Atsakymas spjaudaliams, arba kas yra tikrieji politiniai valkatos?

Autorius: Kazimieras Juraitis Šaltinis: http://ltnacionalistas.wordpre... 2014-11-18 01:06:41, skaitė 5560, komentavo 1

Atsakymas į Juliaus Pankos „Lietuvos ryte“ 2014 07 28 dienos straipsnį „Politinės valkatos, referendumas ir Ukraina“‘ taip pat į Algirdo Patacko 2014 07 25 dienos straipsnį „Apie tikrąjį Rolando Paulausko veidą“.

- Kazimieras Juraitis

Kadangi esu susijęs ir su žemės referendumu (dalyvavau parašų taisymo kampanijoje), taip pat su signataru Rolandu Paulausku (kėliau jo kandidatūrą į Lietuvos Prezidento postą) ir filmu „…suprasti Ukrainą…“ (esu šio filmo bendraautoris), atsakysiu į šį… net nežinau kaip pavadinti… spjaudalą.

Pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad reikėtų sakyti „politiniai valkatos“, o ne „politinės“. Mat tada neaišku, ar kalbama tik apie moteriškos giminės, ar abiejų lyčių valkatas. Kadangi tu, Juliau, kalbi išskirtinai apie vyriškos lyties asmenis, klaidini skaitytojus.

Kalbant apie tokias didžias istorines asmenybes kaip Vytautas Didysis ar Jogaila negalima vieno priskirti didžiavyriams, o kito nurašyti į smulkius niekšelius, mat pastarasis savo dėdę Kęstutį pasmaugė. Tas poelgis išties niekšiškas. Bet didžiojoje politikoje galioja savos taisyklės. Anais laikais savo konkurentus didžiūnai naikindavo kas kaip mokėdavo, galabydavo. Šiais – šmeižia, visokeriopai kompromituoja ir tik po to nugalabija. Jei tu Jogailą į niekšelius nurašai už vieno savo dėdės nužudymą, tai kokiai kategorijai reikėtų priskirti Vytautą, kai jis pardavė visus žemaičius, ar kartu su kryžiuočiais Vilnių degino? Vytautui niekšybes atleidi, nes jis Lietuvą iki Juodosios jūros išplėtė. Istorikas turėtų mąstyti be emocijų…

Esi neteisus ir lygindamas Antaną Smetoną su Justu Paleckiu. Pirmasis esą Tėvynę mylėjo, o antrasis ką – nekentė? Ir Salomėja Nėris, ir Petras Cvirka, ir Kazys Binkis, ir Kazys Boruta, ir Kazys Inčiūra su visa plejada šviesuolių, kuriems nepatiko Lietuvoje vyravusi fašistinė šovinistinė dvasia (beje, labai panaši į vyraujančią šiandienos Lietuvoje ir kurią tu taip agresyviai skleidi). Gal žmonės naiviai tikėjo, kad TSRS gali atnešti laisvę? Panašiai ir mes tikėjome (kai kurie ligi šiolei tiki), kad iš TSRS galėjo išgelbėti tik ekonominė sąjunga su ES, apginti – NATO.

Antanas Smetona Lietuvos prezidentu tapo ne iš karto. 1917 metų rudenį jis buvo aktyviausias vokiečių paruošto Lietuvos ateities vizijos projekto rėmėjas, o būtent: „Lietuva skelbiama savarankiška valstybe, monarchija, kurios karaliumi išrenkamas Viurtembergo kunigaikštis Urachas, katalikas.“ A. Smetona visaip vinguriavo siekdamas Lietuvos nepriklausomybės, kaip ir turėtų elgtis kiekvienas išmintingas politikas. Jeigu tas planas būtų išdegęs, tai tu dabar A. Smetoną vokiečių pakaliku pravardžiuotum? Justas Paleckis gi į LTSR vadovo kėdę buvo pasodintas po Molotovo–Ribentropo susitarimų. Tu jį vadini Stalino kolaborantu. Tuomet kolaborantai – visi, kurie prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų, išskyrus disidentus ir tremtinius. Ir ne tik valdžia, bet ir kolūkiečiai, menininkai, rašytojai, muzikantai, profesoriai… žodžiu, visi, kurie nenorėjo į Sibirą, ir kažkaip prisitaikė. O gal geriau lyginti juos be emocijų? Lietuvos patriotui – be abejo, A. Smetona mielesnis, nes jis simbolizuoja Laisvę.

