Dėl ko prasidėjo protestai Bangladeše?
Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-08-07 20:53:00, skaitė 1263, komentavo 4
Apie Bangladešo protestų, neseniai nuvertusių dabartinę vyriausybę ir premjero pabėgimą į Didžiąją Britaniją, priežastis.
Kvotų statusas.
Pirmadienį, 2024 m. rugpjūčio 5 d., vykstant Antidiskriminacinio studentų judėjimo protestams, Bangladešo premjerė Sheikh Hasina kartu su savo jaunesniąja seserimi Sheikh Rehana išvyko iš šalies kariniu sraigtasparniu, kuris netrukus nusileido Hindano aerodrome Indijoje.
Gali būti, kad buvusi Bangladešo lyderė, kurios sesuo yra Didžiosios Britanijos pilietė, greičiausiai prašys prieglobsčio Londone.
Tuo tarpu pačiame Bangladeše protestai tęsėsi ir 2024 m. rugpjūčio 5 d.: pasibaigus visos šalies eitynėms sostinėje, protestuotojai įsiveržė į tuščią oficialią ministro pirmininko Ganabhabano rezidenciją, pradėjo griauti paminklus ir niokoti šeichui skirtą muziejų, Mujiburo Rahmano (Šeich Hasinos tėvo ir taip pat „tautos tėvo“, kaip jis buvo vadinamas valdant Awami lygos partijai), kalėjimus, taip pat daugybė kitų pastatų, vienaip ar kitaip susijusių su Vyriausybė.
Vien per pastarąsias 24 valandas žuvo 109 žmonės. Kariuomenė bandė kontroliuoti situaciją. Kariuomenės štabo viršininkas generolas Waqar-uz-Zaman patvirtino Šeich Hasinos atsistatydinimą ir pažadėjo surengti tiesiogines derybas su studentų protestų lyderiais ir suformuoti laikinąją vyriausybę, atsižvelgiant į jų interesus.
Rugpjūčio 5 d. vykusiame pagrindinių politinių partijų ir pilietinės visuomenės atstovų susitikime, kuriam pirmininkavo Bangladešo prezidentas Mohammedas Shahabuddin, buvo nuspręsta paleisti parlamentą.
Rugpjūčio 6 d. ryte tapo žinoma, kad studentų judėjimo atstovai nori pamatyti Muhammadą Yunusą, Grameen banko įkūrėją ir 2006 metų Nobelio taikos premijos laureatą, kuris Awami lygos pergalės išvakarėse, valdančiosios partijos pastangomis, buvo nuteistas kalėti 6 mėnesius.
Kariškiai taip pat teigė, kad visos šalies švietimo įstaigos veiklą turėtų atnaujinti nuo rugpjūčio 6 d.
Kaip įsisiautėjo audra?
Neramumų priežastis buvo Bangladešo Aukščiausiojo teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta atkurti trisdešimties procentų priėmimo į valstybės tarnybą kvotą 1971 m. Išsivadavimo karo didvyrių vaikams ir anūkams.
Nepasitenkinimo banga prasidėjo 2024 m. birželio 5 d., iškart po to, kai buvo paskelbtas viešas sprendimas, tačiau per adhos šventę jis nurimo. Tačiau 2024 m. liepos pradžioje studentų, studijuojančių universitetuose daugiausia Dakoje ir Čitagonge, protestai, kilo su nauja jėga. Į juos greitai įsitraukė platūs Bangladešo visuomenės sluoksniai, o neramumai išplito į kitus pagrindinius centrus – Radžšahį, Komilą ir Rangpurą.
Jų tramdyti valdžia pasiuntė teisėsaugos pareigūnus, kariškius ir net pasieniečius. Policijai ir kariams padėjo Bangladešo Chhatros lygos (BSL), valdančiosios partijos jaunimo sparno, nariai, kurie, remiantis žiniasklaidos pranešimais, buvo atsakingi už daugelį smurto atvejų. Visoje šalyje buvo įvesta komendanto valanda ir apribota interneto prieiga.
Mažiau nei per mėnesį protestai peraugo į politinį judėjimą: studentai ir jų šalininkai suformulavo devynis reikalavimus Šeich Hasinos vyriausybei.
Kartu su kvotų sistemos reforma į sąrašą įtrauktas reikalavimas paleisti visus suimtus protestuotojus, taip pat šeichas Hasina turėtų asmeniškai prisiimti atsakomybę už studentų žūtis per riaušes ir viešai atsiprašyti.
Be to, studentai pareikalavo, kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras Asaduzzamanas Khanas ir kelių transporto ir tiltų ministras Obaidulas Qaderis, kuris taip pat eina valdančiosios Awami lygos generalinio sekretoriaus pareigas.
Valdžia galiausiai padarė nuolaidų: Aukščiausiojo Teismo apeliacinis skyrius liepos 11 dieną sustabdė įstatymo įsigaliojimą, o liepos 21 d. paskelbė naują nutarimą, kuriuo kvotą sumažino nuo 30 iki 5 procentų.
