Valentinas Katasonovas. Juanis ir kas stovi už TVF sprendimo
Autorius: Šauksmas.lt Šaltinis: http://sauksmas.lt/prof-valent... 2015-12-07 10:50:01, skaitė 2344, komentavo 1
Kinijos piniginis vienetas juoanis pastaraisiais metais ėmė konkuruoti tarptautinėje arenoje su pagrindinėmis rezervinėmis valiutomis – JAV doleriu, euru, britų svaru ir japonų jena.
Pagal vieną iš apibrėžimų, oficialios rezervinės valiutos statusą turi ta valiuta, kuri įeina į SDR krepšį (angliška abreviatūra reiškia specialias skolinimosi teises). Tai negryna viršnacionalinė valiuta, kurią emituoja Tarptautinis valiutų fondas (TVF).
SDR atsirado tuo metu, kada Bretton-Voodso valiutinė-finansinė sistema išgyveno sunkumus ir ji buvo numatoma kaip priemonė įveikti tarptautinę likvidumo problemą. Sprendimas išleisti SDR buvo Tarptautinio valiutų fondo priimtas 1969 metais, o pirmoji naujosios valiutos partija pasirodė 1970 metų pradžioje. Tai buvo negryna valiuta, primenanti Džono Keinso „bankor“ (anglų ekonomistas siūlė įvesti šią viršnacionalinę valiutą Bretton-Vudso konferencijoje 1944 metais). Spaudžiant pinigų spausdinimo staklių savininkams (Frderalinės rezervo sistemos) SDR paversti į naują piniginį vienetą nepavyko.
Šiai dienai TVF valstybės-narės turi SDR rezervus apimtimi, ekvivalentiška 280 milijardų dolerių. Tai labai nedidelė dalis TVF valstybių-narių tarptautinių rezervų. SDR kursas nustatomas kelių valiutų pagrindu, kurį vadina SDR krepšiu. Šiai dienai į krepšį sudėtos šios valiutos: JAV doleris, euras, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, Japonijos jena. Jos ir yra rezervinėmis valiutomis siaurąja prasme. Rezervinės valiutos statusas pakelia jos autoritetą, sukuria jai papildomą paklausą pasaulio finansų rinkose.
Prieš penkis metus peržiūrint SDR krepšio sudėtį Kinija TVF užsiminė dėl juanio įjungimo į jį, bet Pekino prašymas buvo kategoriškai atmestas. Paskutinių penkių metų bėgyje Kinija ryžtingai ruošėsi naujam bandymui padaryti juanį aficialia rezervine valiuta. Jos veikla buvo dvipusė. Iš vienos pusės, Kinija tęsė prekybą ir finansinę ekspansiją pasaulyje, augindama savo ekonominį potencialą, didindama operacijas rinkose juaniais. Iš kitos pusės, ji įnešė tam tikras korektyvas į nacionalinę valiutinę-finasinę politiką. Korekcijų prasmė – padaryti juanį labiau konvertuojama valiuta pagal TVF reikalavimus ir minimizuoti valstybės poveikį į juonio valiutinio kurso formavimą (taip pat TVF reikalavimas).
Pirma kryptimi Kinijos laimėjimai atrodo gana įtikinamai. Jeigu skaičiuoti bendrą vidaus produktą pagal perkamosios galios paritetą, tai Kinija jau aplenkė JAV pagal šį rodiklį, užimdamas pirmą vietą pasaulyje.
Kinija taip pat – stambiausias eksportuotojas pasaulyje. Kinijos eksporto-importo operacijose vis didesnė dalis tenka juaniams, o doleris, euras ir kitos rezervinės valiutos pasitraukia į antrą planą.
