Kanibalizmo propaganda žiniasklaidoje
Autorius: Kūlgrinda.lt Šaltinis: http://kulgrinda.lt/1148/kanib... 2016-04-04 15:01:00, skaitė 2698, komentavo 1
2014 metais internete išplito straipsnis „Overtono langai“, pasakojantis apie technologiją, kuri leidžia legalizuoti visuomenėje visiškai svetimas jai idėjas. Paminėtas ten buvo ir kanibalizmas. Daugelis įvertino publikaciją kaip hiperbolę, tačiau iš tikrųjų kanibalizmo legalizavimo procesas jau paleistas ir nulinis taškas jau įveiktas. Apie tai ir bus kalbama šioje apžvalgoje, pateikiant konkrečius pavyzdžius.
Devinto dešimtmečio pradžioje Tomas Harisas parašė romaną „Raudonasis drakonas“, kuris, aktyviai propaguojamas Vakarų žiniasklaidos, plačiai pagarsėjo ir netgi tapo stiliaus etalonu.
Romano pagrindiniam herojui FTB darbuotojui, beieškant žudiko maniako padėjo kitas maniakas – Hanibalas Lekteris, kuris atliko bausmę už žmogžudystes ir savo aukų valgymą.
Knygoje žmogėdra buvo apgaubtas rafinuotumo ir netgi kilnumo aureole: mėgo klasiką, buvo išsilavinęs, inteligentiškas žmogus, o svarbiausia – jo aukomis tapdavo iškrypėliai, žudikai, niekšai, visi tie, kurių jis nelaikė žmonėmis. Gavosi paveikslas, kuris skaitytojui asociavosi vos ne su Robinu Hudu, tik su tam tikrais keistumais.
Po „Raudonojo drakono“ sekė kitos knygos, o paskui romanas buvo ekranizuotas. Filmuose apie Hanibalą nusifilmavo tokios Holivudo žvaigždės kaip Entonis Hopkinsas, Džiuliana Mūr, Džudi Foster, Edvardas Nortonas ir kiti. Hanibalui buvo sukurta tragiška praeitis ir meilė jaunai FTB darbuotojai Klarisei.
Romane Hanibalui viskas baigėsi laimingai, jis gavo Klarisės meilę ir išvažiavo su ja į Europą, tačiau kino kūrėjai, kaip patys prisipažįsta, nutarė, kad žiūrovai nepasirengę tokiam posūkiui, dėl to iki šiol filmas apie žmogėdrą likdavo be hepiendo.
Tačiau laikai keičiasi. Tiksliau, jie aktyviai keičiami. 2013 metais pasirodė serialas „Hanibalas“, kuris pagal režisierių sumanymą turi išgyventi šešis sezonus ir būti gerokai artimesnis knygų siužetams. Kaip tikina scenaristai, „Hanibalo“ pabaiga sutaps su knygos pabaiga, vadinasi, mūsų herojaus laukia hepiendas.
Tačiau serialo autorius sumelavo: serialas, skirtingai nei filmas, padarė Hanibalą dar žiauresnį. Dabar jis žudo be priežasties, o jo aukomis gali tapti paprasti žmonės. Pagal siužetą nenumatoma jokios bausmės, nes žmogėdra tapo pagrindiniu serialo herojumi.
Be to, kaip ir knygoje, jis nelaikomas antiherojumi. Priešingai – jis padeda policijai, o apgailėtinos policijos pastangos kaip nors išsiaiškinti jo paslaptį baigiasi fiasko.
Prisidengdami, kaip visada būna tokiais atvejais, melais apie aukštąjį meną ir subtilią psichologiją, serialo kūrėjai peržengia visas etikos ir moralės normas, demonstruodami, kaip pagrindinis herojus gaminasi sau patiekalus ir daugelį kitų iškrypimų.
Tačiau jeigu Hanibalas bent jau iš dalies tebelaikomas piktadariu, tai naujo serialo „Aš – zombis“ herojė vardu Liv – apskritai superherojė, be to, jos supersugebėjimai pasireiškia kaip žmonių smegenų valgymas. Šia jos savybe pagrįstas visas siužetas.
Pagal filmą Liv tampa zombe ir dabar, kad išsaugotų savo protą, turi valgyti svetimas smegenis, dėl ko įsidarbina patologoanatome. Paskui ji atranda savyje sugebėjimą perimti tų žmonių, kuriuos suvalgė, prisiminimus ir dalį charakterio ir dėl to pradeda teikti pagalbą policijai tiriant žmogžudystes.
Kitaip sakant, pagal siužetą kanibalizmas – tai nieko baisaus ir atstumiančio, atvirkščiai – kanibalizmas leidžia pagrindinei herojei daryti gerus darbus ir atkurti teisingumą. Būtent tokio vertybių supainiojimo dėka ir transformuojama žiūrovų sąmonė.
Pagrindinės herojės kanibalizmo tema atsidūrė siužeto centre ir netgi tampa daugybės juokelių pagrindu. Liv nuolat patenka į nepatogias situacijas, tai dėl paties valgymo proceso, tai dėl jo pasekmių. Žiūrovui vaizdingai ir su humoru rodomos žmogienos gaminimo smulkmenos, ypač žmogaus smegenų skonio savybės. Filmų, kuriuose su humoru vaizduojama kanibalizmo tema, vis gausėja. Reikia pažymėti, kad humoras yra vienas iš svarbiausių instrumentų, kurie naudojami, siekiant legalizuoti įvairius iškrypimus.
Lygiagrečiai su plataus masto kanibalizmo legalizavimo kampanija, kurią varo Vakarų kino industrija, reguliariai dirbtinai kuriami ir plačiai nušviečiami žiniasklaidoje įvairūs įvykiai, kurių paskirtis – įdiegti kanibalizmo temą į masinę sąmonę.
Pateiksime tiktai kelis pačius skandalingiausius pavyzdžius:
Žmogienos parduotuvė Anglijoje;
Olandiškas šou, kuriame laidos vedėjai tiesioginiame eteryje suvalgė po gabalėlį vienas kito mėsos;
Dirbtinė mada tortams, vaizduojantiems žmogaus kūną;
Kanibalų paveikslo idealizacija masinėje kultūroje;
Transnacionalinės korporacijos naudoja lavonus ir abortuotus kūdikius savo įvairiems reikalams.
Pavyzdžiui, PepsiCo naudojo savo gėrimų skonio pagerinimui abortuotų vaisių ląsteles. Kitos maisto korporacijos – Kraft Foods, Cadbury Schweppes, Nestlé SA, Coca-Cola, taip pat ir farmakologai naudoja tas pačias „žaliavas“ saviems reikalams.
Šiandien jau akivaizdu, kad homoseksualizmo legalizacija Vakaruose – tai ne pabaiga. Netrukus linksmus zombių paradus gali pakeisti tikrų žmogėdrų eitynės.