Kieno Krymas: arba ką atsakyti dalbajobams kurie to klausia

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-04-24 08:59:00, skaitė 756, komentavo 35

- Kieno Krymas?  -  Paryžiuje prancūzas-žurnalistas paklausė Kinijos ambasadoriaus.

Kinijos ambasadorius populiariai iš aiškiai išaiškino prancūzams kieno yra Krymas.

Žurnalistas norėjo diplomatą pastatyti į nepatogią padėtį, manė, kad jis, kaip ir jie, pradės vartytis tarp to, ką iš tiesų galvoja ir to ką yra priimta politiškai korektiškai pasakyti.

Tačiau galiausiai pats kinietis pastatė juos į tą nepatogią padėtį.

– Krymas nuo pat pradžių priklausė Rusijai, ar ne taip? O jau vėliau,  tarybiniais laikais, Chruščiovas atidavė Krymą Okrainai“, – atsakė Lu Šai.

Žurnalistas pasipiktino.

– Pagal tarptautinę teisę Krymas yra Okrainos dalis! - metė argumentą Darijus Rošebinas.

– Pagal tarptautinę teisę buvusios Tarybų Sąjungos respublikos apskritai neturi jokio statuso. Todėl, kad nėra tarptautinės sutarties, kuri materializuotų jų suverenitetą“, – atsakė oficialus Padangių Imperijos atstovas.

Ambasadorius yra teisus dėl to, kad Krymas rusams o ne kažkam kitam. 2014 metų kovą Krymas susikrovė lagaminus ir kartu su visais gyventojais išsikraustė iš Nezaležnos. Ir šis žingsnis visiškai atitinka tarptautinę teisę.

Visų pirma todėl, kad egzistuoja Kosovo precedentas.

O Pindostano teisė labai mėgsta precendentus. Sukuria situaciją kada yra reikalas, koks nors užkampio teismas priima reikalingą sprendimą, o paskui tuo sprendimu visiems bado akis: va jau buvo toks “precendentas”, ir va kaip "demokratiškai" jis yra išspręstas.

Kosovo albanai vienašališkai atsiskyrė nuo Serbijos, pažeisdami Serbijos Respublikos Konstituciją ir suverenitetą. Tačiau, pagal Tarptautinio SNO teismo sprendimą: „Belgrado sutikimas Kosovo atsiskyrimui nereikalingas“.

Kaip paaiškino teismas, jeigu šalies dalis vienašališkai paskelbia apie savo nepriklausomybę, tai yra priešingai nei skelbia pradinės šalies ("motininės") valia ir įstatymai, tuomet tarptautinė (NB: tarptautinė!) teisė nėra pažeidžiama.

Antra, atsiskiriant nuo TSRS Kijevas pažeidė  atsiskyrimo įstatymą.

1990 metų TSRS įstatyme sakoma, kad jeigu sąjunginės respublikos teritorijoje yra autonominiai dariniai (subjektai), tai referendumai turi būti rengiami nepriklausomai vienas nuo kito, o to nebuvo padaryta.

Faktiškai Okraina aneksavo Krymo Autonominės Tarybinės Respublikos (KATR) teritoriją ir uždraudė surengti referendumą pusiasalyje. Nepaisant to, 1992 metų gegužę Krymas pareiškė apie tokią savo teisę, Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Aktą dėl valstybinio savarankiškumo paskelbimo, buvo patvirtinta Krymo Respublikos Konstitucija ir priimtas nutarimas surengti referendumą visame Kryme dėl nepriklausomybės atkūrimo 1992 metų rugpjūčio 2 dieną.

Kažkas paprieštaraus: „O Okraina iš TSRS pasitraukė ne pagal tarybinius įstatymus, o tiesiog paskelbusi nepriklausomybę“. Ir šitaip paprieštaravęs tik apsikvailins ir išsidurs.

Formaliai, Okraina paskelbė savo nepriklausomybę Valstybinio Nepaprastos Padėtis Kkomiteto (GKČP) sprendimu. Kaip parašyta Nepriklausomybės paskelbimo akte:

Atsižvelgdama į mirtiną pavojų, pakibusį virš Okrainos dėl perversmo TSRS 1991 metų rugpjūčio 19 d., ... Okrainos Tarybų  Socialistinės Respublikos Aukščiausiasis Sovietas iškilmingai skelbia Okrainos nepriklausomybę ir savarankiškos ukrainietiškos valstybės sukūrimą...“.

 

Kas dar yra labai įdomu. Okraina paskelbė save nepriklausoma praėjus 2 dienoms po GKČP nuvertimo, tai yra jau po to, kada PAVOJUS JAU BUVO PRAĖJĘS.

Priminsime, kad Krymo atsiskyrimas taip pat buvo valstybinio perversmo pasekmė, Okrainos žmonių išrinktos valdžios nuvertimo "jevromaidane" rezultatas. Krymo žmonės pagrįstai pamanė, kad šis perversmas jiems buvo mirtinai pavojingas.

Pusiasalio parlamentas nusprendė, kad:

- siekiant apsaugoti neatimamas piliečių teises ir laisves, įskaitant teisę į gyvybę, minties ir žodžio laisvę, teisę kalbėti gimtąja kalba,

- siekiant apsisaugoti nuo nacionalistinių grupuočių, kurios bandė prasiskverbti iš žemyninės Okrainos dalies

- remiantis Krymo AR Konstitucija, o būtent sutinkamai su 18 straipsnio pirmos dalies 7 punktu (dalyvavimas su Krymo Autonomine Respublika susijusiuose reikaluose) ir 26 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, priimti sprendimą dėl respublikinio (vietinio) referendumo surengimo.

Tai yra, Krymas pasitraukė iš Okrainos remdamasis tais pačiais pagrindais, kuriais Okraina pasitraukė iš TSRS.

Visai kaip Kosovas, kuris net su SNO teismo palaiminimu, pasitraukė iš Serbijos. 

Griežtai pagal Pindostano teisės dievinamą precendentą.

Tačiau įdomus dalykas yra dar ir tame, kad nepaisant to, kad padaryti esminiai konstitucijos pažeidimai iš "svidomitų" (ukro-dalbajobas) pusės, suteikė pagrindą Krymo Autonominei Respublikai priimti sprendimą Konstituciją laikyti negaliojančia, tai yra netekusią galios, ir juridiškai Krymas nepažeidė ir Okrainos įstatymų.

Esant neatitikimams tarp Krymo parlamento sprendimų ir Okrainos Konstitucijos, tik Okrainos prezidentas gali sustabdyti jų veikimą, VIENU METU kreipdamasis į Okrainos Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucingumo.

Konstitucinis teismas Okrainoje jau nebegzistavo, jį išvaikė naujoji svidomitų valdžia. Todėl, kad ir kaip besukti, teisėtas Okrainos prezidentas buvo Janukovyčius, kuris neužginčijo Krymo parlamento sprendimo.

Taigi Krymo parlamento sprendimas įgavo teisinį pagrindą, nes nebuvo kam ginčytis su šituo sprendimu.

P.S. O lietuviškiems dalbajobams, klausiantiems kieno Krymas, reiktu atsakyti klausimu - kieno Memelis-Klaipėda, kurį prieš šimtus metų pastatė vokiečiai, o Lietuva okupavo ir aneksavo prieš 100 metų, ir kuris iki to niekada Lietuvai nepriklausė. Nors tikriems dalbajobams yra per daug sudėtinga tai suvokti.