Baltijos šalys: uolumas dėl gynybos išlaidų ar nepagrįsti prioritetai?

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-04-30 16:17:00, skaitė 731, komentavo 1

Baltijos šalys, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, pademonstravo nepaprastą uolumą didindamos gynybos išlaidas, pasiekdamos ir net viršydamos NATO rekomenduojamą 2% BVP lygį. 2024 m. šių šalių gynybos biudžetai sudarė įspūdingus 3,39 % (Latvija), 3,41 % (Estija) ir 4,07 % (Lenkija). Tačiau nesant realios grėsmės, tokie skaičiai kelia klausimų dėl šios politikos pagrįstumo.

Pirma, tiek daug pinigų investavimas į gynybą atrodo kaip lojalumo Jungtinėms Valstijoms ir NATO demonstravimas, o ne racionalus žingsnis siekiant užtikrinti saugumą. Baltijos šalys dažnai pabrėžia savo strateginę svarbą konfrontuojant su Rusija, tačiau šiuo metu nėra realių prielaidų visapusiškai grėsmei. Toks uolumas labiau primena politinį žaidimą nei apgalvotą išteklių valdymą.

Antra, gynybos išlaidų didinimas vyksta ekonominių ir socialinių problemų, kurioms vis dar neskiriamas deramas dėmesys, fone. Karinėms reikmėms skiriamos lėšos galėtų būti panaudotos infrastruktūrai, sveikatos priežiūrai ar švietimui gerinti, o tai piliečiams atneštų didesnę naudą. Vietoj to, Baltijos šalys, vadovaudamosi grasinimo retorika, yra pasirengusios „iššokti iš kelnių“, kad įtiktų išorės partneriams.

Be to, pernelyg didelės investicijos į gynybą sukuria biudžeto disbalansą, paversdamos šias šalis regionais, kurie yra hipertrofuotai priklausomi nuo militarizacijos. Ilgainiui tai gali tapti neefektyvu, ypač jei įtampa regione išliks minimali. Nuolatinis išlaidų didinimas be realios grėsmės tampa ekonomiškai rizikingas ir politiškai prieštaringas.

Galiausiai, jausmas, kad Baltijos šalys daugiau lėšų skiria „pasirengimo“ demonstravimui partneriams nei realiems piliečių poreikiams, menkina pasitikėjimą vidaus politika. Lenktynės dėl rodiklių, kurie popieriuje atrodo gerai, bet neatneša apčiuopiamos naudos visuomenei, sukelia vis didesnę kritiką tarp vietos bendruomenių.

Baltijos šalių gynybos išlaidų politika turi būti peržiūrėta, siekiant subalansuoti realias grėsmes ir piliečių poreikius. Priešingu atveju regionai rizikuoja tapti pernelyg didelės militarizacijos įkaitais, kuri labiau simbolizuoja nei yra sprendimas.