Vienas iš pagrindinių tarptautinės prekybos būdų – akredityvas. 2012 metų sausį juanias pasaulyje buvo atidaryta 1,89% visų akredityvų, o po trijų metų šis rodiklis išaugo iki 9,43%. Tai, tarp kitko, daugiau, negu akredityvų eurais. Auga juanio dalis visuose tarptautiniuose atsiskaitymuose (tarptautinėje prekyboje, kitose einamosiose operacijose, kitose operacijose su kapitalu). Štai duomenys terpbankinės informacijos perdavimo sistemos SVIFT. 2012 metais juanis užėmė tarptautinių atsiskaitymų apimtyje tiktai 12-tą vietą. 2015 rugpjūtį juanis tarptautiniuose mokėjimuose (pagal transakcijų kainą) buvo 2,79% tuo tarpu liepą – 2,34%. Pirmą kartą juanis aplenkė pagal šį rodiklį japonų jeną. Kinų valiuta tapo ketvirta sąraše pačių labiausiai naudojamų valiutų po JAV dolerio, euro ir svaro sterlingų. Be to, juanis eilėje valstybių faktiškai tapo rezervine valiuta, tai yra centriniai bankai įtraukia kinų valiutą į savo tarptautinių rezervų sudėtį. Tiksli apimtis tarptautinių rezervų juaniais yra nežinomas. Antra kryptimi taip pat yra poslinkiai, bet būtent čia Vašingtonas visokiais būdais kiša pagalius į ratus. JAV iždas ir kitos amerikietiškos valdžios institucijos kaltino Pekiną tuo, kad jis dirbtinai pažemina juanio kursą. Faktiškai jį kariaujant valiutinį karą. Pekino adresu iš Vašingtono pasigirdo kaltinimai tuo, kad vasarą buvusi nedidelė juanio devalvacija – ne pasekmė rinkos procesų, o rezultatas Kinijos Liaudies banko tikslingų veiksmų. Ir daugybę apribojimų užsienio kapitalui Kinijos ekonomikoje Vašingtonas kvalifikavo kaip rimtus apribojimus juanio konvertavimui. Iki šių metų vasaros pabaigos įvairūs JAV valdininkai ne kartą pareiškė, kad nepalaiko idėjos įjungti juanį į SDR krepšį. Vienok rudenį pasisakymų tonas Vašingtone pasikeitė. Tai įvyko po rugsėjo vizito Si Dzinpino į JAV. Baltuosiuose rūmuose suprato, kad su Kinija jie gali perlenkti lazdą. Pekinas buvo labai sudirgęs dėl to, kad Vašingtonas priėmė kursą priešintis TVF reformoms.
2010 metais Vykdančioji fondo taryba (24 vykdantieji direktoriai) priėmė sprendimą dėl šalių narių kvotų peržiūrėjimo atsižvelgiant į finansinius ir ekonominius šalių pozicijų pokyčius. Jeigu ekonominiai JAV ir Kinijos potencialai, matuojami BVP ir tarptautine prekyba maždaug lygūs, tai jų balsų dalys Fonde nepalyginamos. JAV dalis viršija 17%, o pas Kiniją – 3,8%. JAV, susiblokuodama su savo sąjungininkais iš G7 turi TVF 43% balsų. Vašingtoną tokia padėtis tenkina, todėl pastarųjų penkių metų bėgyje jo kongresas fondo Vykdomosios tarybos sprendimo dėl kvotų korekcijos ratifikaciją.
JAV politika TVF pastaraisiais metais buvo tokia, kad ji vertė Kiniją iš Amerikos partnerio į priešą. Vašingtonas sąmoningai ar nesąmoningai padėjo BRIKS valstybių konsolidacijai. 2015 metais įsikūrė BRIKS bankas, kuris gali tapti TVF alternatyva. Dar viena TVF alternatyva Pekino įkurtas Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB).
Tai kad Vašingtonas sutiko įtraukti juanį į SDR krepšį – priverstinė taktinė nuolaida. Lapkričio vidury TVF vykdantysis direktorius Kristina Lagard ir Fondo ekspertai rekomendavo įjungti juanį į rezervinių valiutų krepšį. 2015 lapkričio 30 Vykdančioji TVF taryba priėmė Pekino ilgai lauktą sprendimą įtraukti juanį į SDR krepšį. Bet įsigaliojimas šio sprendimo atidėtas 10 mėnesių – iki 2016 spalio 1. Matomai, atidėjimą inicijavo Vašingtonas, kuris nori palaikyti Pekiną ant trumpo pavadėlio. Negalima atmesti, kad kilus kokiems nors ekscesams iki ateinančių metų spalio 1 Vašingtonas sugebės prastumti TVF 2015 spalio 30 sprendimo įsigaliojimo užšaldymą.
