Kijevas virsta Dubajumi

Autorius: Valerijus Michailovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2022030... 2022-03-02 16:49:00, skaitė 472, komentavo 1

Kijevas išgyveno dar tris dienas nuo specialiosios karinės operacijos „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainos pradžios

Kijevas išgyveno dar tris dienas nuo specialiosios karinės operacijos "demilitarizuoti ir denacifikuoti" Ukrainos pradžios – iš viso penkias dienas. Ir apskritai, skirtingai nei daugelyje kitų vietų, jis gyveno gana ramiai, o pagrindines problemas miestui ir jo gyventojams sukėlė unikalūs vietos ir centrinės valdžios sprendimai: neprasidėjusi evakuacija (ne tik Kijevo, bet ir gyvenviečių, kuriose vyksta karinės operacijos), masinis kulkosvaidžių dalijimas visiems iš eilės, sąmoningai vykdomas sabotažas, keisti sprendimai dėl komendanto valandos trukmės ir pan., rašo RIA Novosti autorius Valerijus Michailovas.

Po tam tikro šoko, susijusio su vasario 24 d. operacija, ir tolesnės Rusijos desantininkų kontrolės Gostomelio aerodrome (dešimties kilometrų nuo Kijevo pakraščio), jau vasario 26–27 d., pasitikėjimas neišvengiamu agresoriaus "įveikimu"pradėjo grįžti pas Kijevo žmones.

Visų pirma, tai įtakojo galinga valstybės propaganda. Antra, IPSO (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų informacinių ir psichologinių specialiųjų operacijų padalinių, kuriuos per pastaruosius aštuonerius metus gerai "apmokė" "Vakarų partneriai") darbas, kuris iš karto ėmė fabrikuoti begalę klastotės apie milžiniškus agresoriaus nuostolius ir jo žiaurumus prieš civilius gyventojus.

Visų pirma, tokie atviri skrydžiai, kaip Ukrainos oro gynybos sistemos "Buk" raketa, pataikė į aukštybinį pastatą Kijeve, Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš MLRS apšaudė gyvenamąjį rajoną Charkovo šiauriniame pakraštyje ir daug kitų, automatiškai tapo Rusijos kariuomenės veiksmais. Kuo žmonės iš karto noriai patikėjo.

Trečia, didžiajai daugumai gyventojų trūksta net kritinio mąstymo užuomazgų. Apie tai, kad Ukrainos kariškiai atkovojo Gostomelio oro uostą, du kartus valstybinė propaganda pranešė tik vasario 25 d. Tuo tarpu nuolatinis Rusijos kariuomenės buvimas ten visiškai nejaudino visuomenės. O epizodas su 13 pasieniečių, kurie tariamai gynė Gyvatės salą iki galo ir "žuvo" ją užėmus Rusijos kariniam jūrų laivynui – Zelenskis net paskelbė, kad jiems visiems suteiktas Ukrainos didvyrio vardas po mirties – visiškai suglumino.

Manote, kad kai "žuvusius" pasieniečius (be to, ne 13, o 82 žmones) Rusijos karinis jūrų laivynas pristatė kaip pasidavusius, kažkas paklausė, kodėl Zelenskis palaidojo žmones gyvus? Ne! O kai kas sugalvojo nuostabią versiją, kad Vladimiras Putinas iš pradžių čia suklaidino Vladimirą Zelenskį, dėl ko pastarasis buvo priverstas priimti klaidingą sprendimą.

Ir ši versija tapo gana populiari Kijeve, nepaisant visiško absurdo. Beje, netinkamas elgesys su belaisviais, užfiksuotas vaizdo įraše, deja, daugeliui piliečių pasirodė nuotaikingas – tai, norom nenorom, verčia grįžti prie denacifikacijos klausimo. Ant šios "leistinos" bangos Kijeve imta kalbėti apie tai, kad vos tik bus prispaustas agresorius (o tai artimiausios ateities reikalas), Ukraina bus ne tik priimta į ES ir NATO, bet tiesiog užtvindyta investicijomis.

