Rusijos strategija Pabaltijo atžvilgiu: Netrukdykime jiems išnykti

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/10/rusi... 2016-10-09 18:20:04, skaitė 8471, komentavo 5

Gerbiami skaitytojai, išvertėme dalį straipsnio iš rubaltic.ru portalo, pamatę, kad Facebook tinkle juo masiškai dalijasi žmonės. Straipsnis nėra pilnas (dėl resursų stokos išvertėme tik dalį), tačiau žemiau rasite nuorodą, ir tie, kam bus įdomu, turės galimybę perskaityti jį visą rusų kalba. Redakcija nesiūlo pažodžiui priimti visko, kas rašoma straipsnyje ir neteigia, kad viskas jame absoliuti tiesa, – jį reikėtų skaityti keliant klausimus ir lyginant straipsnyje skelbiamus teiginius su faktais ir realybe. Todėl jis skirtas mąstantiems žmonėms.

Rusijos valdžia iškėlė politinę užduotį stambiausiems šalies pervežėjams: nuo 2020 metų, visi be išimties Rusijos kroviniai turi aplenkti Pabaltijo uostus. Tuo pačiu metu, kai bus nutrauktas Rusijos krovinių tranzitas, Latvija, Lietuva ir Estija pilnu mastu pajus demografinės katastrofos poveikį Pabaltijyje: kvalifikuotų specialistų ir jaunimo emigracija, gimstamumo mažėjimas ir amžiaus struktūros deformacijos, daugėjant visuomenėje pagyvenusių žmonių daliai.

Už demonstratyvaus oficialios Maskvos abejingumo Pabaltijui slypi paprasta ir tiksli strategija Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu: nesikišti į vykstančius procesus Pabaltijyje, netrukdyti vietiniams vadukams naikinti šias šalis savo beprotiška politika ir nesuteikti lietuviams, latviams ir estams nė vieno šanso išsigelbėti pasinaudojant Rusijos resursais.

Buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovas, Vladimiro Putino spec-atstovas ekologijos ir transporto klausimais, Sergej Ivanov, pasisakydamas pasitarime su stambiausias Rusijos krovinių pervežėjais išsakė valstybės užduotį: visi šalies kroviniai, perkraunami Pabaltijo uostuose, pradedant nuo 2020-ųjų turi būti perorientuoti į Rusijos jūros uostus. Nė vienas rusų krovinys sekančio dešimtmečio pradžiai neturi eiti per Lietuvą, Latviją ar Estiją.

Kalba eina apie tikslingą Rusijos valstybės politiką: atimti Pabaltijo šalims bet kokią galimybę uždirbti pinigus ir nors truputį kilstelėti savo ekonomiką ir socialinę sferą, ekonominių ryšių su Rusija sąskaita.

Anksčiau šiuos ryšius nutraukdavo Pabaltijis, dabar juos sąmoningai ir nuosekliai nutraukia Rusija. Po keleto metų (o galimai ir mėnesių) valdantysis Latvijos, Lietuvos ir Estijos elitas su nuostaba aptiks, jog patys sukūrė Kremliui metodologiją kovai su jais pačiais. Pabaltijo palaikomų sankcijų prieš Rusiją įvedimas gali pasirodyti efektyviu Rusijos užsienio politikos instrumentu.

Kalbant apie žemės ūkio produkciją, tai per du metus maisto produktų embargo Rusija pilnai atstatė savo apsirūpinimą maisto produktais ir tapo viena iš stambiausių pasaulyje mėsos ir grūdų eksportuotoja. Dabartinėmis sąlygomis Rusija nesuinteresuota sankcijų atšaukimu: iki ekonomikos restruktūrizacijos programos pabaigos jai naudinga, kad sankcijos būtų tęsiamos. Todėl raginimai atšaukti sankcijas vis dažniau yra girdimi Vakarų Europos šalių, o ne iš Maskvos. Todėl Europos Sąjunga šių metų vasarą pratęsė sankcijas Rusijai pusmečiui, o Rusija atsakydama pratęsė kontrsankcijas pusantrų metų laikotarpiui.

Kada ekonomikos restruktūrizacija pasibaigs ir galima bus grįžti prie ekonominių kontaktų su Europos sąjungos šalimis atkūrimo, Rusija galės sau leisti tą daryti savomis sąlygomis. Kaip absoliučiai teisingai visus šiuos metus kalbėjo Baltijos šalių politikai ir ekspertai – ikikrizinio Rusijos-Europos santykių sugrąžinimo į „busines as usual“ lygį, daugiau nebebus.

Sankcijos esant naujam situacijos išsidėstymui gali tapti efektyviu Rusijos užsienio politikos instrumentu.

Pagrindine sankcijų atšaukimo sąlyga iš Maksvos pusės bus ekonominių ryšių su Rusija sugrąžinimas ne su visomis Europos Sąjungos šalimis, o tik su tomis iš jų, kurių vyriausybės nepavertė kovos „su Rusijos grėsme“ savo egzistencijos politiniame pasaulio žemėlapyje tikslu.

Skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Vokietijos ir Prancūzijos egzistavimo prasmė tarptautinėje arenoje nesikoncentruoja į riksmus apie „rusų grėsmę“ ir Rusijos Europoje „atgrasymą“. Abiejose šalyse didžiuosiuose rinkimuose sekančiais metais eina draugiškos Maskvai politinės jėgos. Vokietijoje – kairieji social-demokratai, kurių lyderis Frankas-Valteris Šteinmejeris ne kartą buvo pasisakęs už sankcijų atšaukimą ir strateginę partnerystę su Rusija. Prancūzijoje – dešinieji „Respublikonai“, kurių lyderis Nikolas Sarkozy jau padėjo įveikiant krizę tarp Rusijos ir ES 2008-2009 metais, ir ultradešinioji Marin Le Pen, kuri ir šiaip yra Putino gerbėja.

Ir su tais ir su kitais Kremliui bus labai paprasta susitarti. Po valdžios pasikeitimo Vokietijoje ir Prancūzijoje, Maskvai bus net nereikalinga JAV prezidento rinkimuose izoliacionisto Donaldo Trampo pergalė. Nors, jei ji vis dėlto įvyks, tai taip pat taps didele parama Rusijos užsienio politikai.

Pagrindinė šios užsienio politikos užduotis – pasiekti to, kad po pilnaverčių ekonominių santykių su Europos Sąjungos šalimis atnaujinimo, išliktų Rusijos ekonominės ir politinės sankcijos prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Už demonstratyvaus Maskvos abejingumo Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios pastaraisiais metais beveik neužsimenamos Rusijos vadovybės pareiškimuose, kuriose beveik niekada nebūna oficialūs asmenys ir, kurios net neįtrauktos į paskutinę Rusijos užsienio politikos doktriną, slypi paprasta ir aiški Rusijos strategija Pabaltijo atžvilgiu.

Ši strategija vadovaujasi tuo, jog nereikia trukdyti Pabaltijui numirti – nesikišti į jo mirties procesą ir net nebandyti jo sulėtinti, pakišant Lietuvai, Latvijai ir Estijai ramentą kaip įrankį išeinant į 145-milijoninę Rusijos rinką.

Pasak Eurostat prognozių, Lietuva jau prarado trečdalį gyventojų, o per artimiausius dešimtmečius praras dar 38% gyventojų. Analogiška situacija Latvijoje, ir tik šiek tiek geresnė, bet irgi kritinė Estijoje. Dar svarbesnės už išvykstančių žmonių skaičius yra kokybinės emigracijos charakteristikos. Į Londoną ir Dubliną išvyksta kvalifikuoti kadrai: Baltijos šalys praranda gydytojus, inžinierius, mokslininkus, darbuotojus ir darbininkus specialistus. Masiškai emigruoja jaunimas – Pabaltijis praranda naująją kartą, krenta gimstamumas, – lietuviai, latviai ir estai nustojo atkurti save kaip nacijas.

Ar Rusijai naudinga tokia padėtis? Be abejo. Labiausiai antirusiškos, atvirai rusofobiškos Europos Sąjungos valstybės pačios veda save link anihiliacijos ir galutinio susinaikinimo. Jie deda visas pastangas ir lėšas pirkdami Kanados metalo laužą kaip, esą, karinę techniką, išvogdami biudžetą perkant „auksines šakutes“ kariuomenei ir informaciniam karui su Baltarusijos AE, tuo pačiu toliau laikydami emigraciją panacėja nuo bet kokių problemų su savo gyventojais, – ši politika strategiškai yra prorusiška.

Blogiausia ką gali padaryti Rusija Pabaltijo kryptimi, – tai vėl atverti savo plačią rusišką dvasią ir pulti padėti silpnėjančioms nuo nematytos istorijoje depopuliacijos Baltijos respublikoms. Patirtis rodo, jog Baltijos šalyse tokia pagalba nėra vertinama, o į ištiestą ranką spjaunama. Tuo geriau Rusijai.

Atsisakiusi nuo bet kokios, net netiesioginės paramos Pabaltijui, Rusija ne tik sutaupys savo resursus, bet ir pagreitins mirties procesą tų šalių, kurios buvo jai atvirai priešiškos nuo pat savo valstybingumo atsikūrimo 1991 metais.

Sprendžiant pagal praktinius rusų vadovybės žingsnius, Maskvoje sutinkama su šiomis išvadomis ir yra pasirinkta strategija Pabaltijo atžvilgiu „krentantį – stumtelėk“. Sankcijų prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją niekas atšaukti nesiruošia, Putinas ir jo patikėtiniai iškėlė užduoti artimiausiems metams, kaip jau buvo minėta, pilnai atsisakyti nuo rusiškų krovinių tranzito per minėtas šalis.

Kaip tik tuo metu, kai Vilnius, Talinas ir Ryga apsižiūrės, kad pas juos neliko pakankamai mokesčių mokėtojų tam, kad galima būtų išmokėti pensijas savo senukams, jų uostų ir geležinkelio paslaugų atsisakys paskutinė Rusijos įmonė. Daugiau Maksvai visiškai nieko daryti nereikia. Tik nutraukti visus įmanomus ryšius su Baltijos šalimis, izoliuotis ir nusišalinti nuo jų, kad ateityje netektų spręsti jų problemų. Pabaltijis – tai tas atvejis, kai su oponentu ginčytis neverta. Jis pats save sunaikina veikdamas Rusijos interesų vardan.

plačiau: http://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/031016-strategiya-rossii/