Samsung kompanijai galas. Pietų Korėjai – galas. Scenarijus kaip su suomiais (1 dalis)

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/11/sams... 2016-11-26 12:44:03, skaitė 2204, komentavo 1

Samsungo vadovybė atsiprašo savo akcininkų. Ne, tai ne pokštas

Nuo redakcijos:
Straipsnis įdomus, kaip aprašantis konkurentų pašalinimo scenarijų globaliame pasaulyje, kuriame tam, kad galima būtų išlikti – geros visos priemonės. Ypač tarpe tų jėgų, kurios turi realią galią tas priemones pritaikyti. Tačiau, norime įspėti, jog straipsnyje yra pakankamai propagandos elementų, kurių nerodysime pirštais, tikėdamiesi, jog protingi žmonės ją pamatys ir taip. Pamatysime ar pildysis straipsnyje išsakytos prognozės, kas iš esmės visai tikėtina, matant tai, kas šiandien vyksta su Samsung.
Gero skaitymo. sarmatas.lt

Pasinaudojus rinkimų kompanijos šurmuliu JAV – kuomet visos pasaulio visuomenės dėmesys buvo prikaustytas prie to, ką išrinks prezidentu, – Trampą ar Klinton – vyksta įvykiai savo svarbumu ne mažiau svarbūs, nei rinkimai Valstijose.

Mano nuomone – Samsung’ui ir Pietų Korėjai galas. Ne iš karto žinoma, palaipsniui, per ateinančius 10-15 metų. Manote aš skubu su išvadomis ir perlenkiu lazdą? Manote jie atsistos ant kojų? Greičiausiai, kad jau nebe… Viskas daug rimčiau, – kaip biliarde: penki kamuoliukai vienu kirčiu – elitas kitaip ir nedirba. Samsung – tai tik vienas iš išorės matomų kamuoliukų. Yra ir kiti.

Triušių veisimas – tai didelis menas

Mano močiutė sakydavo, kad triušius sunkiau išmaitinti, nei karvę – ėda daugiau, mėsos mažiau, o pieno iš viso nėra. Bet už tai yra kailiukas.

Pradžioje papasakosiu apie tai, kaip tyliai, nepastebimai „išdūrė“ suomius, o apie Pietų Korėją jūs jau patys padarysite išvadas. Taip pat padarysite išvadas kaip „ išdurs“ Vokietiją, Japoniją, dar kitas šalis. Ir tai nepriklausys nuo to, kas bus išrinktas Valstijose.

Kaip ten Chazinas pranašavo, kad Pietų Korėja ir Japonija – su laiku įeis į muitų sąjungą (TTP). Dabar tai akivaizdu. Tai daugiausia 5-8 metų klausimas. Suomiai greičiausiai irgi įeis – jiems taip pat nėra kur dėtis.

Bet pradžiai išsamiau apie Samsung’ą, kame čia, tiesą sakant, reikalas

Samsung vadovybė ant kelių klūpodama atsiprašė už Galaxy Note 7 (paveikslėlis viršuje).

Samsung kompanija sustabdė Galaxy Note 7 pardavimus visame pasaulyje, po pranešimų apie naujausios įrangos sprogimus ar savaiminį užsidegimą. Gamintojas prašo išjungti sumaniųjų telefonų maitinimą ir jų neliesti.

Reuters tvirtina, jog dėl pardavimų sustabdymo kompanija negalės realizuoti 19 milijonų sumaniųjų telefonų. To pasekoje Samsung kompanijai gresia 17 milijardų dolerių nuostoliai.

Samsung kompanija atšaukė iš rinkos Galaxy Note 7 dėl keleto dešimčių savaiminio užsidegimo atvejų ir rugsėjo 2 dieną pristabdė jų pardavimus.

Samsung atšaukė beveik 3 milijonus skalbimo mašinų.

Samsung paskelbė skalbimo mašinų su vertikaliu pakrovimu atšaukimo kompaniją dėl 733 egzempliorių, kurie išprovokavo žmonių traumas JAV, praneša TASS.

Atšaukimui pasmerkti 34 Samsung mašinų modeliai JAV – 2,8 milijonai vienetų jau parduoti.

Atkreipkite dėmesį. Kad atšaukimui priklauso tie modeliai, kurie buvo parduoti JAV. Tai yra pretenzijos keliamos JAV. O Europoje kas? Iš 34 modelių – negi Europoje nei vieno iš jų nepardavinėjo? Kodėl Europoje tyla, negi ten tokių problemų nėra? Juk Europoje vartotojų teisių apsauga griežtesnė nei Valstijose.