Pamenu, susižavėjęs parašų rinkikų patriotizmu žemės referendumo metu, pradėjau ne juokais svarstyti: gal man pirmąkart gyvenime stoti į partiją – tautininkus? Perskaičiau jūsų būstinėj plakatą „Geriau lavonas negu raudonas“. Susimąsčiau… O ką reiškia tautininkų šūkis „Lietuva – lietuviams“? Parašiau tau ilgiausią naivų laišką, kuriame prašiau paaiškinti, kas gi būtų su Lietuvos lenkais ir rusais, jei tautininkai ateitų į valdžią? Juk pasaulinė globalizacija visas tautas naikina vienodai. Ir lietuviai, būdami pagrindiniais Lietuvos šeimininkais, turėtų užtikrinti Lietuvos tautinių mažumų teisę į jų identitetą… Atsakymo nesulaukiau. Prasidėjo Maidanas. Tavo elgesys Ukrainos tragedijos metu buvo geriausias atsakymas. Inicijuoji akciją „Sugauk kolorado vabalą“. Ją nusičiumpa buvęs GRU (glavnoje razvedovatelnoje upravlenije – rus.) pulkininkas Algimantas Čekuolis su Algirdu Kaušpėda – Pablo (o aš taip mėgau grupę „Antis“…). Dega žmonės Odesoj – o jūs visi džiūgaujat: „Koloradai spirga! Kaip geriau juos naikinti – nuodyti ar deginti?..“ Luganske ir Donecke valdžia naikina savus piliečius tūkstančiais, o tu savo veidaknygėje džiaugiesi, kad kuo daugiau – tuo geriau, nes tai „koloradai“. Tai ką šitoj savo rašliavoj nori apgauti, kai rašai apie žūstančius vaikus ir senelius?

Todėl ir sukūrėme filmą „…suprasti Ukrainą…“. Kad Maidanas niekad neateitų į Lietuvą. Kad čia nepradėtų siautėti lietuviškas Muzyčko – Panka. Ir ne Rolandas Paulauskas filmą kūrė, o mūsų paprašytas jis pasakė savo nuomonę Ukrainos klausimu vis didėjančiam mūsų gretų būriui. O mes jau, pasitelkę savo išmonę ir sugebėjimus, jį sumontavome. Ir ne Rolandas Paulauskas siuntė šį filmą visiems Seimo nariams, Prezidentei su prieraše išreikštu nepritarimu Lietuvos vykdomai užsienio politikai. Šį filmą be Rolando Paulausko žinios išsiuntėme visoms įmanomoms pasaulio žiniasklaidos priemonėms, nes turime tokią pilietinę teisę – išreikšti savo nuomonę. Taip mes atsiprašome visų pasaulio rusų už visokius pankas, čekuolius, kaušpėdus, juknevičienes, auštrevičius, adomėnus ir kitus šovinistus. Ne visi lietuviai tokie!

Ir dėl žemės referendumo per daug nesipūsk, Juliau, kaip varlė prieš jautį. Aš juk žinau, kas buvo tikrieji referendumo koordinatoriai. Tie, kurie savo atostogų sąskaita po 14–16 val. per dieną aktyviai dirbo. O po to juos iš savų darbų išgrūdo. Bet jie nesiskundė, nes laikė save eiliniais partijos kareiviais. O tu tapai eilinis partinis biurokratas, jojantis ant bendražygių sprando ir vagiantis savo partiečių nuopelnus… Žinai, tau labai tinka kaimo poeto Vlado eilėraštis apie pseudopatriotus:

Lėk žirgeli per laukelį,

Pakol kojos neša!

Kėpso vytis tau ant sprando

Ir dar karčius peša…

Sakai, kad Rolandas Paulauskas neprisidėjo prie žemės referendumo. O juk jis kūrė konstitucinius straipsnius dėl žemės, kurie vėliau buvo išmesti. Dėl šių straipsnių atstatymo į Konstituciją juk ir vyko referendumas – tai ką ir kalbėti… Spjaudydamas ant Tautininkų partijos atkūrėjo Rolando Paulausko tikru tautininku netapsi. Nebijok vadintis tikruoju vardu – pavyzdžiui, nacionalšovinistu, ir keliauk sau su aršiausiais maidaunais. Tada galės sugrįžti tikrieji tautininkai, atrasti, įstoti į Tautininkų partiją ir sugrąžinti gerą istorinį jos vardą. Nešiukšlink politinės aplinkos ir neteršk Antano Smetonos atminimo. Nes Antanas Smetona, pasak liudijimų, buvo labai inteligentiškas, švelnaus būdo, bet tvirtas žmogus.