Vyriausybė pareiškė, kad sudarys specialią komisiją protestuotojų žūčiai tirti. Tačiau sukilėliai teigė, kad valdžia įvykdė tik nedidelę dalį reikalavimų, o teisėsaugos institucijos savo ruožtu toliau aktyviai sulaikinėjo protestuotojus, siekdamos užkirsti kelią naujiems neramumams.
Jau 2024 m. rugpjūčio 2 d., po trumpo užliūlio, protestų judėjimas Bangladeše atsinaujino. Reaguodama į tai, vyriausybė vėl apribojo prieigą prie tokių populiarių socialinių tinklų ir momentinių pranešimų siuntėjų kaip Facebook, WhatsApp ir Telegram, taip pat Youtube ir Tiktok. Šalyje vėl įvesta komendanto valanda, pamokos mokyklose, kolegijose ir universitetuose buvo atidėtos neribotam laikui.
2024 m. rugpjūčio 3 d. rytą Bangladešo ministras pirmininkas šeichas Hasina oficialiai paskelbė apie savo pasirengimą derėtis su protestuojančių studentų lyderiais, tačiau jie atsisakė sėsti prie vieno stalo su žmonėmis, atsakingais „už šaudymus ir terorizmą“.
Per antrąją protestų bangą pagrindinis protesto dalyvių reikalavimas buvo premjero Šeich Hasinos atsistatydinimas. Iki šiol bendras žuvusiųjų skaičius, remiantis įvairiais šaltiniais, svyruoja nuo 300 iki 650 žmonių, iš jų 32 vaikai, sužeista daugiau nei 2 tūkst. žmonių, apie 11 tūkst. suimta.
Kvotos, jaunimas ir nedarbas
Pirmą kartą vyriausybės darbo kvotos Bangladeše atsirado 1972 m., valdant šeichui Mujiburui Rahmanui – dabartinio šalies ministro pirmininko Šeich Hasinos tėvui – ir nuo to laiko jos gerokai išaugo. Iš pradžių 30 procentų įdarbinimo valstybės tarnyboje kvota galiojo tik 1971 metų Išvadavimo karo dalyviams. Tačiau 1996 m., kai šeichas Hasina pirmą kartą atėjo į valdžią, ji suteikė nepriklausomybės kovotojų privilegijas jų vaikams, o po Awami lygos grįžimo į valdžią 2009 m. – jų anūkams. Taigi valdantieji, pirma, pademonstravo savo kurso tęstinumą, antra, sustiprino rinkiminę bazę.
2018 m. įvairias kvotas įeinančių kandidatų į valstybės tarnybą vietų dalis jau sudarė 56% visų: 1971 m. pasižymėjusių kovotojų vaikams ir anūkams buvo skirta 30% vietų, moterims - 10%, tiek pat skirta žmonėms iš marginalių šeimų ir atsilikusių vietovių, dar 5 % – vietinėms mažumoms, 1 % – žmonėms su negalia. Kitaip tariant, paprastiems abiturientams, fiziškai sveikiems ir atvykusiems iš centrinių šalies rajonų, kurių tėvai ir seneliai nebuvo įtraukti į karo didvyrių sąrašą, liko tik 44% vietų, kurios turėjo būti paskirstytos pagal jų skaičių.
Nenuostabu, kad tokios priėmimo į geriausiai apmokamas ir stabiliausias darbo vietas sąlygos ne kartą kėlė Bangladešo jaunimo nepasitenkinimą: ankstesnis karo didvyrių palikuonių kvotų panaikinimas 2018 metais taip pat įvyko po masinių studentų protestų.
Tačiau jau 2021 m. Bangladešo Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas ieškinys, reikalaujantis grąžinti šią privilegiją „nacionaliniu mastu pripažintų laisvės kovotojų vaikams“. Jame karo veteranų anūkai skundėsi, kad po 2018-ųjų nesąžiningai, ypač atsižvelgiant į senelių nuopelnus, atimtos jiems priklausančios privilegijos ir nustumti į atsilikusių klasių lygį. Tuo pačiu metu Aukščiausiojo Teismo dabartinis bandymas vėl įvesti trisdešimties procentų kvotą sulaukė dar didesnio pasipriešinimo nei prieš šešerius metus. Tai aiškiai parodo, kaip per šį laiką pasikeitė ekonominė ir politinė padėtis Bangladeše bei nuotaikos visuomenėje. Skandalas, susijęs su kvotų grąžinimu, tapo visuomenėje ilgai tvyrančio nepasitenkinimo priežastimi. Nors Bangladešas pastaraisiais metais padarė didelę pažangą kovodamas su skurdu (2022 m. skurdo lygis buvo tik 5 % ir užsibrėžė tikslą iki 2026 m. oficialiai išbraukti iš „mažiausiai išsivysčiusių šalių“ sąrašo, kiekvienais metais jaunimui vis sunkiau susirasti darbą. Oficialiais Bangladešo statistikos duomenimis, nedarbo lygis po 2020–2021 m. viršijo 5 %, o pagal 2019 m. Pasaulio banko ataskaitą apie 32 % valstybinių ir 44 % privačių universitetų absolventų negali susirasti darbo. Bangladešo statistikos biuro duomenimis, 2022 m. universitetų absolventų, kurie iškart po studijų negalėjo susirasti darbo, skaičius viršijo 800 tūkst. žmonių. Situaciją apsunkina ilgas darbo paieškos laikotarpis baigus studijas: apie 20% jaunuolių neranda darbo ilgiau nei 2 metus, o 15% laukia dar ilgiau.