Jeigu su skalbimo mašinomis dėl 733 atvejų, kurie išprovokavo žmonių traumas – atšaukia beveik 3 milijonus, tai su telefonais iš viso betvarkė – keletas dešimčių atvejų ir atšaukiama 19 milijonų telefonų. O tiksliau galima? Kiek tai keletą dešimčių? 21 ar 23 – tai irgi keletas dešimčių. Ir dėlto atšaukti 19 milijonų naujų telefonų?

O nieko tokio, kad prieš keletą metų iPhone stipriai perkaisdavo ir sprogdavo? Kodėl jų niekas neatšaukė, sakykim 19 milijonų?

Tos kelios dešimtys Samsung’ų – tiksliai patys užsidegė? Ir vėl tik Valstijose? Jeigu didysis brolis pasakė, kad patys užsidegė – ginčytis nevalia. Didysis brolis visada teisus – šiam atvejui pas jį yra tiesos ministerija, kuri niekuomet nemeluoja.

Jums tai nieko neprimena? O taip, Volkswagen įmonę, kuri atsipirko 14 milijardų dolerių ieškiniu. O dar Deutschebank primena – su juo dar tariasi kokio dydžio sumos ieškinį jiems „įbrukti“ ir rodos pribaigs galutinai, jeigu ne per ieškinį, tai tiesiog privers bankrutuoti.

Jeigu bus priversti bankrutuoti Volkswagen ir Deutschebank – nedarbas Vokietijoje padidės iki 50%

Pas juos daug subrangovų. Va taip tyliai, be PPO (Pasaulinė prekybos organizacija), priverčia bankrutuoti senus partnerius – patys kalti, patys pražiopsojot – Jūs nieko tokio nepagalvokite. Bet nereikia to daryti akivaizdžiai, grubiai, nes kiti avinai išsibėgios pakeliui į skerdyklą. Bet didysis brolis jau nusprendė – į dešras. Visus.

Tai dar ne viskas, tai primena man suomius. Bet apie juos beveik nieko nežinoma. Juos bankrotino, pradedant nuo 2004 metų, žymiai tyliau, be šurmulio – prisidengiant viso pasaulio užkariavimo lozungais, per dviejų gigantų, – Nokia ir Microsoft super-partnerystę.

Triušiai galvojo, kad vienas kitą myli, o iš tikrųjų juos tik veisė

Tiesa, pas suomius, kaip ir pas Samsung – meilė buvo vienpusė. Kai Nokia ir Microsoft 2004 su fanfaromis „apsivedė“, tai yra sudarė strateginę partnerystę, lydint pavydiems žvilgsniams – Nokia buvo įvertinta 20 milijardų eurų. TOP vadybininką suomiams „įsūdė“ – iš Microsoft – ten patyrę ir nutuokia telefonuose.

Ir Nokia pardavimai siekė 30 milijardų, kas Suomiams duodavo 10% metinio BVP. Po 5-6 metų Microsoft nupirko Nokia – už 5 milijardus. Beje TOP vadybininkas už tai gavo 20 milijonų eurų dydžio premiją – vyrukas plušėjo, stengėsi, negailėdamas suomių gyvasties. Dar po metų brendas nustojo egzistuoti. Dar po metų visus darbuotojus atleido. Įnašas į BVP ir į Suomių biudžetą jau buvo lygus 0% .

Partnerystė nepavyko – ją sutrukdė būsto klausimas, ta prasme piniginis. Teisingai Leonidai, mes partneriai. Klasikinis žanras.

Už ką taip Suomius? Na daug už ką. Pasirodė, jog ir čia vienu kirčiu 5-6 biliardo kamuoliukai skrieja į kišenę

Suomiai pasikėsino į patį švenčiausią iš švenčiausių ir sukūrė savo operacinę sistemą telefonams – Symbian (prie sukūrimo prisidėjo Ericsson, Motorola ir Psion kompanijos – red past) . Sako puiki buvo OS. Tai niekšai. Kaip gi jie išdrįso? Argi jie negirdėjo – kas leista Jupiteriui, tas uždrausta Jaučiui? O tuo labiau triušiui. Ne tik išdrįso pakelti ranką prieš didįjį brolį – jie jį apkvailino – sukūrė OS anksčiau nei pats didysis brolis. Jie dar už Linux neatpirko kaltės. Paleido į svietą, kaip džiną iš butelio. O čia visai suįžūlėjo. Kaip negerai. Po Symbian pasirodžiusi Android OS – atrodė kaip „ėdanti bateriją“. Nieko sau, 3-5 metų dar pritrūko.

