatų negalima laikyti patikimais. Visa tai, kartu su dideliu skaičiumi nepageidaujamų reakcijų po "Pfizer" vakcinacijos, iš kurių daugelis yra sunkios, verčia mus - gydytojus, mokslininkus ir imunologus - labai susirūpinti, ypač dėl vaikų, kurie turi labai mažą riziką susirgti sunkia COVID-19 liga, bet kuriems kyla didelė rizika, kad vakcinacija sukels rimtų šalutinių poveikių. Darome išvadą, kad skiepijimas nuo COVID-19 Švedijoje turėtų būti sustabdytas, kol bus apskaičiuotas rizikos ir naudos santykis visose amžiaus grupėse. Mūsų pozicija priimta atsižvelgiant į šias skandalingas naujienas ir į tai, ką šiandien jau žinome apie skiepų keliamą riziką", - rašo pasirašiusieji.

Apeliacinį skundą pasirašė šie asmenys:

Nilsas Littorinas - gydytojas, klinikinės mikrobiologijos daktaras;

Magnusas Burlingas - bendrosios praktikos gydytojas:

Sture Blomberg - anestezijos ir intensyviosios terapijos specialistas, docentas;

Ragnaras Hultbornas - onkologijos specialistas, profesorius emeritas;

Lilian Weiss - bendrosios chirurgijos gydytoja, docentė;

Ann-Cathrin Engwall - imunologė ir virusologė, molekulinės ląstelių biologijos mokslų daktarė, turinti imunologinį išsilavinimą;

Sebastianas Rushworthas - medicinos specialistas;

Maria Papadopoulou - oftalmologė;

Carina Ljungfelt - bendrosios praktikos gydytoja;

Christina Malm - bendrosios praktikos gydytoja;

Bo Jonssonas - bendrosios praktikos psichiatras, medicinos mokslų daktaras;