Tiek norėjau pasakyti tau, Juliau Panka.

O Jums, gerbiamas Algirdai Patackai, atsakysiu štai ką.

Aš Jus visada gerbiau ir kaip žmogų, ir kaip politiką. Jūs man atrodote doras, sąžiningas, patriotiškas. Drįsčiau teigti, kad Jums net tiktų „tautos sąžinės“ epitetas. Jūs turite teisę turėti savo nuomonę apie Rolandą Paulauską. Bet kaip man vertinti kai kuriuos epizodus Jūsų straipsnyje „Apie tikrąjį Rolando Paulausko veidą“?

Straipsnis prasideda taip: „…iš portalo lrytas sužinojęs, jog signataras Rolandas Paulauskas per rusų televiziją kalbėjo tarsi pritardamas ir t. t..“. Matyti, kad Jums buvo suteikta klaidinga informacija.

Rolandas Paulauskas per rusų televiziją nekalbėjo. Kalba ėjo apie neįtikėtino populiarumo sulaukusį jo bendraminčių (tarp jų esu ir aš) sukurtą filmą „…suprasti Ukrainą…“ su rusiškais subtitrais lietuvių kalbos nesuprantantiems žmonėms. Jūs tą filmą matėte? Iš reportažo matyti – ne.

Jūsų pasakojimas apie Rolando Paulausko politinės veiklos istoriją atrodo kaip subjektyvus įvykių vertinimas. Šio politiko Jūs, švelniai tariant, nemėgstate. Tačiau mums įdomus Jūsų požiūris į visai tautai svarbius istorinius įvykius.

Atkreipiu Jūsų dėmesį į teiginius, kuriuos tam tikromis aplinkybėmis galima būtų įvertinti kaip šmeižtą arba melą (jei Rolandas Paulauskas sumanytų paduoti į teismą). Jūs teigiate, kad „R. Paulauskas gauna signataro rentą ir tuo pat metu gauna nemažas pajamas iš šiukšlių surinkimo įmonės, bet sugeba šitai juridiškai nuslėpti.“

Keldamas jį į Lietuvos Prezidento postą, aš rūpinausi Rolando Paulausko turtine deklaracija, todėl žinau ir jo pajamas, ir juridines aplinkybes dėl signataro rentos. Tvirtinu, kad Jūsų teiginys yra netiesa. Matyt, būdamas sąžiningas ir patiklus žmogus, eilinį kartą patikėjote kažkieno skleidžiamais pramanais arba sąmoningu šmeižtu.

Ko vertas jūsų pasakymas „R. Paulauskas – absoliutus egoistas“? Aš manau visiškai priešingai. Signataras Rolandas Paulauskas – labai racionalus, sąžiningas, taupus. O pagrindine jo asmens savybe laikyčiau kilniadvasiškumą. Jei reikėtų jį apibūdinti kaip politiką – sakyčiau, tai vienintelis Lietuvoje nuoseklus tautinės pakraipos politikas humanistas, visa galva lenkiantis kitus savo geopolitinėmis įžvalgomis, sugebantis atsisakyti asmeninių interesų vardan Tautos. Vertas būti Lietuvos Prezidentu.

Vėl ir vėl kartojate liustracijos įstatymo istoriją. Prezidentinės kampanijos metu ji tiek dažnai buvo kartojama, kad jau tapo nuvalkiota.

Jūs teigiate, kad dėl nepavykusio liustracijos įstatymo „iš tiesų kalčiausia yra oportunistinė Tautos Pažangos grupuotė. Tai didžiausia ir skaudžiausia naujos Lietuvos istorijoje niekšybė, kurios pasekmės užnuodijo tolesnį Lietuvos gyvenimą ir dar ilgai nuodys“.

Kas nuodys? Kaip ilgai nuodys? Ar tikrai didžiausia ir skaudžiausia Lietuvos istorijoje niekšybė? Ar tikrai Tautos Pažangos grupuotė yra kalčiausia?

Šiuos ir kitus klausimus mūsų vis didėjanti kūrybinė grupė nutarė nuodugniai išsiaiškinti.

Jus, kaip nepriekaištingos reputacijos žmogų, savitą Tautos Sąžinės simbolį, daug žinantį apie Rolandą Paulauską, viešai kviečiu dalyvauti tame tyrime. Ar sutinkate?