SS ordino įstatymai
Autorius: National Socialist Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-09-09 00:39:00, skaitė 881, komentavo 10
SS vyro pareigos, susijusios su santuoka ir sužadėtuvėmis
1931 m. gruodžio 31 d.
1. SS - tai rinktinė vokiečių šiauriečių vyrų formuotė.
2. Vadovaudamasis Nacionalsocialistine pasaulėžiūra ir supratimu, kad mūsų tautos ateitis priklauso nuo gero ir sveiko kraujo atrankos ir išsaugojimo, nuo 1932 m. sausio 1 d. visiems nesusituokusiems SS nariams įvedu "Santuokos patvirtinimą".
3. Tikslas, kurio siekiame, yra genetiškai vertinga, sveika šiaurietiško vokiško tipo šeima.
4. Santuokos patvirtinimas bus suteikiamas arba atšaukiamas tik dėl rasės ir genetinės sveikatos.
5. Kiekvienas esesininkas, norintis vesti, turi gauti reichsfiurerio SS pritarimą.
6. SS-nariai, kurie, nepaisydami nepritarimo santuokai, susituoks, turės pasitraukti savo noru arba jiems gresia pašalinimas iš SS.
7. Profesionalų prašymų sudaryti santuoką peržiūrą atlieka SS Rasių skyrius.
8. SS Rasių skyrius veda "SS šeimų knygą", kurioje yra SS narių šeimų, įrašytų po santuokos patvirtinimo arba specialaus prašymo įrašyti į knygą, registras.
9. SS reichsfiureris, vadovas ir Rasių skyriaus pareigūnai yra prisiekę laikytis konfidencialumo.
10. SS žino, kad šiuo įsakymu žengė svarbų žingsnį. Pasityčiojimas, panieka ir nesupratimas mūsų nepaliečia - ateitis priklauso mums!
SS garbės įstatymas
1935 m. lapkričio 9 d.
1) Kiekvienas esesininkas turi teisę ir pareigą ginti savo garbę ginklu.
a) Esesininku laikomas kiekvienas narys, kuris iki 1935 m. lapkričio 9 d. buvo SS vadas (bent jau Untersturmfiureris), taip pat kiekvienas narys, kuris iki 1936 m. sausio 30 d. jau trejus metus tarnavo SS.
b) Ateityje esesininku bus kiekvienas SS kandidatas, kuris lapkričio 9 d. bus visiškai priimtas į SS, įteikiant jam SS dalgį - ištarnavęs kaip SS kandidatas, davęs priesaiką Fiureriui, garbingai atlikęs tarnybą darbe ir karinėje tarnyboje.
c) esesininkams, kurie priėmimo į SS metu 1933, 1934 ir 1935 m. buvo ne jaunesni kaip 23 metų amžiaus, nereikia vykdyti b punkto reikalavimų.) Visi kiti nauji esesininkai, kuriems dar nebuvo 23 metų, tikraisiais nariais gali tapti tik atlikę karinę tarnybą.
2) Nuo 1935 m. lapkričio 9 d. SA garbės įstatymas paskelbiamas negaliojančiu SS.
3) Nuo 1935 m. lapkričio 9 d. teismo ir garbės nuostatai galioja SS.
Asociacijos "Lebensborn" įkūrimas
1936 m. rugsėjo 13 d.
1934 m. gruodžio 13 d. laiške visiems SS lyderiams jau priminiau, kad mūsų kova būtų beprasmė, jei prie politinės pergalės nepridėtume ir gero kraujo gimimų pergalės.
Klausimas turėti daug vaikų yra ne privatus atskirų asmenų reikalas, o pareiga savo protėviams ir mūsų tautai.
Pirmą žingsnį SS jau žengė 1931 m. gruodžio mėn. įsaku dėl santuokos ir sužadėtuvių. Tačiau sudaryti geras santuokas nenaudinga, kai iš jų neatsiras gausių palikuonių.
Tikiuosi, kad SS, o ypač SS vadovybė, šiuo atžvilgiu bus pavyzdys.
Minimalus vaikų skaičius geroje ir sveikoje santuokoje yra bent 4 vaikai. Jei dėl tragiškų likimo sąlygų neįmanoma į santuoką atsivesti savo vaikų, kiekvienas SS vadovas turėtų įsivaikinti rasiškai ir genetiškai sveikus vaikus ir auklėti juos Nacionalsocializmo dvasia bei suteikti jiems tinkamą išsilavinimą pagal jų gebėjimus.