2022 m. nedarbo problemą apsunkino staigus kainų kilimas dėl energetikos ir maisto krizių pasaulyje: 2022 m. infliacijos lygis siekė 7,7 %, 2023 m. viršijo 9,4 %, o gegužės mėn. 2024 m. – 9,9 %. Netiesioginiu ekonominių sunkumų rodikliu galima laikyti reikšmingą Bangladešo aukso ir užsienio valiutos atsargų kiekio sumažėjimą: 2022–2024 m. Daka su Tarptautiniu valiutos fondu aptarė paskolų suteikimo šiai problemai išspręsti klausimą. Atsižvelgiant į tai, stojimas į valstybės tarnybą išlieka viena patikimiausių stabilaus uždarbio garantijų jauniems universitetus baigusiems asmenims.
„Kas tas razakaras? Aš esu razakaras!"
Protestai prieš kvotų sistemą buvo pirmieji rimti protestai nuo šių metų sausį vykusių nacionalinių rinkimų, dėl kurių Awami lyga vėl laimėjo, o šeichas Hasina ketvirtą kartą tapo ministru pirmininku. Dabartinė priešprieša pabrėžia, kokia giliai susiskaldžiusi Bangladešo visuomenė, kurios šaknys siekia 1971 m., kai dėl Išsivadavimo karo iš Rytų Pakistano buvo sukurtas Bangladešas.
Istoriniai pasakojimai apie šį karą yra šalies ir Bangladešo elito nacionalinės ideologijos pagrindas. Dabartinių protestų metu buvo aktyviai vartojama anų laikų retorika, ypač terminas „razakaras“, t.y. „išdavikas“, kurį Awami lygos funkcionieriai nuolat naudoja prieš opoziciją (galite palyginti su Lietuvą užgrobusios konservų klikos retorika).
Per visą šalį pasklido visus sugluminę Šeich Hasinos žodžiai:
„Jeigu laisvės kovotojų anūkai negaus pašalpų kvotinių vietų pavidalu, tai kam šios vietos atiteks? Razakarų anūkams?!“
Čia puikiai koleriuojasi Lietuvoje įvestos lengvatos laisvės kovų dalyviams, rezistentams, signatarų rentoms (už ką jos skiriamos aš taip ir negaliu suprasti) ir t.t.
Taip Awami lygos lyderis tiesiogine prasme suskirstė šalies gyventojus į draugus ir priešus: didvyrių palikuonis ir išdavikų vaikus.
Protestuotojai atsakė šūkiu „Kas yra razakaras? Aš esu razakaras!“; Be to, būtent po šio Šeich Hasinos pareiškimo protestai pasiekė piką. Tiesą sakant, valdančiųjų klasės lyderė savo rankomis politizavo gana paprastą problemą, paversdama ją negijančia žaizda ant visuomenės kūno.
Pasikeitusios nuotaikos privertė kariuomenę įsikišti. 2024 m. rugpjūčio 5 d. jie pateikė šeichui Hasinai ultimatumą: ministrui pirmininkui buvo duota 45 minutės palikti savo postą, antraip kariuomenė pereis į protestuotojų pusę. Kariuomenė ne kartą atkūrė stabilumą Bangladešo istorijoje, įsikišdama į konfliktus tarp civilių. Paskutinį kartą valdžia į kariuomenės rankas perėjo 2006 m.. Tada kariškiai valstybės vadovavime išbuvo beveik dvejus metus, o rinkimus laimėjusios Awami lygos vyriausybei, kontrolę perdavė tik 2009 m. Tai pirmas kartas per penkiolika ilgų Šeich Hasinos metų, kai ginkluotosioms pajėgoms teko įsikišti, parodant jos vyriausybės nesugebėjimą susitarti su savo žmonėmis.
Valdančiosios partijos nenuoseklumas ir nesugebėjimas operatyviai išspręsti grynai vidaus kvotų sistemos klausimo lėmė nepaprastai padidėjusį įtampą Bangladeše. Bangladešo visuomenėje vis labiau pastebimas nesutarimas tiek dėl dabarties, tiek dėl praeities, ir jį tik pagilino Awami lygos vyriausybės veiksmai.
Tolesni įvykiai Bangladeše priklausys nuo laikinosios vyriausybės efektyvumo ir nuo to, kiek laiko kariuomenė nuspręs išlaikyti savo šalies kontrolę.
P.S.
Ši situacija Bangladeše kažkiek primena situacija Lietuvoje. Tik kad šioje šalyje niekas neprotestuoja…