Operacinės – nėra pas nieką, neskaitant amerikietiškos TNK. Ir kol gyvas hegemonas – pas nieką kitą jos ir nebus. Kitaip sakant, nėr čia ko žirglioti į svetimą teritoriją. Sukurdama Symbian OS – Nokia pasirašė sau mirties nuosprendį. Mažiausiai ką reikėjo daryti, tai keisti štabo būstinę, jurisdikciją, pilietybę visiems darbuotojams, imti į partnerius…žinote patys ką.

Mauras savo darbą padarė – mauras turi numirti.

Iki 90-ųjų suomius labai rėmė TSRS. Netoli Helsinkio buvo net TSRS karinė bazė. Su TSRS griūtimi – pagalba baigėsi. 90-aisiais pas suomius prasidėjo rimta krizė. 5 metai prarastos kartos.

Padėjo amerikietiškos „investicijos“, atvertos JAV ir Europos rinkos. O po to, kaip pavyzdį ji buvo rodoma visai Rytų Europai – tipo žiūrėkite – elgsitės teisingai – gausite raguolį, gyvensite kaip rojuje, ta prasme, kaip europietiškame Singapūre – taip buvo vadinama Suomija.

Pabaltijis & Co užuominą suprato teisingai – užsiimkime retorika, kas daugiau uždrėbs mėšlo ant ventiliatoriaus pučiančio Rusijos link.

Nemokamas vaišės Suomiams padarė savo darbą – visos Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos šalys įstojo į ES ir į NATO. Paskutiniąsias, Bulgariją ir Rumuniją priėmė 2004 metais.

Tačiau draugystė draugyste, o lašiniai tik už „grynus“. Šerti 5 milijonus suomių dar pusė bėdos, tuo labiau, kad jie aria kaip jaučiai, o ir dalį išlaidų padengdavo Rusai, pirkdami suomiškas prekes. Bet šerti Pabaltijį – 5 milijonus, Bulgarų 9 milijonus, Rumunų 22 milijonus, dar ten keletas šalių yra – iš kur grynieji, Zina?

Po to pasidarė per brangu ir Suomius maitinti. Labai jau daug valgo – šalies pragyvenimo lygis laikėsi pirmoje vietoje pasaulyje kelis metus. Didysis brolis ir pats neatsisako pavalgyti už tris. Ir Suomiams atsiuntė daktarą, tfu, kad tave kur – šiaurinį sabalą – velnias ir vėl suklydau – pūkuotą žvėriuką, – Microsoft. Būtent 2004 metais Suomiai ir pasirašė savo lemtingą partnerystę. Sutapimas? Nejuokinkite.

Na ir dar keletas smulkmenų…

Suomiai tapo tranzitine šalimi prekėms į Rusiją.

Už sunkvežimių įvažiavimą ir važiavimą savo keliais pinigų neėmė. Kaip taisyklė, prieš įvažiuojant, sunkvežimiui buvo ribojamas degalų kiekis bake iki 200 litrų – į tai atvirai užmerkdavo akis. (Pinigus keliams duodavo ES).

Per 20 metų pastatė virš 5 stambių ir dešimtį smulkių uostų. Plačiai bendradarbiauja su Rusija. Pradėjo investuoti į Rusiją. A-ja-jai, reikia gi ir saiką žinoti. Sunkvežimių pravažiavimas labai lengvas. Ir pinigų į Rusiją investuoti negalima, tuo labiau gamyklas statyti ir infrastruktūrinius projektus įgyvendinti.

Vizas rusams dalino… milijonais. Už tai gaudavo gausybę turistų, leidžiančių milijonus kelionėms arba tranzitui. A-ja-jai, turistai visiems reikalingi. Tai juk grynieji už gražias akis. Tuo labiau, rusai turi lankstytis ir prašyti ant kelių, maldaudami leidimo įvažiuoti į civilizuotas šalis. O ne taip, kaip Piteryje, – vizas išduodavo be pakvietimo, savaitės bėgyje… A-ja-jai

Bet Suomiams to buvo maža – užsiėmė lobizmu Europos Sąjungoje – sumanė prastumti bevizį režimą Rusijai.

Musulmonų migrantų pas save aktyviai nepriėmė. Viso labo 5 tūkstančius ir viskas.