Tinkamų vaikų SS vadovybei parinkti ir atrinkti padeda asociacija "Lebensborn". Ši asociacija yra pavaldi man asmeniškai ir yra integruota į SS rasių ir gyvenviečių pagrindinį biurą. Jos pagrindinė užduotis yra:
1) Remti rasiniu požiūriu vertingas ir biologiškai sveikas daugiavaikes šeimas.
2) Apgyvendinti ir rūpintis rasiškai ir biologiškai sveikomis būsimomis motinomis, kurioms išsamiai ištyrus jos šeimą ir tėvo šeimą per SS Rasių ir gyvenviečių pagrindinį biurą galima daryti prielaidą, kad būsimi vaikai bus tokie pat vertingi.
3) Rūpintis šiais vaikais
4) Rūpintis šių vaikų motinomis
Visiems SS vadovams tapo pareiga tapti asociacijos "Lebensborn" nariais. Įstojimo deklaracija Nr. I turi būti pristatyta iki 1936 m. rugsėjo 23 d.
Etatinių SS vadovų nuo hauptšturmfiurerio ir aukštesnių nario mokesčio suma nurodyta pridedamoje lentelėje. Visą darbo dieną dirbantys bet kokio amžiaus SS Unter- ir Obersturmfiureris moka ne mažesnę kaip 1 reichsmarkės sumą.
Iš neetatinių SS vadovų ir kitų SS vyrų tikiuosi, kad, jei įmanoma, jie taps "Lebensborn" nariais, mokėdami jų pajamas atitinkantį įnašą, ir taip kartu su mumis vykdys darbą bei praktiškai įgyvendins SS šeimos bendruomenės mintį šioje srityje. Padalinių vadovai turėtų tinkamu būdu paskleisti žinią jiems pavaldiems SS vadovams ir esesininkams. Padalinių vadovai yra atsakingi už "Lebensborn" narių verbavimą. Neetatiniai vadovai ir esesininkai iki 1936 m. spalio 1 d. užpildo stojimo deklaraciją Nr. II ir nusiunčia ją "Lebensborn" draugijai.
Man asmeniškai bus įdomu sužinoti apie mano užklausos sėkmę.
Tegul kiekvienas SS vadovas prisimena, kad Kampfzeit'e tik asmeninės ir materialinės aukos atvedė mus į priekį ir kad tolesnis Vokietijos vystymasis ateinančiais šimtmečiais ir tūkstantmečiais bus neįmanomas, jei ne visi būsime pasirengę atlikti savo akivaizdžią pareigą.
Elementarus įstatymas apie nuosavybės šventumą
1936 m. lapkričio 9 d.
1. Mūsų protėviams kitų nuosavybė buvo šventa ir neliečiama. Pavyzdžiui, šieno kupeta buvo aiškus ženklas, kad neleidžiama brautis per kieno nors lauką.
2. Per mūsų nelaimingą Vokietijos istoriją, o ypač pokario metais ir infliacijos laikotarpiu, nuosavybės sąvoka ir griežti įstatymai dėl patikėto turto sąžiningumo, nekorumpuotumo, nuoširdumo ir šventumo išsitrynė.
3. Vagystės, gudrybės, sukčiavimas ir patikėtų valstybės lėšų švaistymas vis dar yra Vokietijos kasdienybė. Įstatymai, deja, už tokius nusikaltimus baudžia tik ribotai. Nemaža dalis vokiečių tautos, taip pat daugelis SS narių nusikaltimus rašytiniams ir nerašytiniams įstatymams apie nuosavybę priima pernelyg lengvai.
4. Mano nuomone, turėtume grįžti prie šių savo protėvių SS pažiūrų ir ne tik tvarkytis taip, kad nepažeistume nė vieno dabartinio įstatymo, bet ir nepažeistume nė vieno iš tų tvirtų nerašytinių mūsų tautos įstatymų. Jaučiu, kad mums, vokiečiams, o ypač esesininkams, gėda, kai kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Japonijoje, kiekvienas gali laisvai palikti savo turtą viešoje vietoje, nes žino, kad niekas iš jo tautos jo nepavogs. Šias žinias, padorumą ir įpročius norėtųsi įdiegti ir į mūsų esesininkų gretas bei rodyti jiems gyvą pavyzdį.
5. Todėl įsakau nuo 1936 m. gruodžio 1 d. visuose SS karių gyvenamuosiuose pastatuose nuimti spynų užraktus. Tarnybinės ir slaptos direktyvos, reglamentuojančios manipuliavimą daiktais, kuriuos gavome iš priešų, turi likti galioti, kai tai tikslinga pagal specialius SS vyriausiosios vadovybės nurodymus.
