Apie Ramūną Alaunį. Kaip vienas mužikas mane mėšlu apdrabstė ir kvailiu išvadino

Autorius: Petras Gulbinskas Šaltinis: http://sauksmas.lt/apie-ramuna... 2015-12-04 13:54:28, skaitė 2849, komentavo 1

Čia aš apie tūlą Ramūną Alaunį, kuris signatarą Rolandą Paulauską, jo skaitytojus, žiūrovus, klausytojus ir mane, jų tarpe, kvailiais išvadino.

Taip aš įsivaizduoju Ramūną Alaunį, visus kvailiais išvadinusį

Senelė man pasakojo. Grįžo į varganą kaimą netoli Jonavos. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Spalio revoliucijos. Iš pasiturinčių buvo. Su seneliu kartu, Caro kariuomenės kapitonu. Atsivežė ji pilną skrynią labai gražios patalinės, pasoginės. Išskalbė ji tą patalinę ir pakabino kieme džiūti. Tai pamatę kaimynai-vergetos, o jie, žinia, tokios patalinės nebuvo net matę, į paklodžių ir įmaučių, baltutėlių, išsiuvinėtų, kraštus po mėšlo gabalą įrišo.

Kodėl aš tai prisiminiau?

Man šią labai seną istoriją priminė Ramūnas Alaunis.

Man šią istoriją priminė šio žmogaus tiesiog stebėtinai žema kultūra. Tarytum raštingas. Tarytum skaityti moka. O taip elgiasi, kaip praeito šimtmečio pradžios valstietis iš dūminės pirkios.

Pats neturiu, pats iki ausų mėšlinas, tai bent Paulausko paklodes mėšlu ištepliosiu. Ar taip?

O gal ligonis?

Ar gali sveikas žmogus tūkstančius Rolando Paulausko klausytojų, skaitytojų, žiūrovų kvailiais išvadinti?

Koks dvasios skurdas!

Bet baigsiu pasakojimą apie praeito šimtmečio pradžios kaimą ir senelius.

Vienam kaimiečiui, baltinius mėšlu tepančiam, nepavyko pasprukti, bet paleido, neprimušė. O kitiems mėšlinėtojams teko atsiprašinėti, nes senelis ne tik kapitonas buvo, bet ir karo gydytojas.

Manau, kad ir Alauniui teks Rolando Paulausko kada atsiprašinėti. Kitaip nebūna.

Aš irgi Alaunio nemušiu už tai, kad mane kvailiu pavadino. Nenoriu į mėšlą rankų tepti, nors ir reikėtų. Gyvenimas jį primuš.

Petras Gulbinskas

Šauksmas