Šeimos pas juos didelės – 5 vaikai beveik kaip ir norma, t. y. išmirti neplanavo.

Patys į NATO stoti nesiruošė.

Atomines jėgaines stato su rusais. Kažkodėl prancūziška už 10 milijardų, kuri neveikia – jiems nepatinka.

Pradinis išsilavinimas pas juos geriausias pasaulyje.

Gėjų paradus leido, lygtai jie ten vyksta, bet nereklamuoja. Ko pasekoje niekas apie juos ir negirdėjo.

Metinė valstybės skola tik 40% nuo BVP – daugiau nenori imti skolon.

Ir dar visokios smulkmenos.

Savo kalbos angliškais žodeliais neteršia. (Suomiai labai rūpinasi savo kalba. Pas juos labai mažai skolintų žodžių iš anglų kalbos, netgi nėra tokių žodžių, kaip telefonas (puhelin), sportas (urheilu), kompiuteris (tietokone), printeris (tulostin), planšetė ir kiti žodžiai – naudoja pagrindinai tautinius žodžius).

Kažkoks visai nelojalus „draugas“ gavosi… už ką mes jį šeriame?

Protingas kūdikis žindžia krūtį pas dvi mamas. Suomiai sugebėjo ir su Jungtinėmis Valstijomis draugauti, ir su Europa, ir su Kiniečiais, ir su Rusais, ir su Afrika, ir su Pietų Amerika (stato pas juos celiuliozės popieriaus kombinatą, amerikonams kuria konkurenciją) – tipo mūsiškiai visur suspėja.

Gamyklos statomos visur. Įrangą sunkiajai pramonei perka visur, Nokia už 30 milijardų visame pasaulyje pardavinėja telefonus. Dideliems vyrukams visai ankšta pasidarė. Kažkaip nesąžininga čia viskas, pagalvojo anie. Nusprendė įvesti tvarką. Tuo labiau laikai tokie, 2008 ieji, taip, kad, pats „dievas“ liepė.

Išaušo tiesos momentas – prasidėjo finansinė krizė.

Pagal atliktų 2008-2016 metų darbų apimtis suvesime rezultatus:

Nokią sužlugdė.

Suomių įmones, ir ypatingai strateginės Valstijos – didžiąją dalį supirko.

Į NATO neįstojo, bet buvo priversti pasirašyti partnerystę, kas iš esmės vienas ir tas pats.

Prieš Rusiją įvedė sankcijas. Turizmą iš Rusijos beveik pribaigė.

Uostuose prastovos, jie tuštėja, įmonės užsidaro.

Outotec – pramoninis gigantas, gaminantis kalnakasybos įrangą, atleidžia darbuotojus ir greitu laiku užsidarys, kontraktus su subrangovais anuliavo.

Gėjų santuokos buvo prilygintos santuokoms tarp vyro ir moters.

Mokyklos uždaromos. Vaikų darželiai uždaromi. Galų gale, pradedant nuo 2016 metų ir gyventojų prieaugis tapo neigiamas.

Parduotuvės ir kompanijos uždaromos kiekvieną savaitę. Jau užsidarinėja prekybos centrai. Tai čia, tai ten jau atsiranda tušti pastatai.

Mažinamos socialinės išlaidos. Priimta pabėgėlių – kaip priklauso, 36 tūkstančiai per metus.

Nedarbas auga astronominiais tempais. Bedarbių tėvų vaikai priimami į vaikų darželį tik 4 valandoms per dieną. Beje, daugelio dirbančiųjų vaikai taip pat – sukitės kaip išmanote.

Nuo 2017 metų sausio 1 dienos – bedarbis PRIVALO sutikti su bet kokiu jam siūlomu darbu, netgi jeigu mokės ir 5 centus. Kaip Suomiams su jų profsąjungomis ir nustatytais minimalaus atlyginimo tarifais už valandą – tai galas jų darbo rinkai, galas vidurinei klasei. Kas gi dabar samdys už normalų atlyginimą?

Per 8 metus valstybės skola beveik padvigubėjo – 70% nuo BVP. (t. y. dar po 8 metų skola išaugs iki 120-140% nuo BVP). Jau rimtai galvojama Suomius gelbėti pagal graikišką scenarijų, t. y. jau galvoja kaip gaivins zuikutį, ta prasme, kaip jį apiplėš – ačiū Dievui dar yra ką vogti.