Pasirodė pirmieji vertinimai to, kaip oficialios rezervinės valiutos statuso suteikimas juaniui paveiks Kinijos ekonomiką. Ekspertai laukia, kad papildomas kapitalo pritekėjimas į juanio aktyvus iki 2020 metų sudarys 600 milijardus dolerių. Tame skaičiuje 400 milijardai dolerių – iš stambiausių investicinių fondų, įskaitant suverenius fondus. Ir dar 200 milijardų – iš privačių kompanijų ir atskirų investuotojų.
Teisybė, yra ir negatyvūs vertinimai. Jų esmė tame, kad ims augti juanio kursas, o tai susilpnins ir taip tapusį nestabiliu kinų eksportą. Kai kurie ekspertai netgi mano, kad ant tolesnio Kinijos ekonomikos vystymosi galima padėti kryžių; Kinija palaipsniui virs finansine ekonomika, o šitas modelis reikalauja karinio savo valiutos rėmimo, panašiai kaip Didžioji Britanija XIX – pirmoje XX amžiaus pusėje palaikė jėgos metodais svarą sterlingų, o JAV ХХ – pradžioje ХХI amžiaus lygiai taip pat palaikė savo dolerį.
Kaip bebūtų, Pekinas jaučiasi laimėtuoju. Tuo pačiu metu kai kurios valstybės po TVF Vykdomosios tarybos sprendimo patiria karčius jausmus. Juk kitoms rezervinėms valiutoms SDR krepšyje teks pasispausti. Juanio dalis nustatyta 10,92%. Dolerio dalis sumažės tik simboliškai: nuo 41,90 iki 41,73%. Pasispausti pirmoje eilėje teks eurui, kurio dalis nukris nuo 37,40 iki 30,93%. Taip pat sumažės dalys britų svaro sterlingų (nuo 11,30 iki 8,09%) ir japonų jenos (nuo 9,40 iki 8,33%). Tai yra dalis dviejų europietiškų valiutų (euro ir svaro sterlingų) krepšyje SDR sumažės beveik 10 procentinių punktų. Ženklu taip pat, kad patekęs į išrinktųjų klubą, juanis tuojau pat užėmė trečią vietą, palikęs po savęs japonų jeną ir britų svarą.
Galima laukti, kad Pekinas, pasiekęs ypatingo juanio statuso, artimiausiu laiku stengsis paimti sekančią aukštumą – siekti TVF reformavimo. Pirmiausia, Vykdomosios tarybos 2010 metų sprendimų įsigaliojimo dėl kvotų korekcijos. Antra, patvirtinimo naujos kvotų paskaičiavimo formulės (labiau adekvačiai atspindinčios Fondo šalių-dalyvių pozicijas pasaulio ekonomikoje). Trečia, paruošimo naujų kvotų koregavimo (kurios buvo 2015 metais).
Tolimesnė Pekino kova už vietą po saule TVF susijusi su didelėmis rizikomis. Kai kurie amerikiečių politikai apie būsimą TVF kalba maždaug taip: Vašingtonui fondas reikalingas tiktai iki to laiko, kol Juntinėms Valstijoms priklauso kontrolinis akcijų paketas šitoje „akcinėje bendrovėje“ ir kol jos gali naudoti Fondą kaip savo tarptautinės politikos įrankį. Jeigu Kinija ir kitos valstybės paverš iš Jungtinių Valstijų kontrolinį TVF akcijų paketą, tolimesnė narystė Vašingtono ir jo sąjungininkų šioje organizacijoje praras bet kokią prasmę. Įdomu, ar įvertina Pekinas šitą aplinkybę ruošdamasis kopti į naujas TVF aukštumas?
Vertė Algimantas Lebionka
Šauksmas