6. Šie ypač svarbūs pagrindiniai klausimai, į kuriuos šiame įstatyme raginama atkreipti dėmesį, turėtų būti dažnas švietimo ir draugiško priminimo objektas. Po trumpo laiko kiekvienam SS nariui turi tapti savaime suprantamu dalyku, kad jis iš savo bendražygio neims nieko - nuo tokio nereikšmingo dalyko kaip cigaretė iki brangių vertybių.
7. Taip pat iš visų SS narių tikiuosi, kad jie su tarnybiniais pinigais ir tarnybiniais daiktais elgtųsi labai, bet ne perdėtai preciziškai, o visais atvejais, kai nėra reglamentavimo, spręstų pagal savo sąžinę.
8. Ateityje visus nusižengimus nuosavybei ir garbei traktuosiu griežčiausiomis bausmėmis.
Iš mūsų organizacijos dvasios tikiuosi, kad labai greitai tokių bausmių nebereikės, nes vyrų, kurie nusižengia nuosavybės šventumui, ateityje nebebus SS.
Elementarus įstatymas apie privalomą taupymą
1937 m. lapkričio 9 d.
1. Praėjusių šimtmečių chaosas ne tik išblukino nuosavybės sampratą vokiečių tautoje, bet ir pavertė įsiskolinimo sąvoką garbingu ir kasdieniu dalyku.
2. Reichsfiurerio-SS štabe buvo sukurta institucija "Ekonominė pagalba", kurios užduotis - padėti tiems esesininkams, kurie praeityje ir Kampfzeit laikotarpiu dažniausiai be moralinės kaltės dėl nedarbo ir ekonomikos žlugimo pateko į gilias finansines problemas, ir padaryti taip, kad jie artimiausiu metu galėtų subalansuoti savo įsipareigojimus.
3. Tačiau ateičiai matau kaip nepagrįstą ir neįmanomą, kad žmogus pirktų daugiau, nei gali sumokėti. Manau, kad pirkdamas išsimokėtinai per 12 mėnesių žmogus verčiau turėtų tuos 12 mėnesių taupyti pinigus, o paskui už norimą daiktą sumokėti grynaisiais pinigais.
4. Kad galėtume padėti esesininkui, kuriam, nepaisant visų ekonominių tvarkymų, sunku materialiai išgyventi, būtina, kad visi esesininkai padėtų. Savo jėgomis norėtume sukurti sąskaitą, iš kurios jau po vienerių metų būtų galima pasiskolinti pinigų į bėdą patekusiam esesininkui, kuriuos jis po to grąžintų per numatomą laiką, nebūdamas ekonomiškai suvaržytas.
5. Todėl įsakau, kad kiekvienas esesininkas iš savo atlyginimo pervestų 1 markę į esesininkų taupomąją sąskaitą. Tas pats galioja visiems etatiniams SS vadovams ir esesininkams. SS kandidatai, kurie pirmaisiais metais turi kaip naujokai akcinėse grupėse ir Totenkopf-vienetuose mažesnį atlyginimą, moka mažesnę įmoką.
6. Iš visų neetatinių SS vadovų ir Generalinio štabo SS vyrų tikiuosi, kad jie taip pat eis pavyzdžiu ir mokės visas įmokas savanoriškai, todėl padėtų pasiekti tikslą.
7. Tikslas - kad SS iš savo lėšų ekonomiškai sustiprėtų tiek, kad galėtų draugiškai remti ir stiprinti atskirus esesininkus ir jų šeimas, prireikus teikdama paskolas ir kitą ekonominę pagalbą.
8. Privalomojo taupymo užduotį skiriu SS išlaikymo šefui.
Elementarus įstatymas dėl našlių ir našlaičių globos
1937 m. lapkričio 9 d.
9. SS, kaip prisiekusiųjų esesininkų šeimų bendruomenė, turi šventą užduotį globoti žuvusių bendražygių žmonas ir vaikus.
10. Todėl įsakau, kad vadai, t. y. šturmo dalinių, būrių, skyrių ir aukštesniųjų skyrių vadai, imtųsi rūpintis SS draugų našlėmis ir našlaičiais.
11. Šiai užduočiai įvykdyti nepakanka vien finansinės paramos. Mano nuomone, dar svarbiau už tai yra vyriška globa ir tinkama pagalba šeimai, kuri neteko tėvo ir dabar turi stoti į gyvenimo kovą be vyro.
Lygiai tokia pat šventa pareiga, kad mes rūpintumėmės šių SS šeimų vertingų vaikų auklėjimu bei ugdymu ir jaustume atsakomybę už tai.
12. Šią užduotį turi įgyvendinti vadai, nes šio asmeninio tikslo negali perimti niekas kitas.
Šios užduoties išlaikymo daliai atlikti pasirengę SS globos įstaigų padalinio vadai.