Štai tokios tokelės, o prasidėjo viskas nuo Nokia – tyliai, nepastebimai. Krizė 2016 -aisiais nesibaigs, bet per 8 metus oficialus BVP nuosmukis minus 10% , vietoj 5-10% augimo, kaip, kad buvo anksčiau. Patys paskaičiuokite kiek tai bus pinigais ir darbo vietomis.

Prie ko čia Pietų Korėja, paklausite jūs? Labai daug sutapimų. Irgi labai daug dirbama

Dėl ideologinių priežasčių Pietų Korėja, pradedant nuo praeito amžiaus 50-ųjų, t. y. daugiau 60 metų, randasi Jungtinių Valstijų balanse.

Truputis istorijos, be konspirologijos – viskas iš Wikipedijos:

Po Korėjos padalinimo į dvi dalis – Pietų Korėja prarado tokias pramonės šakas, kaip metalurgijos, chemijos, cemento. Pietuose pagrindinai buvo sukoncentruotos lengvosios ir maisto pramonės įmonės.

Kitaip tariant – nieko pas juos neliko.

Po karo pabaigos, 1957-1959 metais JAV suteikė 1,5 milijardo dolerių subsidijų ir „plėtros paskolų“ pavidalu.

To buvo maža.

1958 metų pradžioje bedarbių ir dalinai dirbančiųjų skaičius siekė 4,3 milijonus (36,6% visų Pietų Korėjos darbingų gyventojų).

Nuo 1960 metų Šiaurės Korėja (!!!) buvo labiau išsivysčiusi valstybė, nei Pietų Korėja.

O esant socializmui, kaip mes tą dar prisimename, nedarbo nėra arba beveik nėra. Ideologiškai tai buvo „neteisinga“ – rodė „blogą“ pavyzdį, reikėjo skubiai taisyti padėtį.

Nuo 1962 iki 1970 vystant lengvąją pramonę, užsienio investicijos siekė 2,6 milijardo dolerių (to laikotarpio kainomis), pagrindinai paskolų pavidalu. Pagrindinis dėmesys ekonomikoje buvo skiriamas pramonės sektoriui, ją orientuojant į eksportą, kas tapo pagrindine šalies vystymosi strategija.

Tiesiai šnekant – neskaitant paskolų Pietų Korėjai – dar ir atidaromos pardavimo rinkoss – Pietų Korėjos prekes imtos pirkti Valstijose. Tai irgi subsidijos.

Atrasti pardavimo rinkų savo prekėms per 25 metus po TSRS griūties, Rusija taip ir nesugebėjo, netgi po įstojimo į PPO (Pasaulinė prekybos organizacija) – neskaitant žaliavų, šiaip nieko daugiau iš Rusijos ir neperkama. Bet už tai įvedė sankcijas.

Pietų Korėja vis dar remiama netiesioginėmis JAV subsidijomis. Rinkos jai vis dar atviros. 1998 metais iš visų keturių Azijos „tigrų“ – buvo išgelbėta tik Pietų Korėja, paskyrus jai didžiulį kreditą. Pinigų Valstijose daugiau nėra. Jose pačiose nedarbas jau siekia dešimtis procentų. Jeigu priskaičiuotume dar ir dalinį užimtumą – tai gausis daugiau kaip 40% – jei tikėtume Trampu.

Pirkti prekes iš Pietų Korėjos – tokios galimybės jau nebeliko. Valstijoms pačioms reikia pirkti savo prekes ir mažinti deficitus biudžeto ir prekybos balanso saldo – jie kosminiai. Realiai spręsti nedarbo klausimą.

O Pietų Korėja – dar ir puikius automobilius gamina. „KIA“ automobilių kokybė ir dizainas – aukštesnio lygio nei amerikiečių ir pasivijo Japoniją. O kaina jų žemesnė, mažiau degalų naudoja, rečiau genda. Kur ten su jais pakonkuruosi? – jiems reikia kontorą uždaryti – čia niekur nesidėsi. Amerikiečių automobilių gamintojai, kaip prisimenate, perėjo per bankrotus, buvo nurašytos skolos. Ir vis tiek pas juos problemos.

Samsung – kompanija, kuri visame pasaulyje daugiausiai investuoja į mokslinius tyrimus

Paaiškinsiu, jie investuoja į mokslinius tyrimus daugiau nei Intel ar Apple. Negi jie ruošiasi Apple paleisti Motorolos maršrutu? Gaminamų produktų linija – kur kas platesnė, parduodamų telefonų linija didesnė. Ir nors jie neperžengė šventos raudonosios linijos, kaip nuosava operacinė sistema ar koketavimas su Rusija – bet jie peržengė savo raudonąją liniją – pinigų nepravalgo, o investuoja į mokslą.