Belieka šiek tiek pakentėti ir tada gyvenimas bus kaip Dubajuje. Juokingiausia, kad kalbos apie artėjančią laimę girdisi milžiniškose eilėse prie maisto prekių parduotuvių ir kelių veikiančių vaistinių. Nors Kijeve karo veiksmų nevyksta, miesto valdžia kažkodėl uždarė žmones namuose nuo vasario 26 dienos 17 valandos iki vasario 28 dienos 8 valandos, paskelbdama tokią savotišką pusantros paros komendanto valandą.

Ilgalaikis negalėjimas net nusipirkti vandens ir duonos paskutinę žiemos dieną išprovokavo nesibaigiančias eiles, nors Kijeve liko ne daugiau kaip du trečdaliai gyventojų. Beje, trečdalis išvyko ne vietos valdžios dėka, o nepaisant to, kad Kijevo valdžia jokia forma neorganizavo evakuacijos. Ir ne tik Kijeve – matyt, tai buvo sąmoningas sprendimas, priimtas centriniu lygmeniu, siekiant padidinti aukų skaičių.

Pažymėtina, kad produktai iš parduotuvių lentynų dar nedingo, tačiau duonos ir pieno jau ima mažėti, o daugelio prekių kainos ėmė kilti aukštyn. Trūksta ir vaistų. Tačiau, kad nebūtų nuobodu, miesto valdžia pavydėtinai reguliai skelbia oro pavojų, kurie nesibaigia jokiais puolimais. Net nepaisant to, kad iš paties miesto sunkioji artilerija šaudo į šiaurę – į to paties Gostomelio rajoną ir gretimas gyvenvietes, iš kurių, matyt, mažai kas liks.

Taigi, gyvenamųjų namų Donecke ar Gorlovkoje bombardavimas nėra kažkas išskirtinio. Tas pats vyksta Kijevo priemiesčiuose. O lėktuvas "Mriya", apie kurio sunaikinimą Zelenskis paskelbė vienoje iš savo kalbų, akivaizdžiai buvo "dekomunizuotas" ne tų, kurie dabar užima Gostomelį.

Dar vienas būdas pasilinksminti Kijevo gyventojams buvo valdžios "diversantomanija". Pirmoji egzekucija žmonėms, įvykdyta laimingų dešimčių tūkstančių valdžios išplatintų automatų savininkų, įvykdyta vasario 25 d. Po to tarp "automatininkų" populiariausia pramoga tapo "diversantų" medžioklė, kuri baigėsi ne viena nebaudžiama žmogžudyste. Prie to, vėlgi, tiesiogiai prisidėjo valdžia.

Pavyzdžiui, meras Kličko, kuris per komendanto valandą paskelbė diversantais visus, kurie sėda prie vairo, o paskui visus, kurie įvažiuoja į viešojo transporto juostą. Ir atitinkamai leido į juos šaudyti. Beje, tokius leidimus davė ne tik jis, bet ir kitų miestų merai. Šiame fone kai kurių "diversantų" paliktų ženklų paieška, geografinės vietos nustatymo telefonuose išjungimas, kurio poreikį spėjo paskelbti net Vidaus reikalų ministerija, atrodo kaip nekaltas žaidimas.

Kijeve Rusijos karių, švelniai tariant, nelaukia. Didžiajai daugumai gyventojų yra puikiai išplautos smegenyse. Tačiau verta pastebėti, kad rytiniuose regionuose, kur požiūris galėtų būti kitoks, jis dar nepasireiškė. Esmė čia daugiausia dėl netikrumo, kad rytoj jie nebus apleisti.

2014-aisiais ir vėliau daugelis pasisakiusių prieš Maidaną buvo ne tik persekiojami, bet ir jiems atimtos gyvybės arba ilgus metus praleidę už grotų. O gąsdinimas nesiliauja: Kupjansko merui iškelta baudžiamoji byla tik už tai, kad jis sutiko bendradarbiauti su Rusijos kariuomene miesto ūkio funkcionavimo klausimais, yra ryškus to įrodymas. Kitaip situacija atrodo tik Donecko ir Lugansko srityse. Bet taip yra ne todėl, kad yra iš esmės skirtingi žmonės. Bet todėl, kad DLR ir LLR pripažinimas tapo aiškia garantija gyventojams, kad po poros mėnesių jie nebus sudeginti ar palaidoti gyvi dėl savo pilietinės pozicijos. Be kažkokių garantijų kituose regionuose žmonės tiesiog nedrįs iškišti galvos.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.