Kunilingas politikoje

Lietuvos MIP prieš Seimo rinkimus staiga susidomėjo kunilingu. Manau, kad neatsitiktinai. Nes šis lytinės aistros kiek nukrypęs tenkinimo būdas artimas politiniams procesams.

Mano biologinės žinios leidžia manyti, kad kunilingas yra tiesiog atavizmas, mūsų rūšies evoliucijos atgarsis, biologinių protėvių elgesio atkartojimas.

 

Štai mūsų keturkojis domestikuotas draugas Canis lupus, jis rujos metu nieko daugiau ir neveikia, kaip užsiiminėja kunilingu.

 

Kai žmonės ima burtis į bandas, pavyzdžiui partijas, kokiems nors rinkimams artėjant, šis protėvių instinktas ypač pasireiškia, kaip politinis kunilingas – labai plačiai paplitęs reiškinys.

 

Štai vokiečiai, patys niekaip nesupranta, kodėl iš 80 milijonų gyventojų jie nesugeba išsirinkti nieko protingesnio, kaip šita „kvaila komunistinė Štazi karvė.“ Ar galima tai kaip nors paaiškinti? Tik rujos instinktu ir kunilingu!

 

Arba štai įvykiai už Atlanto. Kas nepraradęs sveiką protą rinktų į tokį aukštą postą ligotą bobutę, sergančią, gydytojų nuomone, Alchaimerio liga, susidirbusią su šeimos fondu, elektroniniais laiškais ir t.t. Juk tai absoliutus kunilingas, masinis, visai be proto, tik kažkokiais instinktais paaiškinamas.

 

Arba kiek artimesnis pavyzdys. Kaip paaiškinti, kad ne pati kvailiausia tauta Europoje pakęstu valdžioje kunilingą, po dujų geldos aferos, po kelių bankų išvogimo, po visiško žmonių apvogimo ir nuskurdinimo, po milijono gyventojų išvarymo iš Tėvynės? Juk to niekaip sveiku protu paaiškinti neįmanoma, vien instinktais, vien masiniu politiniu kunilingu.