Iš pradžių Hanjin bankrotas – stambiausio korėjietiško jūrų vežėjo – saviems vežėjams trūksta darbo – visa pramonės šaka giliausioje krizėje. Pietų Korėjos valdžia iš karto įspėjo, kad negelbės – pinigų ir taip nėra. Nors klausimas buvo kelių milijardų – ir nors tai lyg ir smulkmena, lyginant su 1,678 trilijono BVP. O pasirodė, kad ne smulkmena – pinigų nėra. Dar ko, pinigai ateidavo iš Valstijų. O jos daugiau neduoda – nėra.

Samsung reputacija – smunka – padėkokime MIP, o tai pardavimų mažėjimas, plius 17 milijardų nuostolis, kurių nepadengs Pietų Korėjos vyriausybė – to pakanka, kad kardinaliai sumažėtų mokslinių tyrimų investicijų išlaidos 2-3 metams. Ko savo ruožtu pakanka tam, kad būtų prarasta lyderystė ir galima būtų išnykti iš rinkos visiems laikams, – kaip Nokia.

Grįžkime prie Galaxy Note 7 telefonų – juos paleido į rinką, nes skubėjo dėl baisingos konkurencijos. Negi negalėjo palaukti kelių mėnesių ir kaip reikiant pratestuoti? Ne, negalėjo – konkurencija. O dabar įsivaizduokite 2-3 metai be mokslinių tyrimų.

Palyginkite dviejų metų senumo flagmaną Samsung Galaxy 5S ir šiandieninį vidutinioką Huawei Honor 8. Jeigu Samsung sustabdys mokslinių tyrimų ir konstrukcijos bandymų darbus 2-3 metams, o jis sustabdys – trumpai tariant Samsung’ui galas.

Samsung paskui save nusitemps dar tūkstančius subrangovų kompanijų.

Kurios kartu dirba ir su LG. Tai pakels LG produkcijos savikainą – o tai reiškia, kad ir jie išlėks iš rinkos arba jiems teks atiduoti didelę rinkos dalį.

Sprendžiant pagal Suomių pavyzdį – per 8 metus Pietų Korėjos užsienio skola, kuri šiuo metu yra apie 40% – greičiausiai padvigubės ir pasieks 70% nuo BVP lygmenį. O pats BVP nukris kokius 10 procentų. Nedarbas iškils į aukštumas. Pietų Korėjai – galas.

Dabar M.L.Chazino scenarijus, pagal kurį Korėja prisijungia į muitų sąjungą – neatrodo toks jau ir beprotiškas. Ar ne taip?

Puiki suomiška schema. Nežinau kiek kartų ji dar bus prastumta. Viskas siūta baltais siūlais – net šuo nesulos. O jūs galvojate, ko toks erzelis pas Japonus dėl salų? Panašu, kad ne salose reikalas. Nors jie nuo jų neatsisakys, jei jiems atiduos. Salos – tai tik priedanga – tam, kad užmegztų dialogą.

Partnerystei su Jungtinėmis Valstijomis – galas. Eksportui į Valstijas jau galas, nors dar kelis metus išsilaikys. Visiems ateina krachas – Pietų Korėjai, Japonijai, Europai. Viskas, meilė praėjo – viską sugadino „būsto“ klausimas. Čia partnerystė MMM stiliuje – teisingai Lionia, jie vis dar partneriai. Mes žinome ką tai reiškia.

Salų galima neatidavinėti, apie jas galima nebekalbėti – užteks palaukti, ir po 8 metų Japonai su Korėjiečiais – patys pasiprašys į muitų sąjungą, gali būti, kaip Samsung paveikslėlyje – ant kelių.

Aš nenustebčiau, jei Japonai dabar su Putinu ne dėl salų derasi, o jau dabar tariasi apie įstojimą į muitų sąjungą. Tai būtų įžvalgu iš jų pusės, dabartinėje susidariusioje situacijoje.

Po dviejų trejų metų – Jungtinių Valstijų pardavimų rinkos Japonams užsidarys galutinai – jie jau 90 aisiais sužinojo „draugystės“ su Valstijomis kainą ir supranta – būtų protinga iš jų pusės, iki to meto – aptarti visas, įstojimo į muitų sąjungą detales, kad po to galima būtų įstoti į ją nedelsiant.

Parengė: Remigijus Sinkevičius