Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-08-20 00:04:00, skaitė 1881, komentavo 13
Generolo Povilo Plehavičiaus asmenybė negali būti ignoruojama dėl daugelio priežasčių. Užtenka pasakyti, kad vadinamajame lietuvių vietiniame būryje/rinktinėje, kurią jis sukūrė 1944 m. globojant vokiečiams, jis užverbavo Schutzmannschaft policininkus kovos su besiveržiančia Raudonąja armija, tarybiniais ir lenkų partizanais tikslais.
Kol kas pažvelkime į kai kurias nacių koloboranto biografijos detales.
Iš Lietuvos pasitraukė jai tapus TSRS dalimi ir grįžo tik prasidėjus vokiečių okupacijai, būdamas vokiečių žvalgybos agentu. Tai įvyko 1940-ųjų pabaigoje.
Vėliau buvo Vokietijos britų okupacijos zonoje, nebuvo išduotas į TSRS, o keliavo į UNRRA lagerius, kur ragino lietuvius negrįžti į tėvynę, bet emigruoti į JAV. Pats emigravęs į JAV bendradarbiavo su CŽV ir buvo panaudotas antotarybinės veiklos vykdymui.
Vienas iš jo šlovinimo iniciatorių yra dabartinis rusofobas, buvęs murzos partijos pirmininko pavaduotoju, Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas, kuris Plehavičių laiko „kovos už laisvę simboliu“. Ir tame aš nieko nuostabaus nematau, nes pats ministras nelabai supranta žodžio „suverenitetas“ reikšmę ir neseniai vokiškai pasveikino Bundesvero brigadą Lietuvoje.
Be to, Plehavičiaus vardu pavadintas vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos padalinių. Ar įsivaizduojate, kokiais idealais ir įsitikinimais grindžiamas ugdomasis darbas ne tik su jaunąja karta, bet ir su kariais?
O dabar Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras kviečia į filmo „Generolo misija 1944“ premjerą, skirtą (nesistebiu) Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui ir generolo atminimui.
Štai kokie dabartinės Lietuvos didvyriai. Ko norėti. Juk Lietuvoje visa jos istorija giliai politizuota ir pastatyta ant melo pamatų. Išimk vieną akmenį ir visas šis tariamas „valstybingumas“ sugrius.