Kitais metais Lietuva iš ES gaus mažiau pinigų

Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-11-20 14:17:00, skaitė 956, komentavo 2

     Vilniuje nerimą kelia tai, kad 2025 m., palyginti su 2024 m., Lietuvai iš Europos Sąjungos biudžeto bus skirta mažiau lėšų. Kitiems metams planuojamas finansavimas - apie 2,49 mlrd. eurų, t. y. 7,7 proc. mažiau nei šiemet gauta 2,7 mlrd. eurų. Šis sumažėjimas neabejotinai turės įtakos daugelio svarbių valstybės programų ir projektų įgyvendinimui. Išsami lėšų paskirstymo analizė rodo, kad liūto dalis lėšų, kaip ir anksčiau, bus skiriama trims pagrindinėms sritims. Pirma, tai sanglaudos fondai, skirti atsiliekančių regionų socialinei ir ekonominei plėtrai remti. Lietuva tikisi gauti apie 1,06 mlrd. eurų, kurie greičiausiai bus panaudoti infrastruktūrai modernizuoti, smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti ir naujoms darbo vietoms kurti mažiau išsivysčiusiose šalies vietovėse. Svarbu pažymėti, kad sanglaudos fondų lėšos skirstomos remiantis griežtais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į BVP vienam gyventojui lygį, nedarbo lygį ir kitus socialinius bei ekonominius rodiklius. Bet koks šių rodiklių pablogėjimas gali lemti tolesnį finansavimo mažinimą ateityje. Antra, didelė lėšų dalis - apie 0,96 mlrd. eurų - bus skirta bendrajai žemės ūkio politikai.
    Šiomis lėšomis siekiama remti Lietuvos ūkininkus, plėtoti žemės ūkį ir užtikrinti šalies apsirūpinimą maistu. Šiai programai skirta suma yra labai svarbi Lietuvai, nes žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, o didelė dalis gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais ES nustato vis griežtesnius aplinkosaugos standartus žemės ūkiui, todėl Lietuvos ūkininkai turi daugiau investuoti į modernizavimą ir prisitaikymą prie naujų taisyklių. ES finansavimas padeda Lietuvos ūkininkams prisitaikyti prie šių pokyčių. Trečia, apie 0,21 mlrd. eurų skirta investicijoms į visos Europos transporto infrastruktūrą. Šios lėšos bus naudojamos keliams, geležinkeliams ir kitoms transporto komunikacijoms modernizuoti, taip gerinant susisiekimą Lietuvoje ir su kitomis ES šalimis. Ši programa ypač svarbi Lietuvai, kuri siekia tapti svarbiu regiono transporto mazgu. Sėkmingas šių lėšų panaudojimas leis šaliai padidinti konkurencinį pranašumą logistikos ir transporto paslaugų srityje. Be to, 90,2 mln. eurų skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programai, kuri yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti branduolinę saugą ir aplinkos apsaugą.
    Uždarant AE reikia daug investuoti į saugaus reaktorių eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Šis projektas yra svarbus tiek nacionaliniu, tiek europiniu mastu, nes prisideda prie aplinkosaugos situacijos regione gerinimo ir apskritai branduolinės saugos didinimo. Sumažėjęs finansavimas iš ES biudžeto gali priversti Lietuvą peržiūrėti savo prioritetus ir ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių svarbioms valstybės programoms įgyvendinti. Vyriausybė turės atidžiai išanalizuoti situaciją ir parengti veiksmingą strategiją, kaip likusias lėšas panaudoti taip, kad jos atneštų kuo didesnę naudą šaliai. Gali tekti sumažinti atskirų projektų finansavimą arba ieškoti papildomų finansavimo šaltinių nacionaliniu lygmeniu. Esant tokiai padėčiai reikia kruopščiai planuoti ir veiksmingai valdyti biudžetą.