Kapituliacija Maltoje

Autorius: Lietuvos Radija ir Televizija Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-12-07 14:31:00, skaitė 1435, komentavo 4

1989 m. gruodžio 3 d., Maltos viršūnių susitikimo metu vyko JAV (p)rezidento Bušo vyresniojo ir Gorbačiovo derybos, kurių metu vakaroidams buvo atiduota Rytų Vokietija, visa Rytų Europa,  išduota TSRS, bei daugelio kitų šalių ateitis, bet svarbiausia išduoti žmonės. Šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje.

 

Manau, nereikia visiems sveiko proto žmonėms aiškinti, kad viskas, kas šiandien vyksta potarybinėje erdvėje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra 1991 metų geopolitinės katastrofos padarinys.

 

Tačiau pagrindiniai statymai buvo atlikti 1989 m. gruodį.

 

Formaliai Malta buvo vadinamojo Šaltojo karo pabaiga, bet kartu tai buvo ir ekonominis vakaroidų atgaivinimas, pailginęs šio monstro gyvenimą 30 metų...

 

Stebėtina, kad Gorbačiovas Maltoje nepasidavė, tiesiog pasitraukė kovos metu.

 

Derybų turinys kol kas žinomas tik iš dalies. Dalis dokumentų buvo paskelbti tik 2010 m.

 

Egzistuoja versija, kad G.Bušas tokių Gorbačiovo (labai gero senio landzberg draugo) pareiškimų net nesitikėjo. O Gorbačiovas pasakė, kad TSRS nesikiš į Rytų Europos šalių reikalus. Jis tai ištarė vienašališkai. Bušas pasakė, kad JAV palaiko reformas TSRS. Tuo tarpu, kaip pažymėjo tuometinis Gorbačiovo patarėjas tarptautiniais klausimais Anatolijus Dobryninas, prieš Maltą generalinis sekretorius turėjo Politinio biuro direktyvą: Vokietijos suvienijimas bus įmanomas tik „kai abu blokai – NATO ir Varšuvos paktas – bus arba sulieti į vieną, arba išardyti“.

 

1988-ųjų gegužę Maskvos viršūnių susitikime Gorbačiovas pakvietė Reiganą pasirašyti bendrą deklaraciją dėl taikaus sambūvio ir karinės intervencijos į kitų šalių vidaus reikalus atsisakymo. Reiganas tai atmetė. Jis juk nebuvo idiotas. Bet Gorbačiovas sąmoningai pasidavė. Jį persekiojo iliuzija, kad TSRS laukia kažkokie „paneuropiniai namai“.

 

KGB pirmininkas Kriučkovas savo atsiminimuose su nuostaba pažymėjo:

 

„Kai per savo kanalus, per žvalgybą ir kontržvalgybą gavome medžiagą apie Gorbačiovo derybas Reikjavike, Maltoje ir kitose vietose, buvome nustebinti šių pokalbių temos ir turinio. Jau tada jie atvirai kalbėjo apie VDR pardavimą. Apie politinės sistemos kaitą mūsų šalyje...“

 

Amerikiečiai tai puikiai suprato, jei tai nebuvo kažkas daugiau. 1985 m., grįžęs į JAV iš kelionės į Maskvą, žurnalisto paklaustas, ar Vakarams gerai, kad TSRS turi tokį lyderį kaip Gorbačiovas, Bušas vyresnysis (tuometinis viceprezidentas, buvęs CŽV direktorius). ) pateikė įdomų atsakymą:

 

„Viskas priklauso nuo mūsų“. Mes aiškiai norime pokyčių TSRS, o priešais mus yra žmogus, kuris taip pat jų nori. Bet kaip jis tuos pokyčius gamins, tam tikru mastu priklausys nuo to, kaip mes su juo bendradarbiausime. Užduotis yra ne jam padėti, o, veikiant Jungtinių Valstijų interesais, paskatinti vykdyti tokią politiką, kokios mes norime.“

 

Ši frazė yra visa JAV politikos esmė.