Algimantas Rusteika: Mūsų laisvė nėra tai, kas parašyta ir nustatyta

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-09-22 01:26:00, skaitė 246, komentavo 0

Algimantas Rusteika: Mūsų laisvė nėra tai, kas parašyta ir nustatyta

Jie suvaidina mūsų šventes ir, nulipę nuo scenos, sugrįžta namo, gal ir miega su švarkais, dizainerių suknelėmis ir pamėlusiais kubiliniais "šlypsais" - išėję gyventi į realybės šou tikrovėn nebepareina, tik nenuilstamai kovoja už tai, kad viskas kitiems ir svetimiesiems būtų galima, ir už draudimą mums net galvoti apie tai, kas tikrai galima.

Bet jeigu kas nors dar neuždrausta - nesvajokit, kad galima, nes tam, kad kas galima būtų galima, reikia tvaraus leidimo ir teisingai nustatytų tvarkų, juk kitaip gyvensim laisvai, kaip norim ir nieko neprašydami, o tai pavojinga mūsų pačių saugumui, valstybei ir naudinga rusams, gyventi pagal Konstituciją čia negalima ir uždrausta, nors ir leidžiama.

Mūsų laisvė nėra tai, kas parašyta ir nustatyta, o nelaisvė yra laisvė, neturinti dokumento ir jai sankcijas taiko tie, kurie ją kasdien liaupsina, ir už nesankcionuotą laisvę mums pritaiko sankcijas mūsų pačių labui, ir nešiojam šimtametrines vėliavas, labai džiaugiamės, klausomės nemokamų koncertų ir įtraukių pakalbėjimų apie tai, kaip gera gerovėje, nes tvarka vardan tos turi būti.

Bet brangiausia tai ta laisvė, kuri yra panoramoje, nes dėl to pakyla mūsų savikaina, o kai mus urmu ir su nuolaida superka, kai sumoka kas valstybei priklauso ir įkeičia bankui - bematant atpingam ir jau kiekvienas galim laisvai pagalvoti, kas teisingai mums nurodyta, ir išeinam miniomis už kitų laisvę, nes esam labai geri.

Laisvės rinka laisva, liberalizuota ir valstybės darniai reguliuojama mūsų naudai ir žmonių gėrybei, todėl mūsų nepriklausomybė nuo mūsų nepriklauso, kaip bet koks kitas jūsų turtas, ir esam laimingi tol, kol įjungta signalizacija ir kamerose dar šilta, ar kol neatbėga svetimi, kuriems mes gyvenam - nors gyventi sau dar neuždrausta, bet juk kaip labai negražu!

Tikra laimė gyvena delnuose, kurių šilumą gali atjungti už skolas, ir vaikai, kuriuos pagal kaimyno skundą atims ir po pusmečio išsiaiškinę, kad nieko tokio - atiduos, mus kasdien suskaičiuos, išrikiuos ir parduos iki aštuntos, ir tuščius supirks taromatais, ir visas blogis bus tik po vakarykščios atsibudęs gerumas, nes mums būti laisvais nedraudžiama, bet galvoti apie tai negalima.