Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/fanatizmo-e... 2016-07-26 17:41:04, skaitė 2680, komentavo 1
Kodėl psichologai taip ilgai krapštosi? Kur tyrimai, kur monografijos?
Fanatizmo apibrėžimas: individo būsena, kuri pasižymi atkakliu nenoru naudoti galvą pagal paskirtį. Galva naudojama išimtinai plaukų kirpimui, valgymui ir skelbimui tų lozungų, kuriuos ten įkišo įvairūs autoritetai (propaganda).
SIMPTOMAI
Mąstymo procesas buksuoja. Dominuojančiu elgesio modeliu tampa agresija. Mąstymo, aplinkinio pasaulio analizės ir savianalizės procesai praktiškai atsijungė ir į pirmą planą išeina fanatizmo instinktai:
– jungimosi į grupes (minias) instinktas;
– instinktas „savas-svetimas“, verčiantis pažymėti saviškius specialiomis drabužių detalėmis ir žodžių-užkeikimų rinkiniu;
– „svetimų“ slopinimo instinktas: įvairiausi tabu, kitaminčių ir svetimų idėjų (filmai, knygos, žmonės ir t.t.) persekiojimas;
– savų palaikymo instinktas: nesvarbu, kad žmogžudžiai, svarbu, kad „mūsiškiai“, o jų aukos – tai ne mūsiškiai, vadinasi, pačios kaltos;
– savo teisumo, nepriklausomai nuo realių faktų instinktas;
– savo didybės instinktas (mes aukščiau visko, visi didieji ir talentingieji turėjo „mūsų“ genus);
Ir daugelis kitų instinktų, kuriuos dar reikia aprašyti ir ištirti.
Gamta pasirūpino rūšių išsaugojimu, dėl to pagrindinis fanatikų instinktas yra savisauga.
Kartu su agresija tai duoda įdomų efektą, kai neapykanta ir agresija liejasi žodine ir rašytine forma ir tik labai retai pereina į fizinius veiksmus. Tai lemia savisaugos instinktas, neleidžiantis fanatikams realizuoti savo agresijos pilna jėga.
Būtent dėl to fanatikų vadeivos priversti pastoviai masiškai psichologiškai apdoroti pacientus, kartais griebdamiesi prievartos, tokios kaip mobilizacijos ar „pareigos tėvynei, kaip to reikalauja įstatymas, atlikimas“.
Objektyvios realybės pakeitimas fanatiškais vaizdiniais tiktai pradinėje stadijoje reikalauja išorinio poveikio, toliau procesas atsinaujina pats ir jį savo energija maitina aplinkiniai fanatikai. Kažkuriuo momentu užkrėstų individų kiekis tampa kritiškas, pasiekia maksimumą ir epidemija, jau be įsikišimo iš šalies, gali apimti milijonus pacientų. Pasekmės – tragedijos ir aukos.
Tačiau energijos procesas naudoja pakankamai daug ir nuo užsikrėtusių pastoviai atsiskiria tam tikras kiekis energetiškai išsekusių ligonių, kurie reguliuoja fanatikų populiacijos skaičių. Būtent dėl to epidemija negali tęstis be pabaigos. Kažkuriuo momentu užsikrėtusių individų skaičius pasiekia kritišką minimumą ir epidemija be įsikišimo iš šalies užgęsta.
Kitaip sakant, lemiamą kišimosi iš šalies vaidmenį tokiose epidemijose patvirtina visų panašių epidemijų istorija.
Teisinga ir kita išvada. Kadangi procesas yra savaime atsinaujinantis ir yra maitinamas energija, kurią žmonės turi iš prigimties, visiškai atsikratyti užkrato neįmanoma. Tačiau labai svarbu užkirsti kelią aktyviems pliūpsniams ir masinėms epidemijoms.
PAVYZDŽIAI
Ryškus fanatizmo epidemijos aukų pavyzdys – futbolo fanai.
Dirbtinis intelekto atbukimas pas daugumą individų veda į supaprastintus elgesio modelius: jungimasis į minias, rėkaujami lozungai, bendri giedojimai choru, sinchroniški judesiai – lingavimai arba šokinėjimas.
Čia ir neapykanta svetimai komandai bei jos vadui, beprasmiška buka agresija bei vandalizmas.
Kraštutinis fanatizmo pasireiškimas – islamo radikalai.
Šiuo atveju akivaizdi gamtos anomalija, pasižyminti tuo, kad užsikrėtusieji nuslopina įgimtą savisaugos instinktą. Visi kiti fanatizmo požymiai egzistuoja: minia, lozungai, sava didybė ir neklystamumas, vandalizmas ir protu nepaaiškinamas žiaurumas „svetimų“ atžvilgiu.
PROFILAKTIKA, GYDYMAS IR SAVIGYDA
1. Suvesti iki minimumo informacijos iš TV ir kitų masmedijų gavimą.
2. Įjungti kritišką mąstymą: liautis laikyti save pačiu protingiausiu, o savo bendraminčių grupės (minios) nuomonę – pačia teisingiausia.
3. Pamėginti pamąstyti savo galva bet porą kartų per dieną. Ryte – ką daryti ir dėl ko. Vakare – kas padaryta ir kodėl.
4. Nuslopinti agresijos impulsus, vietoje to geriau užsiimti ųeima, naminiais gyvūnais, karjeros darymu ir kitais užsiėmimais, nesusijusiais su fanatizmo liga.
REKOMENDACIJOS GYDYTOJAMS
1. Vengti kalbėti apie ligą, bendraujant su ligoniais, kadangi ligonis absoliučiai nuoširdžiai įsitikinęs, kad neserga.
2. Įtikinėjimas gydant šią ligą neveikia.
3. Geriausios priemonės:
– izoliacija. Neleisti, kad minia papildytų ligonio energiją.
– atsargus galimybės gyventi sveikai demonstravimas.
– humoras.